Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-15 · Byla Nr. 2SA-192-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-15
Bylos Nr.
2SA-192-781/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03877-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Pareiškėjas
L. Z.
Civilinė byla Nr. 2SA-192-781/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03877-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.11.; 122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. Z. (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į antstolę P. K. (toliau - Antstolė) su skundu, kuriame nurodo, kad 2013 m. sausio 3 d. gavo jos pranešimą, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. vykdomąjį dokumentą Nr. N2-931-131/11 dėl išlaikymo išieškojimo M. P. (toliau - Išieškotoja), išlaikymo įsiskolinimas 2011 m. lapkričio 2 d. sudarė 8 922, 06 Lt. Taip pat jam buvo pranešta, kad nuo 2011 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimas mokėti sūnui išlaikymą po 500 Lt nevykdomas. Todėl išlaikymo įsiskolinimas už visą laikotarpį sudaro 16 484, 06 Lt. Išieškotoja informavo Antstolę, kad vaikų išlaikymui į jos sąskaitą pervesta 6 000 Lt. Antstolės vykdymo išlaidos sudaro 1 587, 94 Lt, todėl visa išieškoma suma yra 17 472 Lt. Su šiuo pranešimu Pareiškėjas nesutinka, tai pat nesutinka su tuo, kad vėl atnaujinta sustabdyta vykdomoji byla Nr. 0093/11/02747. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir Išieškotojos santuoka. Minėtu teismo sprendimu iš Pareiškėjo nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteista po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Dar vykstant teisme skyrybų procesui jis ir Išieškotoja gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ir po teismo sprendimo nutraukti santuoką taip pat gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį, bendrai planavo išlaidas ir pajamas, pinigus leido kartu, kartu išlaikė abu vaikus, jis nupirko Išieškotojai mašiną už 13 000 Lt ir ją apdraudė. Sūnus S. Z. 2011 m. rugpjūčio 26 d. tapo pilnametis. Pilnametį sūnų taip pat išlaikė abu kartu. 2012 m. gruodžio 21 d. Išieškotoja su nepilnamečiu sūnumi M. išsikraustė gyventi pas savo tėvus ir kreipėsi į Antstolę dėl išlaikymo išieškojimo atnaujinimo (laikotarpiu kai jie gyveno kartu Išieškotoja buvo pateikusi prašymą sustabdyti vykdymą ir vykdymas buvo sustabdytas). Antstolės nurodytame pranešime išvardytos sumos susidarė laikotarpiu, kai jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Kadangi nurodytu laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. gruodžio 21 d. gyveno kartu ir abu išlaikė vaikus, todėl priteistą išlaikymą vaikams teikė ir teismo sprendimą vykdė. Apie tai Antstolė buvo informuota, buvo pateikti jai išlaidas pagrindžiantys dokumentai, tačiau ji vis tiek toliau vykdo išieškojimą ir nenutraukia vykdomosios bylos. Pareiškėjas mano, jog kadangi 2011 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą jis vykdė ir priteistą išlaikymą teikė, todėl Antstolė išieškojimą vykdo neteisėtai ir yra neteisėtai priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą. Prašė Antstolės nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0093/11/02747.

Antstolė 2013 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. 0093/11/02747 Pareiškėjo skundo netenkino. Patvarkyme nurodyta, kad Išieškotoja 2011 m. liepos 8 d. pateikė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-931-131/2011 dėl išlaikymo išieškojimo iš Pareiškėjo dviejų vaikų išlaikymui. Vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. N2-931-131/2011 2011 m. liepos 11 d. Pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas atvykti išlaikymo mokėjimo klausimu. Atvykęs Pareiškėjas pareiškė, kad išlaiko šeimą ir pateikė įvairių kvitų kopijas, sąskaitų išrašus, kaip įrodymus, kad išlaiko šeimą. Nežiūrint į tai, 2011 m. lapkričio 2 d. iš jo Išieškotojai buvo išieškota 1 784, 94 Lt išlaikymo įsiskolinimas. 2011 m. lapkričio 5 d. gautas Išieškotojos pranešimas, kuriame ji nurodė, kad nesutinka kitokia forma gauti išlaikymo, nori gauti grynais ir į sąskaitą. Vėliau, po to, kai buvo pervesti pinigai, sprendžiant tolimesnį išlaikymo išieškojimo iš Pareiškėjo klausimą, Išieškotoja teigė, kad gyvena kartu, jis išlaiko šeimą ir laikinai prašė nieko nedaryti. Raštiškai tai įforminta nebuvo. Žodžiu buvo susitarta, kad Pareiškėjo atžvilgiu nebus taikomos priverstinės vykdymo priemonės iki atskiro jos pranešimo. 2012 m. gruodžio 31 d. elektroniniu paštu buvo gautas Išieškotojos pranešimas, kad Pareiškėjas išlaikymo nemoka. 2013 m. sausio 4 d. Pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie išlaikymo skolos paskaičiavimą ir pasiūlyta susimokėti skolą, kuri sudaro 15 884, 06 Lt. 2013 m. sausio 24 d. gautas Pareiškėjo skundas, kuriame jis teigia, kad išlaikymo skola paskaičiuota nepagrįstai, kadangi jis išlaikė šeimą ir prašo vykdomąją nutraukti. 2013 m. sausio 31 d. gautas Pareiškėjo sūnaus S. Z., kurio išlaikymui buvo priteistas išlaikymas, pranešimas, kad tėvas išlaikė šeimą, todėl jis, kaip pilnametis, atsisako nuo priskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo jo išlaikymui – 4 696 Lt. Atėmus šią sumą iš paskaičiuoto įsiskolinimo – 15 884, 06 Lt skola sudarytų 11 188, 06 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartimi Pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo. Iš vykdomosios bylos Nr. 0093/11/02747 medžiagos matyti, kad Išieškotoja ne tik kad neatsisako išieškojimo, bet ir nesutinka gauti išlaikymą kokia nors kita forma, o tik grynais pinigais. Pažymėjo, jog nors Pareiškėjas skunde tvirtina, jog Antstolė išieškojimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. Z. ir M. Z. išieškojimo vykdo neteisėtai, tačiau teismui nepateikta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/02747 nėra jokių duomenų, kad ji buvo sustabdyta Antstolės patvarkymu CPK 625-628 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad nėra ir kitų CPK 629 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, suteikiančių teisę Antstolei nutraukti vykdomąją bylą. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Antstolės 2013 m. sausio 31 d. patvarkymas Nr. 0093/11/02747, kuriuo atsisakyta tenkinti Pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0093/11/02747 priimtas teisėtai, todėl nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjo skundo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0093/11/02747. Atskirajame skunde Pareiškėjas nurodė tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą Antstolė nepateikė.

Atsiliepimas

Išieškotoja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad ji neįvardina gyvenimo viename bute kaip susitaikymą bei bendrą gyvenimą. Ji neigia, kad su Pareiškėju vedė bendrą ūkį, planavo išlaidas ir pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su antstolio atliekamu priverstinio sprendimo vykdymu, išieškant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą iš Pareiškėjo, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti arba pakeisti remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyme numatytų pagrindų. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad šaliai geranoriškai nevykdant sprendimo, jis vykdomas privestinai.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas teigia, kad Antstolė turi nutraukti vykdomąją bylą, kadangi jis su Išieškotoja išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu vedė bendrą ūkį, teikė vaikams išlaikymą, ir apie tai Antstolė buvo informuota, tačiau ji vis tiek vykdo išieškojimą ir nenutraukia vykdomosios bylos, be to, esant tokioms aplinkybėms, pats vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdymui neteisėtai.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas, skųsdamas Antstolės veiksmus, siekia vykdomosios bylos nutraukimo. Lietuvos Respublikos CPK 629 straipsnyje įtvirtintas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas. Pareiškėjas remiasi CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kuomet vykdomoji byla nutraukiama, jei vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Todėl šiuo atveju turi būti analizuojami Antstolės veiksmai priimant vykdyti Išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą.

CPK 586 straipsnis numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolių P. K. ir D. K. kontorai 2011 m. liepos 8 d. pateiktas vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-931-131/2011 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. Z. ir M. Z. išieškojimo periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 500 Lt iš Pareiškėjo (v. b. Nr. 0093/11/02747, l. 4-5). Antstolei pateiktame vykdomajame rašte nurodyta, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2011 m. gegužės 31 d. (v. b. Nr. 0093/11/02747, l. 4).

Lietuvos Respublikos CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atidėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad Antstolė, gavusi Išieškotojos 2011 m. liepos 8 d. prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo 500 Lt išieškojimo, priteisto iš Pareiškėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, 2011 m. liepos 11 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. Nr. 0093/11/02747, l. 6). Tos pačios dienos pranešimu Antstolė kreipėsi į Pareiškėją su įpareigojimu atvykti į jos kontorą išlaikymo mokėjimo klausimu (v. b. Nr. 0093/11/02747, l. 11). Taigi, Antstolė turėjo įsitikinti teismo sprendimo nevykdymu. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pas Antstolę atvykęs Pareiškėjas pateikė įvairių kvitų, sąskaitų kopijas kaip šeimos išlaikymo įrodymą. Tačiau Antstolė šias aplinkybes nepripažino kaip pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka. 2011 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nepilnamečiams vaikams S. Z. ir M. Z. priteistas išlaikymas mokamas kas mėnesį po 500 Lt periodinėmis išmokomis ir šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama Išieškotoja (b. l. 9). Taigi, teismo sprendime esant nurodytam konkrečiam prievolės įvykdymo būdui prievolės įvykdymo būdo pakeitimas be kreditoriaus sutikimo yra negalimas, t. y. teismo sprendimu aiškiai įtvirtinus Pareiškėjo pareigą mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį, tik toks prievolės įvykdymas galėtų būti pripažintas tinkamu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtent tokiu būdu teikė išlaikymą vaikams. Byloje kitų aplinkybių, galinčių pagrįsti neteisėtą vykdomojo dokumento priėmimą vykdymui nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdomojoje byloje Nr. 0093/11/02747 nėra jokių duomenų ir apie jos sustabdymą Antstolės patvarkymu CPK 625-628 straipsniuose nustatyta tvarka.

Susipažinus su Pareiškėjo skundu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais, teismas prieina išvados, kad ir kitų vykdomosios bylos nutraukimo sąlygų nagrinėjamoje byloje nėra. Jei Pareiškėjas, vykdant priverstinį išlaikymo vaikams išieškojimą, savo noru teikdavo tam tikras pinigines lėšas Išieškotojai, jis galėjo kreiptis į Antstolę dėl šių sumų įskaitymo į išlaikymo sumą (CPK 643 straipsnio 6 punktas). Pareiškėjo argumentas apie Išieškotojai už jo lėšas nupirktą automobilį šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingas, kadangi jis niekaip nesusijęs su pareiga mokėti išlaikymą vaikams.

Visi anksčiau minėti argumentai suponuoja, jog Pareiškėjas pateikė nepagrįstą skundą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai jį atsisakė tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė