Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. spalio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės mėnesį, naktį iš 5 dienos į 6 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, iš pykčio dėl sergančio ir dėl ligos neorientuoto tėvo elgesio, suduodamas ne mažiau kaip devynis smūgius kumščiais į galvą ir padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį galvos nubrozdinimais pakaušyje, viršugalvyje, kaktoje, dešiniame skruoste, muštine žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, viršugalvyje, dešinio skruosto - kaklo dešinės pusės srityje, kairiame skruoste, kairės akies viršutiniame voke ir nosyje, kraujosruva po dešinės akies jungine, kraujosruvomis pakaušio, viršugalvio, kaktos, kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje ir po minkštaisiais smegenų dangalais, nuo ko, dėl sužalojimų galvos srityje visumos, nukentėjusysis mirė, taip tyčia, nužudė esantį dėl ligos bejėgiškoje būklėje savo tėvą R. L..

Narinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis G. L. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigia nužudęs savo tėvą R. L., nuteistasis nurodo, kad įvykio dieną sudavė tėvui tik vieną smūgį delnu į veidą, o visi kiti sužalojimai galėjo atsirasti tėvui pačiam griūnant ir susižalojant. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šie nuteistojo G. L. teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinkti įrodymai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 237/12(05) konstatuota, kad R. L. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei išsivysčius galvos smegenų suspaudimui. R. L. nustatyti šie sužalojimai: a) galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais pakaušyje, viršugalvyje, kaktoje, dešiniame skruoste, muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, viršugalvyje, dešinio skruosto - kaklo dešinės pusės srityje, kairiame skruoste, kairės akies viršutiniame voke ir nosyje, kraujosruva po dešinės akies jungine, kraujosruvomis pakaušio, viršugalvio, kaktos, kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip devynių poveikių kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiais, spardant ar panašiai; b) poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario srityje dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimai dešiniame ir kairiame dilbiuose, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, dešinėje ir kairėje blauzdose. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip penkiasdešimties poveikių kietais bukais daiktais, galimai suduodant smūgius kumščiais, spardant ar panašiai. R. L. mirė nuo sužalojimų galvos srityje visumos, nesant galimybės išskirti kurio nors atskiro sužalojimo. Sužalojimai padaryti keleto valandų - vienos paros laikotarpiu iki mirties. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir krūtinės kairėje pusėje yra gelsvais pakraščiais, kas rodo galimą jų padarymo laiką esant 3-5 dienos iki mirties. Poodinės kraujosruvos dešinio ir kairio dilbių išoriniuose paviršiuose, dešinės ir kairės plaštakų išoriniuose paviršiuose galėjo atsirasti savigynos metu (t. 1, b. l. 32-36). Iš bylos duomenų matyti, kad G. L. buvo kaltinamas savo tėvui R. L. padaręs visus specialisto išvadoje Nr. 237/12(05) konstatuotus sužalojimus, t. y. G. L. buvo kaltinamas tuo, kad suduodamas ne mažiau kaip penkiasdešimt smūgių kumščiais į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas dešinio peties sąnario srityje dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimus dešiniame ir kairiame dilbiuose, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, dešinėje ir kairėje blauzdose, bei, suduodamas ne mažiaus kaip devynis smūgius kumščiais į galvą, padarė galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais pakaušyje, viršugalvyje, kaktoje, dešiniame skruoste, muštine žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, viršugalvyje, dešinio skruosto - kaklo dešinės pusės srityje, kairiame skruoste, kairės akies viršutiniame voke ir nosyje, kraujosruva po dešinės akies jungine, kraujosruvomis pakaušio, viršugalvio, kaktos, kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo G. L., liudytojų D. G., E. Č., R. R. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis R. L., nors ir sunkiai sirgdamas, bandė vaikščioti, tačiau jo kojos buvo labai silpnos ir jis dažnai griūdavo, taip pat liudytoja apklaustos nukentėjusiojo R. L. gydytojos V. K. parodymus apie tai, jog tokie ligoniai, koks buvo R. L., dažniausiai būna neramūs ir patys traumuojasi, kai bando keltis, bei teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus faktinius duomenis, konstatavo, jog minėti įrodymai neleidžia daryti neginčytinos išvados, kad sužalojimai nukentėjusiajam R. L. - poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario srityje dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, kairio peties sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimai dešiniame ir kairiame dilbiuose, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, dešinėje ir kairėje blauzdose – padaryti, būtent, nuteistojo G. L. veiksmais, o ne pačiam nukentėjusiajam griūnant ir susižalojant, bei šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde tvirtina, kad ir sužalojimus galvoje, kurie sukėlė mirtį, jo tėvas R. L. galėjo pasidaryti pats. Tačiau byloje surinktų įrodymų – teismo medicinos specialisto išvados, teismo medicinos eksperto paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pateiktos informacijos – analizė paneigia šiuos nuteistojo aiškinimus. Kaip minėta, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad R. L. mirė nuo sužalojimų galvos srityje visumos, nesant galimybės išskirti kurio nors atskiro sužalojimo. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip devynių poveikių kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiais, spardant ar panašiai. Sužalojimai padaryti keleto valandų – vienos paros laikotarpiu iki mirties. Pirmosios instancijos teisme tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas N. R., patvirtindamas bei detalizuodamas savo išvadą, paaiškino, jog nukentėjusiojo galvos srityje yra devyni sužalojimai ir mažai tikėtina, kad jie galėjo atsirasti pačiam R. L. griūnant, kadangi griūnant atsitrenkiama ir kontaktuojama su daiktu, turinčiu platų ir gana šiurkštų paviršių, atsitrenkiant susiformuoja muštinės žaizdos, o šiuo atveju buvo konstatuoti tik smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, dalies poodinių kraujosruvų lokalizacija buvo viršugalvio srityje. Eksperto teigimu, griūnant traumuojamos labiausiai išsikišusios dalys, viršugalvis į tas dalis nepatenka, maža tikimybė, kad R. L. galėjo pasidaryti sužalojimus viršugalvyje ropodamas ir atsitrenkdamas į sieną, nes jo greitis buvo nedidelis. Aplinkybę, jog nukentėjusiojo R. L. mirtį sukėlę sužalojimai galvoje buvo padaryti naktį iš 2012 m. gegužės 5 dienos į 6 dieną, patvirtina tiek teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti faktiniai duomenys (specialisto išvadoje konstatuota, kad R. L. mirtis galėjo įvykti 2 – 2,5 paros iki lavono tyrimo pradžios 2012 m. gegužės 8 d. 10.00 val.), tiek VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad dieną prieš įvykį - 2012 m. gegužės 4 d. R. L. buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių po traukulių epizodo, ligoninėje R. L. nebuvo nustatyta jokių sužalojimų galvos srityje. Minėtame VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės rašte nurodyta, kad nukentėjusysis buvo apžiūrėtas terapeuto, diagnozuota būklė po traukulių, daugybiniai nubrozdinimai ir sumušimai įvairiose kūno vietose, taip pat buvo konsultuotas neurologo, diagnozė – išplitusi generalizuota epilepsija, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija: hemoragijų, kaulų lūžių nematyti (t. 1, b. l. 49). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis R. L. mirė nuo sužalojimų galvos srityje visumos, kurie buvo padaryti kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiais, spardant, naktį iš 2012 m. gegužės 5 dienos į 6 dieną, ir, kad sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, padarė ne kas kitas, o, būtent, nuteistasis G. L.. Kaip matyti iš liudytojos R. R. parodymų, ryte po įvykio jai pats nuteistasis G. L. prisipažino, kad nužudė tėvą. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai R. G. ir D. P. taip pat nurodė, jog jiems nuteistasis G. L. iš karto prisipažino nužudęs savo tėvą, parašė paaiškinimą. Byloje nėra duomenų, kad smurtą prieš nukentėjusįjį R. L. įvykio naktį būtų vartoję kiti asmenys, taip pat teismo medicinos specialisto išvada bei teismo medicinos eksperto paaiškinimais paneigta nuteistojo G. L. versija, kad mirtį sukėlusius sužalojimus galvos srityje nukentėjusysis R. L. galėjo pasidaryti pats, griūdamas ar atsitrenkdamas į kokius nors paviršius, priešingai - byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, jog R. L. mirties priežastis buvo G. L. padarytų sužalojimų galvos srityje visuma. G. L. padaryta veika - ne mažiau kaip devynių smūgių sudavimas nukentėjusiajam į galvą – buvo būtinoji padarinių – R. L. mirties – kilimo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai G. L. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 3 p., kaip tyčinį savo tėvo, kuris dėl ligos buvo bejėgiškoje būklėje, nužudymą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. L., nepažeidė Lietuvos Respublikos 54 str. reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (G. L. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, G. L. nužudė bejėgiškos būklės savo tėvą), į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, G. L. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, į G. L. asmenybę charakterizuojančius požymius (G. L. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumai išnykę, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, psichiškai sveikas, administracine tvarka nebaustas, niekur nedirbantis) bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam G. L. paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nors G. L. padarė kvalifikuotą nužudymą (nustatytos dvi nužudymą kvalifikuojančios aplinkybės), byloje nenustatyta G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau pirmosios instancijos teismas G. L. paskyrė bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos mediana. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, G. L. paskirta bausmė nelaikytina per griežta. Nuteistajam G. L. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir apeliaciniame skunde.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti.