Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Z. L. ir B. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6310-275/2015 pagal Z. L. ir B. L. prašymą dėl moralinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas apeliantų prašymas dėl ieškinio dėl moralinės žalos atlyginimo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu apeliacijos dalykas yra pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. kad ieškinys tam teismui neteismingas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas apeliantų prašymas ieškinį dėl žalos atlyginimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas adresuotas apeliacinės instancijos teismui, darytina išvada, kad apeliantai šiuo prašymu siekia ne bylos nagrinėjimo iš esmės žodinio proceso tvarka, o būtent jų atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu yra kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, teisėtumas ir pagrįstumas, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Pažymėtina, kad visi su bylų teismingumu konkrečiam teismui klausimai yra aiškiai reglamentuoti CPK ir jokie ieškovų papildomi paaiškinimai, kuriuos jie teiktų žodinio bylos nagrinėjimo metu, negalėtų turėti jokios įtakos sprendžiamam klausimui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl bylos teismingumo

CPK 5 straipsnis reglamentuoja asmenims teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Teismingumas atriboja konkretaus teismo jurisdikcinę kompetenciją nuo kitų teismų, t. y. paskirsto teismų kompetenciją teismų sistemos viduje. CPK IV skyriaus normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27-28 straipsniuose. Rūšiniam teismingumui teisiškai reikšmingas yra ginčo pobūdis, t. y. ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis), ginčo suma ir ginčo šalys. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi ši norma suponuoja išvadą, kad ieškiniu reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis neturi įtakos rūšiniam bylos teismingumui – tokia byla, nepriklausomai nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, teisminga apylinkės teismui (CPK 26 str.). Nagrinėjamu atveju iš ieškovų pirmos instancijos teismui pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad ieškovai siekia tik neturtinės žalos atlyginimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti apeliantų ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodydamas ieškovams, kad jie tokio pobūdžio ieškinį turi teisę reikšti apylinkės teismui, kurio teritorijoje yra atsakovų, kuriuos būtina nurodyti ieškinyje, buveinė ar gyvenamosios vietos (CPK 29 str.). Papildomai pažymėtina, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys yra reiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.