- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-719-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00062-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- V. J.
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2435-214/2013 pagal pareiškėjo V. J. skundą administracinėje byloje, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį dėl pareiškėjo V. J. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 20-65-2-S-7032; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-1073; 3) priteisti 112.000 Lt ir 200.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. J. skundą kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikino ir perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovui V. J. nustatė 30 dienų terminą ieškiniui, atitinkančio CPK 135 straipsnio reikalavimus, pateikti bei žyminiam mokesčiui sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartimi V. J. skunde Kauno apygardos administraciniam teismui iškeltą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
Teismas nurodė, kad nutartis, įpareigojanti pašalinti procesinio dokumento trūkumus, V. J. įteikta 2012-12-18. Per nutartyje nustatytą terminą trūkumai nepašalinti, todėl yra pagrindas reikalavimą dėl kurio administracinė byla buvo perduota nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui, t.y. dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1d.11p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą panaikinti.
1. Nurodo, kad jokių trūkumų pareiškėjo skunde nėra.
2. LVAT nutartis neįvardyta, nėra jokių jos datų, bylos numerio, įrodymų, jog pareiškėjo reikalavimus reikėjo perduoti Kauno apylinkės teismui, trūksta turinio pagrindo. Mano, jog tuo yra pažeistos apelianto teisės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo skunde nenurodė teisinių argumentų, dėl ko skundžiama nutartis turi būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta.
Nustatyta, kad pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 20-65-2-S-7032; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-1073; 3) priteisti 112.000 Lt ir 200.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. J. skundą kaip nepagrįstą (1 t., b.l. 191-198). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikino ir perdavė bylą pagal teismingumą nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui (2 t., b.l. 50-55).
Pagal CPK 36 straipsnio 8 dalį, kai byla bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismas nustato dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. gruodžio 5 d. Kauno rajono apylinkės teismui perduotas nagrinėti pareiškėjo V. J. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 57). Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovui V. J. nustatė 30 dienų terminą ieškiniui pateikti bei žyminiam mokesčiui sumokėti (2 t. b.l. 58). Konstatavęs, kad nustatytu terminu pareiškėjas nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas 2013 m. sausio 25 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą (2 t., b.l. 60).
Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, jeigu ieškovas neskundė teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria ieškinys grąžintas nepašalinus jo trūkumų, tai nekliudo ieškovui atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36, p. 347-393).
Pareiškėjas savo atskirajame skunde nurodo, jog jo manymu pareikštame skunde dėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo jokių trūkumų nėra, todėl teismas nepagrįstai paliko šį reikalavimą nenagrinėtą.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo argumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodyta, kad pagal CPK 135 str. teismui turi būti pateikiamas ieškinys, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, turi būti nurodoma ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta; ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis dokumentas, ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, informacija, ar byla bus vedama per advokatą bei turi būti tiksliai suformuluotas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
Iš byloje esančio pareiškėjo skundo (1 t., b.l. 6-9) matyti, kad pareiškėjas prašo, jog valstybė atlygintų jam 112.000,00 Lt dydžio neturtinę žalą, kuri, jo manymu, susidarė dėl neteisėtų ir kaltų pareigūnų veiksmų, taip nurodė aplinkybes, kurios, jo manymu, patvirtina aplinkybes, dėl ko turėtų būti priteisiama neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodytas reikalavimas priteisti iš valstybės neturtinę žalą yra aiškus, nors ir nesuformuluotas tiksliai, be to, pažymėtina, kad teismas pats turėjo nustatyti dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį (CPK 36 str. 8 d.), todėl šioje dalyje ieškinio trūkumų šalinimo institutas negalėjo būti taikomas, nes šiuo atveju pareiškėjo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos buvo nepagrįstai suvaržyta.
Tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo teismas be to nurodė, kad turtiniuose ginčuose ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu.
Žyminio mokesčio už ieškinius dydį nustato LR Civilinio proceso kodekso 80 straipsnis. Asmenų, atleistų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ratą nustato Civilinio proceso kodekso 83 straipsnis. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš valstybės neturtinę žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų neatitinka CPK 83 straipsnyje nustatytų sąlygų, kurioms esant asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už pareikštą 112.000,00 Lt dydžio turtinį reikalavimą, pareiškėjas turėjo sumokėti 3240 Lt dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Byloje duomenų apie sumokėtą tokio dydžio žyminį mokestį nėra.
CPK 83 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 84 straipsnis nustato, jog atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, teismas iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tokių pareiškėjo prašymų byloje nėra.
Iš byloje esančios pažymos matyti, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis pareiškėjui V. J. įteikta 2012 m. gruodžio 18 d. (2 t., b.l. 55). CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, t.y. nepašalino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytų trūkumų, todėl pagrįstai Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartimi paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtą.
Pareiškėjui išaiškintina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi palikdamas pareiškėjo V. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėtą, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.