Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Tomo Zdanavičiaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, praeityje teistas du kartus, teistumai išnykę, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 ir 3 p., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2012 m. gegužės mėnesį, naktį iš 5 dienos į 6 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, iš pykčio dėl sergančio ir dėl ligos neorientuoto tėvo elgesio, suduodamas ne mažiau kaip devynis smūgius kumščiais į galvą ir padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį galvos nubrozdinimais pakaušyje, viršugalvyje, kaktoje, dešiniame skruoste, muštine žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, viršugalvyje, dešinio skruosto - kaklo dešinės pusės srityje, kairiame skruoste, kairės akies viršutiniame voke ir nosyje, kraujosruva po dešinės akies jungine, kraujosruvomis pakaušio, viršugalvio, kaktos, kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje ir po minkštaisiais smegenų dangalais, nuo ko, dėl sužalojimų galvos srityje visumos, nukentėjusysis mirė, taip tyčia, nužudė esantį dėl ligos bejėgiškoje būklėje savo tėvą R. L..

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. L. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-05-04 apie 15 val. pastebėjo, kad tėvą tuoj ištiks epilepsijos priepuolis. Kai apie 16 val. atvyko greitosios darbuotojai, tėvas jau buvo po priepuolio. Tėvą nuvežė į ligoninę, viską ištyrė ir nieko neradę apie 23 val. parvežė į namus. Nuo tada tėvas išmiegojo iki 2012-05-05 15 val., nes jam buvo prileista vaistų. Atsibudęs tėvas pavalgė ir pradėjo vaikščioti. Tėvas vaikščiojo prilaikomas už alkūnių. Po to jis vėl pasidarė neramus, dėl ko suprato, kad neturės ramybės apie dvi paras. Todėl nuėjo pas kaimynę R. ir iš jos pasiskolino 0,7 l. talpos degtinės butelį. Uždėjo filmą ir kartu su tėvu jį žiūrėjo. Išgėrė tą degtinės butelį. Šiaip negeria ir tokį degtinės kiekį išgėrė pirmą kartą. Nuėjo į tualetą. Kai grįžo, tėvas sėdėjo ant sofos nusidraskęs sauskelnes ir metė į jį išmatas. Nesusilaikė, susinervino ir priėjęs prie tėvo sudavė jam dešinės rankos delnu į kairę veido pusę. Daugiau jokių smūgių tėvui nesudavė. Po to jį nurengė, apvalė ir paguldė į lovą. Tėvas vis kėlėsi ir kėlėsi. Jam neleido keltis, laikė jį už marškinėlių. Tėvą suėmęs guldė begalę kartų. Ryte prabudęs pamatė, kad tėvas negyvas. Jo žandas buvo ištinęs, mėlynas. Nuo jo suduoto smūgio jokios žymės nebuvo. Tėvo nenužudė. Jį mylėjo. Paskambinęs į policiją dėl neblaivumo ir isterijos galėjo pasakyti, kad nužudė tėvą. Parašė prisipažinimą, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip nužudė tėvą, nes to nepadarė. Visus sužalojimus tėvas galėjo pasidaryti pats griūdamas. Jis būdavo neramus, keldavosi, lipdavo iš lovos, eidavo, griūdavo. Kai rasdavo jį kur nors nugriuvusį, pakeldavo ir nunešdavo į lovą. Tėvas galėdavo vaikščioti, išeidavo į koridorių, ropinėdavo, šliauždavo. Tyrimo metu negalėjo sakyti, kad tėvas nevaikšto, nes taip nebuvo. Jis prilaikomas galėdavo eiti. Įvykio dieną tėvas iš lovos išlipęs nebuvo. Jis visą laiką buvo prie jo ir neleido jam išlipti iš lovos. Kai sudavė tėvui tą vieną smūgį, jis tuo metu sėdėjo lovoje. Po smūgio jis nenugriuvo, liko sėdėti, kadangi buvo atsirėmęs. Išvakarėse narkotikų nevartojo. Tik pirmadienio vakarą rūkė žolę. Ikiteisminio tyrimo teisėjui davė teisingus parodymus.

