Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6217-912/2015 pagal ieškovo UAB „Šaltoma“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šaltoma“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. R. 14 481 Eur avansą, 11,90 Eur palūkanų, 536,87 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 2 825,78 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 2 825,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 338 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas nurodė, kad ieškovė sumokėjo 338 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 3 749,36 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Įvertinęs ieškinio sumą, tai, kad atsakovė grąžino ieškovei 12 192 Eur avanso 2015 m. spalio 5 d., t. y. perdavus bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatės I. K. darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.8, 2.9, 8.2, 8.15, 8.19 punktai), teismas padarė išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti 3 749,36 Eur išlaidų advokato pagalbai dydis yra per didelis, todėl jis mažintinas iki 1 000 Eur. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 338 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir šį ieškovo prašymą atmesti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Teismas sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstai kalba išimtinai tik apie ieškovo advokatės I. K. dalyvavimą šioje byloje. Tačiau ieškovas nepateikė į bylą jokių dokumentų, kurie pagrįstų jo išlaidas už šios advokatės atstovavimą byloje. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nepritaikė įstatymo, kuris šiuo atveju turėtų būti pritaikytas.Teismas netyrė ir neįvertino ieškovo į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų. Iš šių dokumentų akivaizdu, kad sąskaitas ieškovui išrašė ir ieškovo mokėjimai atlikti išimtinai kitam advokatui – D. S., kuris šioje byloje jokios teisinės pagalbos neteikė, ir priešingų duomenų byloje apie tai nėra.Teismas tinkamai nepritaikė procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą (CPK 88, 98 straipsnių). Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų išlaidas (jeigu tokių buvo) ryšium su šioje byloje ieškovo vardu dalyvavusia vienintele advokate I. K.. Ieškovo atstovė teismui nepateikė detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos, o 2015 m. vasario 2 d., 2015 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitose faktūrose nėra duomenų, už kokio pobūdžio teisines paslaugas jos išrašytos, mokėjimo nurodymuose – už kokias teisines paslaugas jie atlikti. Todėl ieškovo 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. rugsėjo 9 d. prašymuose „Dėl bylinėjimosi išlaidų“ ir jų buhalteriniuose bei mokėjimų dokumentuose nurodytos sumos, vadovaujantis CPK 88 straipsniu, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus nėra pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje, o ieškovo prašymai dėl jų turėtų būti atmesti.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas UAB „Šaltoma“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Ieškovas į bylą pateikė visus reikalingus dokumentus, pagrindžiančius ieškovo advokatės atstovavimą byloje. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas ginčo byloje, ištyrė ir įvertino visus tam reikšmingus byloje esančius įrodymus. Į bylą pateikta atstovavimo sutartis patvirtina, kad jis buvo sudaryta tarp ieškovo ir abiejų atstovų: tiek advokato D. S., tiek advokatės I. K., todėl teismui nekilo abejonių dėl byloje pateiktų advokato D. S. vardu išrašytų sąskaitų. Be to, teismas analizavo kartu su 2015 m. gegužės 13 d. ir 2015 m. rugsėjo 9 d. prašymais „Dėl bylinėjimosi išlaidų“ ieškovo pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teismas nurodytus dokumentus ištyrė, įvertino ir bylinėjimosi išlaidas priteisė, kadangi supranta, jog tokį advokatų veiklos principą, kai už vieno advokato suteiktas atstovavimo paslaugas sąskaitą gali išrašyti kitas advokatas, dažniausiai tai – advokatų kontoros partneris, vadovaujantis kitų advokatų veiklai, patvirtina Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo normos.Ieškovui priteistos realios, būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 6 punkte nurodyta, kad advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą tik teismo ar kliento prašymu. Šiuo atveju nė vienas iš proceso dalyvių detalizuoti užmokesčio apskaičiavimo neprašė, be to, iš nurodytos formuluotės aiškiai matyti, kad niekur nėra tiesiogiai ar netiesiogiai teigiama, kad dėl nedetalizuotos suteiktų teisinių paslaugų pažymos ar PVM sąskaitos faktūros, kurioje nėra atskirai pateikiamos sudėtinės atstovavimo išlaidų dalys, šios faktiškai patirtos išlaidos negalėtų būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis. Ieškovas turėjo įstatyme numatytą teisę reikalauti iš pralaimėjusios šalies, t. y. atsakovės, savo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, o kadangi ieškovui byloje atstovavo advokatė, tokios atstovavimo išlaidos vertintinos kaip būtinos ir pagrįstos. Apeliantė jokiais pagrįstais teisiniais argumentais nepagrindžia savo teiginių dėl ieškovui priteistų sumų nekvalifikavimo bylinėjimosi išlaidomis, todėl teismas ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisingai įvertino kaip realias, būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliaciniu skundu atsakovė skundžia tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovo naudai priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.Apeliantės teigimu, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių išlaidas byloje ieškovui atstovavusios advokatės I. K. pagalbai apmokėti, o pateikti dokumentai – PVM sąskaitos-faktūros bei mokėjimų nurodymai – surašyti kito advokato vardu.Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui byloje atstovavo ir teisines paslaugas suteikė advokatas. Ieškovas 2015 m. gegužės 13 d. ir 2015 m. rugsėjo 9 d. prašymais prašė išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iš apeliantės, pridėjo PVM sąskaitas-faktūras ir dokumentus, patvirtinančius jų apmokėjimą. Apeliantės pabrėžiama aplinkybė, kad PVM sąskaitas-faktūras ieškovui išrašė ne teisines paslaugas jam suteikusi advokatė I. K., o advokatas D. S., nėra pagrindas teigti, kad ieškovo pateikti dokumentai neįrodo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek minėtose PVM sąskaitose-faktūrose, tiek mokėjimų nurodymuose yra nurodyta advokatų kontora GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai. Atstovavimo ieškovui sutartis buvo sudaryta su abiem minėtais šios advokatų kontoros advokatais, be to, abu advokatus aktualiu (bylos nagrinėjimo) laikotarpiu siejo tarp advokatų kontoros partnerių ir advokatės I. K. sudaryta asociacijos sutartis, o įstatymai nedraudžia taip veikiantiems advokatams susitarti dėl tarpusavio pareigų išrašant klientams PVM sąskaitas-faktūras.Apeliantė taip pat pažymi, kad ieškovo atstovė nepateikė teismui detalizuotos advokato užmokesčio apskaičiavimo pažymos, taip pat, kad 2015 m. vasario 2 d., 2015 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitose faktūrose nėra duomenų, už kokio pobūdžio teisines paslaugas jos išrašytos, o mokėjimo nurodymuose – už kokias teisines paslaugas jie atlikti. Tačiau teismas, remdamasis šiais argumentais, neturi pagrindo spręsti, kad ieškovui buvo priteistos realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų neatitinkančios bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, abiejuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išvardytos paslaugos, už kurias prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidas, kartu su 2015 m. rugsėjo 9 d. prašymu pateikta šiame prašyme nurodytų teisinių paslaugų specifikacija, o pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 6 punktą, pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą advokatas privalo tik teismui ar klientui prašant.Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.