Savo duotus parodymus G. L. patvirtino 2012-05-28 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 147-154 ).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo G. L. dalinio prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta šiais surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis V. L. teisme parodė, kad R. L. buvo jo brolis, o kaltinamasis brolio sūnus. Su broliu bendravo mažai, nes jis vedė kitokį gyvenimo būdą – buvo mėgėjas išgerti, parūkyti. Jo brolis buvo paguldytas į slaugos ligoninę, nes nebegalėjo tinkamai savimi pasirūpinti. Slaugos ligoninėje brolio nelankė. Kai grįžo iš ligoninės, kartais pas jį užeidavo. Brolį matydavo gulintį. Brolis jo nepažindavo, sakė, kad jam kaimynė R. padeda ir viską padaro. Jo žmona mirė prieš metus. Paskutinį kartą brolį matė balandžio mėnesio pradžioje. Tada jokių sumušimų, sužalojimų ant brolio veido nepastebėjo. Jam pasidarė ramiau, kadangi suprato, kad brolis yra prižiūrimas sūnaus. Kai 2011 m. pavasarį grįžo G., namuose iš karto pasidarė tvarkingiau. G. niekada nėra matęs girto. Su juo taip pat retai sueidavo. Brolį palaidojo firma. Jam laidotuvės nekainavo, pretenzijų neturi.

Liudytoja V. K. teisme parodė, jog keliolika metų buvo R. L. gydytoja. Apie G. sužinojo prieš keletą metų, kai reikėjo spręsti R. L. sveikatos problemas. R. L. nesilankydavo pas gydytojus. Jį guldydavo į ligoninę, nes pats jis savęs negalėdavo apsitarnauti. Giminaitė pasakė, kad neužilgo grįš sūnus iš kalėjimo ir prižiūrės tėvą. R. L. tuo metu gulėjo slaugos ligoninėje. Kai grįžo G., jis prižiūrėjo tėvą, tvarkėsi dokumentus dėl priežiūros. R. L. buvo pažeistos kojos ir jis nevaikščiojo, nelabai galėjo judėti. Rankos buvo stipresnės ir jis bandydavo stumtis rankomis, ropoti. Jo sveikata blogėjo, pradėjo nelaikyti vidurių. R. L. nevaikščiojo apie metus, pusantrų. Neįsivaizduoja, kaip R. L. mėnuo iki mirties galėjo nueiti į koridorių, nors neurologas konstatavo, kad jis ėjo. Mano, kad vienas jis nueiti tikrai negalėjo. Nėra mačiusi, kad jis stovėtų. Remdamasis rankomis R. L. galėjo bandyti keltis, tačiau jo kojos silpnos ir jis galėjo kristi. Tokie pacientai būna neramūs ir dažniausiai patys traumuojasi, kai bando keltis. Tai jiems būdinga. Jis išropoti iš lovos galėjo. Atgal į lovą jam sunku būtų įlipti. Paprastai tokie ligoniai griūna prie lovos, nors negali atmesti tikimybės, kad galėjo įropoti į lovą. Pas R. L. lankėsi ne kartą. Apie sužalojimus nieko pasakyti negali, nes nežiūrėdavo. Su R. L. kontaktas buvo sunkus, jis kalbėjo nerišliai, klausimų nesuprasdavo, sūnumi nesiskųsdavo. Matė sužalotą dilbį. Jam buvo įtarę epilepsiją, tačiau jis nebaigė tirtis ir ta liga jam nebuvo diagnozuota. Po epilepsijos priepuolio žmonės būna apatiški, ramūs. Prieš priepuolį būna įvairiai, gali būti padirginti, aktyvesni. G. jai yra sakęs, kad po priepuolio dvi paras tėvas nemiegodavo. Tai galėjo būti dėl nervų sistemos dirginimo.

Liudytoja R. R. teisme parodė, kad kaltinamasis jos kaimynas, jie nesipyksta. Šių metų gegužės 5 d. G. L. atėjo pas ją į namus ir paprašė paskolinti butelį išgerti. Turėjo 0,7 l degtinės butelį ir jį jam paskolino. Ryte ėjo į bendrą virtuvę. Išėjęs į koridorių G. L. pasakė, kad yra atvykusi policija, medikai, kad jis nužudė tėvą. Negalėjo tuo patikėti, galvojo, kad jis fantazuoja. Jis buvo susinervinęs, prislėgtas, matėsi, kad išgėręs, pasakė, kiek promilių pripūtė. Daugiau jo nieko neklausinėjo. Jo butas už sienos. Naktį girdėjo lyg jų bute kažkas griuvo. Senelis keldavosi, eidavo, griūdavo. Pagaudavo jį gatvėje. Tą naktį pagalvojo, kad senelis kažkur ėjo. Senelis bandydavo eiti, tačiau kojos jo silpnos buvo. Vakare bute jokio triukšmo negirdėjo. G. L. išgerdavo, tačiau nedažnai. Jis prižiūrėdavo tėvą, maudydavo jį, valgyti jam virdavo, skalbdavo jo rūbus. Mirus R. L. žmonai, senelį prižiūrėjo ji. Po to grįžo G.. Kai grįžo G., senelis į lauką jau nebeišeidavo, išeidavo tik į koridorių sienomis pasiremdamas. Gal kovo mėnesį jį matė išėjusį į koridorių. Pas jį paskutinį kartą buvo atėjusi prieš du metus. Jam valgyti palikdavo koridoriuje, nes jis žmonių į kambarį visiškai neįsileisdavo. Jis pats save apsitvarkydavo.

Liudytoja E. Č. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, jų bendras koridorius. G. mama mirusi. Kai G. grįžo iš užsienio, pasiėmė tėvą iš slaugos namų. Jis labai rūpinosi tėvu, jį prižiūrėjo. Nematė, kad pas juos būtų girtaujama. D. G. mama jai yra sakiusi, kad jos vyrui užeidavo epilepsijos priepuoliai. Senelis bandydavo eiti, atsistodavo, bet kojos jo buvo silpnos ir jis griūdavo. Dažniausiai jį matydavo, kai G. jį veždavo iš dušo išmaudytą. Paskutinį kartą jį matė prieš pusmetį, kai jis buvo išėjęs į koridorių. Senelis norėjo eiti ir G. jį išleido. Gegužės 6 d. iš kaimynės mergaitės sužinojo, kad senelis mirė. Pirmadienį buvo atėjęs G. pasiskolinti pinigų. Kai G. kur išeidavo, jai pasakydavo. G. išėjus, senelis bandydavo eiti. G. jai sakė, kad senelis griuvo ir susižalojo. Senelis į kažkokius stiklus buvo susižalojęs.

Liudytojas D. G. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo kartu augo. Kaltinamasis gyveno kartu su tėvu. Pas kaltinamąjį yra buvęs, pas jį užeidavo dažnai. Paskutinį kartą pas jį buvo užėjęs gal praeitais metais. Kaltinamojo tėvas buvo ligonis. Jis buvo neįgalus ir pats savimi negalėjo pasirūpinti. Jam kažkas užeidavo, jis bandydavo eiti ir griūdavo. Vaikščioti jis negalėjo, bet bandydavo stotis, eiti, griūdavo, ropodavo. Buvo lempą sudaužęs ir prasikirtęs galvą, ranką. Kaltinamasis žiūrėdavo tėvą, kad jis nesikeltų. Tėvukas kartais jį prisimindavo, kartais jo nepažindavo.

Liudytoja R. G. teisme parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK tyrėja. Anksti ryte apie 7 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) name negyvas žmogus. Nuvyko su kolega. Koridoriuje vaikščiojo kaltinamasis. Jis buvo neblaivus ir teigė, kad nužudė savo tėvą. Mirusysis gulėjo kambaryje lovoje, buvo atvykę medikai. Ant lavono matėsi sumušimo žymių, tačiau tiksliai įvardyti negali. Kaltinamasis teigė, kad gėrė ir būdamas neblaivus sumušė tėvą, kadangi jis „durniavo, neklausė“. Suprato, kad mirusysis buvo invalidas, sunkiai vaikščiojo. Kambaryje buvo kraujo. Kaltinamojo rankų neatsimena. Kaltinamasis prašė jį suimti, sakė, kad nori prisipažinti. Davė jam popieriaus lapą ir jis parašė prisipažinimą. Tuo metu jo neapklausė, nes nežinojo jo statuso, ar jis liudytojas, ar įtariamasis. Buvo kilę neaiškumų dėl pačios mirties. Buvo duomenų, kad tėvas serga epilepsija. Medikai sakė, kad yra epilepsijos požymių ir kaltinamojo smūgiai, kuriuos jis teigė sudavęs tėvui, gali būti nesusiję su jo mirtimi. Kaltinamasis prisipažinimą parašė namuose.

Liudytojas D. P. teisme parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK tyrėju. Kaltinamąjį matė vieną kartą. Nuvyko pagal pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) name mirė žmogus. Koridoriuje prie buto sutiko kaltinamąjį, kuris pasakė, kad bute yra miręs jo tėvas. Bute mirusysis gulėjo lovoje, o kaltinamasis vis kartojo, kad nužudė savo tėvą. Kaltinamasis nenurodė, kaip mušė tėvą. Buvo susijaudinęs ir dar gana girtas. Kaltinamojo nesuėmė, kadangi nebuvo nustatyta mirties priežastis.

2012-05-06 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ant sofos - lovos rastas R. L. lavonas. Lavonas guli ant nugaros, horizontalioje padėtyje. Galva iš išilginės kūno ašies yra tiesiai, atlošta atgal, smakras iškeltas į viršų, ant veido iš dešinės pusės yra mėlynos spalvos mėlynė, rankos sulenktos ties pilvo sritimi, kojos ištiestos, šiek tiek įlinkusios ties keliais. Apžiūrėjus lavoną, ant jo matyti mažų mėlynos spalvos dėmių, ovalo formos, įvairių dydžių, išsidėsčiusių netaisyklingai (b. l. 5-13).

Iš specialisto išvados Nr. 237/12(05) matyti, kad R. L. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei išsivysčius galvos smegenų suspaudimui. R. L. nustatyti šie sužalojimai: a) galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais pakaušyje, viršugalvyje, kaktoje, dešiniame skruoste, muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, viršugalvyje, dešinio skruosto - kaklo dešinės pusės srityje, kairiame skruoste, kairės akies viršutiniame voke ir nosyje, kraujosruva po dešinės akies jungine, kraujosruvomis pakaušio, viršugalvio, kaktos, kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip devynių poveikių kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiais, spardant ar panašiai; b) poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario srityje dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimai dešiniame ir kairiame dilbiuose, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, dešinėje ir kairėje blauzdose. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip penkiasdešimties poveikių kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius kumščiais, spardant ar panašiai. R. L. mirė nuo sužalojimų galvos srityje visumos, nesant galimybės išskirti kurio nors atskiro sužalojimo. Sužalojimai padaryti keleto valandų - vienos paros laikotarpiu iki mirties. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir krūtinės kairėje pusėje yra gelsvais pakraščiais, kas rodo galimą jų padarymo laiką esant 3-5 dienos iki mirties. Poodinės kraujosruvos dešinio ir kairio dilbių išoriniuose paviršiuose, dešinės ir kairės plaštakų išoriniuose paviršiuose galėjo atsirasti savigynos metu (b.l.32-36).

Specialisto išvadoje Nr. pM 237/12 (O5) konstatuota, kad pateikti medicininiai duomenys nurodo, jog R. L. dėl susirgimų savarankiškai nevaikščiojo nuo 2010 metų, todėl galimybė jam pačiam pasidaryti sužalojimus griūvant yra mažai tikėtina. Medicininėje dokumentacijoje aprašoma R. L. sveikatos būklė prieštarauja tam, kad po patirto galvos traumavimo R. L. galėjo savarankiškai įlipti į lovą arba išlipti iš jos (b.l.38).

Iš VĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pateiktos informacijos matyti, kad R. L. 2012-05-04 buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių po traukulių epizodo. Apžiūrėtas terapeuto, diagnozuota būklė po traukulių, daugybiniai nubrozdinimai ir sumušimai įvairiose kūno vietose. Konsultuotas neurologo, diagnozė - išplitusi generalizuota epilepsija. Atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija: hemoragijų, kaulų lūžių nematyti. Galutinė diagnozė: krūtinės ir pilvo sumušimas (b.l.49).

Teismo posėdyje specialistas Narimantas Ratkus patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad atriboti R. L. padarytus sužalojimus iki patenkant į ligoninę 2012-05-04 nuo sužalojimų padarytų 2012-05-05 vakare nėra galimybės. Sprendžiant iš sužalojimų lokalizacijos (išsidėstymo įvairiose galvos vietose, įskaitant ir viršugalvio srityje), jų gausumo ir sužalojimų pobūdžio, mažai tikėtina, kad R. L. galėjo susižaloti pats griūdamas, tačiau tokia galimybė nėra kategoriškai atmetama. Trauminių poveikių į galvos sritį visuma sukėlė mirtį. Galvos srityje yra devyni sužalojimai ir mažai tikėtina, kad jie galėjo atsirasti pačiam R. L. griūnant, kadangi, griūnant atsitrenkiama ir kontaktuojama su daiktu, turinčiu platų ir gana šiurkštų paviršių, atsitrenkiant susiformuoja muštinės žaizdos. Šiuo atveju buvo konstatuoti tik smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, dalies poodinių kraujosruvų lokalizacija buvo viršugalvio srityje. Be to, griūnant traumuojamos labiausiai išsikišusios dalys, viršugalvis į tas dalis nepapuola. Maža tikimybė, kad R. L. galėjo pasidaryti sužalojimus viršugalvyje ropodamas ir atsitrenkdamas į sieną, nes jo greitis buvo nedidelis. Be to, prieš įvykį nukentėjusiajam buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija ir nebuvo nustatyta kraujo išsiliejimo į galvos smegenis, taip pat ir po galvos smegenų dangalais, tiek po minkštaisiais, tiek po kietuoju.

Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2012-05-06 6 val. 43 min. skambinta bendrajam pagalbos centrui Panevėžyje ir vyriškas balsas pranešė „užmušiau tėvą, atvažiuokit, pasiimkit“ (b.l.79).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad G. L. 2012-05-06 06.53 val. nustatytas 1,66 prom. girtumas (b.l. 161).

Iš specialisto išvados Nr. T-N 980/12 matyti, jog G. L. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karbosi rūgšties ( b.l. 156).

Iš specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad R. L. nuo 2012-02-22 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b.l.53).

Kaltinamojo G. L. parodymai, kad jis tėvo R. L. nenužudė, jam sudavė tik vieną smūgį dešinės rankos delnu į kairę veido pusę, po ko jokių žymių neliko, o visi sužalojimai galėjo atsirasti tėvui pačiam griūnant, atmetami kaip nepagrįsti, prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams ir laikytini kaltinamojo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad R. L. 2012-05-04 namuose buvo ištikęs epilepsijos priepuolis, dėl ko buvo iškviesti medikai ir jis išvežtas į ligoninę. Ligoninėje R. L. nebuvo nustatyta jokių sužalojimų galvos srityje ir jis tą pačią dieną buvo parvežtas į namus, kuriuose, pasak kaltinamojo G. L., dėl vaistų poveikio tėvas miegojo iki kitos dienos 15 val. Med. eksperto išvadoje nurodyta, kad R. L. mirė nuo sužalojimų galvos srityje visumos, nesant galimybei išskirti kurio nors atskiro sužalojimo. Sužalojimai galvos srityje susiformavo nuo ne mažiau kaip devynių poveikių kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiais, spardant ar panašiai. Sužalojimai padaryti keleto valandų - vienos paros laikotarpiu iki mirties. Ekspertas teismo posėdyje patvirtino savo duotą išvadą. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad sužalojimai galvos srityje R. L. atsirado po to, kai jis buvo parvežtas iš ligoninės, nes į ligoninę jis buvo atvežtas be jokių sužalojimų galvoje. Teisme kaltinamasis G. L. pradėjo aiškinti, kad tėvas bandė vaikščioti, tačiau tokių aplinkybių jis nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo nurodęs, kad tėvas išlipo iš lovos ir jis nunešė jį atgal į lovą. Kaltinamojo G. L. parodymai, kad tėvas galėjo vaikščioti, bylos įrodymais nepaneigti. Tačiau vertinant kitus kaltinamojo parodymus matyti, kad tėvui vieną smūgį į kairę veido pusę jis sudavė po to, kai tėvas į jį metė išmatas. Kaltinamojo teigimu, tėvas tuo metu sėdėjo lovoje. Po jo suduoto smūgio tėvas nenugriuvo, o liko sėdėti lovoje, kadangi buvo atsirėmęs. Kaltinamasis taip pat parodė, kad po to tėvą nurengė, apvalė ir paguldė į lovą. Tėvas vis kėlėsi ir kėlėsi, tačiau jis visą laiką buvo prie jo ir neleido jam keltis, išlipti iš lovos. Tėvą suėmęs guldė daugelį kartų. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad ryte tėvą rado gulintį lovoje aukštielninką, užsiklojusį, jo nejudino. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad R. L. lavonas rastas gulintis lovoje ant nugaros, horizontalioje padėtyje. Ant veido iš dešinės pusės yra mėlynos spalvos mėlynė. Ant lavono matyti ir kitų mažų mėlynos spalvos dėmių, ovalo formos, įvairių dydžių, išsidėsčiusių netaisyklingai. Teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas paaiškino, kad mažai tikėtina, jog sužalojimai galvoje galėjo atsirasti pačiam R. L. griūnant. Liudytoja R. R. teisme parodė, kad ryte jai pats kaltinamasis prisipažino, kad nužudė tėvą. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai R. G. ir D. P. teisme taip pat patvirtino, kad jiems kaltinamasis iš karto prisipažino nužudęs savo tėvą, parašė paaiškinimą. Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2012-05-06 6 val. 43 min. skambinta bendrajam pagalbos centrui Panevėžyje ir vyriškas balsas pranešė „užmušiau tėvą, atvažiuokit, pasiimkit“. Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms kolegijai nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis sudavė tėvui ne mažiau kaip devynis smūgius kumščiais į galvą, nuo ko, dėl sužalojimų galvos srityje visumos, jis mirė ir taip tyčia jį nužudė. Kaltinamojo kaltė dėl tėvo tyčinio nužudymo yra įrodyta pirmiau aptartais bylos įrodymais. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 3 p., kadangi jis tyčia nužudė savo šeimos narį – tėvą R. L., kuris dėl ligos buvo bejėgiškoje būklėje.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip penkiasdešimt smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas ir padarė poodines kraujosruvas dešinio peties sąnario srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimus dešiniame ir kairiame dilbiuose, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, dešinėje ir kairėje blauzdose, kadangi teisėjų kolegija nenustatė, kad šie sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kaltinamojo veiksmais. Pats kaltinamasis tvirtino, kad tėvas galėjo vaikščioti, kad jis griūdavo ir visi sužalojimai galėjo atsirasti jam pačiam griūnant. Kaip matyti iš liudytojų D. G., E. Č., R. R. parodymų, jie visi patvirtino, kad R. L. norėjo vaikščioti, tačiau jo kojos buvo silpnos ir jis griūdavo. R. L. šeimos gydytoja V. K. taip pat parodė, kad R. L. galėjo bandyti keltis, tačiau jo kojos buvo silpnos ir jis galėjo kristi. V. K. teigimu, tokie pacientai būna neramūs ir dažniausiai patys traumuojasi, kai bando keltis. Teismo posėdyje ekspertas taip pat neatmetė galimybės, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti R. L. pačiam griūnant. Taigi šių nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad šie sužalojimai R. L. buvo padaryti būtent kaltinamojo veiksmais, o ne jam pačiam griūnant, todėl esant abejonėms, jos vertinamos kaltinamojo naudai. Be to, iš VĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pateiktos informacijos matyti, kad 2012-05-04, t. y. dar prieš įvykį, R. L. diagnozuota būklė po traukulių, daugybiniai nubrozdinimai ir sumušimai įvairiose kūno vietose. Galutinė diagnozė: krūtinės ir pilvo sumušimai. Iš specialisto išvados matyti, kad poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir krūtinės kairėje pusėje yra gelsvais pakraščiais, kas rodo galimą jų padarymo laiką esant 3-5 d. iki mirties. Poodinės kraujosruvos dešinio ir kairio dilbių išoriniuose paviršiuose, dešinės ir kairės plaštakų išoriniuose paviršiuose galėjo atsirasti savigynos metu. Taigi, kaip matyti, dalis sužalojimų R. L. padaryti prieš keletą dienų, taip pat savigynos metu, o G. L. nėra kaltinamas dėl anksčiau pavartoto smurto.

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo G. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdama bausmę kaltinamajam kolegija atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis, baigtas, labai sunkus nusikaltimas. Kaltinamasis G. L. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumai išnykę, todėl jis laikomas neteistu, psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 174 ), psichiškai sveikas, administracine tvarka nebaustas (b.l. 169), oficialių nusiskundimų pagal gyvenamąją vietą negauta (b.l. 172), niekur nedirba. Atsižvelgusi į šias aplinkybes bei į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslia bus pasiekti kaltinamajam paskyrus mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Daiktai (antklodės užvalkalas, R. L. marškinėliai, G. L. guminės šlepetės), laikomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (kaltinamasis juos paimti atsisako). Kiti daiktai (užuolaida, rankšluostis, kojinės, mobilaus ryšio telefonas, SIM kortelė bei trys raktai su pakabuku), saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini kaltinamojo dėdei V. L..

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvis Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301- 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d. , 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., teisėjų kolegija,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 punkte ir jį nubausti 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į šios bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. spalio 30 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos - 2012 m. spalio 31d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendis įsiteisės.

Daiktus - antklodės užvalkalą, R. L. marškinėlius, gumines šlepetes, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kitus daiktus, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje: užuolaidą, rankšluostį, kojines, mobilaus ryšio telefoną, SIM kortelę ir tris raktus su pakabuku, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti V. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.