- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- e2S-394-856/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RVT Logistika“
- Ieškovas
- SIA Kreiss
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RVT Logistika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-65-1004/2019 pagal ieškovės SIA Kreiss ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RVT Logistika“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, OOO „Gruzopotok“ ir TT CLUB Mutual Insurance Limited.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SIA Kreiss kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „RVT Logistika“ dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei 36 577 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas.
2. Be nurodytų reikalavimų ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises ieškinio sumai (36 577 Eur), areštą taikant piniginių lėšų, turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas ją ir (ar) trečiuosius asmenis, atžvilgiu, o nesant pakankamai piniginių lėšų ar turtinių teisių, areštuoti kitą atsakovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ieškinio sumai. Nurodė, kad pagrindžia reikalavimus dėl 36577 Eur žalos, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali veikti nesąžiningai ir piktybiškai nevykdyti įsipareigojimų – mažinti mokumą, perleisti jai priklausantį turtą, pingines lėšas ir pan. Pažymėjo, kad egzistuoja abi įstatyme numatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas. Teismas nutarė areštuoti ne didesnei kaip 36577 Eur sumai atsakovei UAB „RVT Logistika“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškove bei atsakovei UAB „RVT Logistika“ išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais ir vykdant atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei Valstybine mokesčių inspekcija. Teismas nurodė, jog prašomos priteisti žalos suma yra pakankamai didelė, o nežinant atsakovės realios finansinės padėties, yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
4. 2019 m. balandžio 9 d. teisme buvo gautas atsakovės UAB „RVT Logistika“ prašymas panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad vien ieškinio sumos dydis pats savaime nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su jo elgesiu susijusių priežasčių. Atsakovė pažymėjo, kad jos nesąžiningumas yra grindžiamas aplinkybėmis, sudarančiomis ieškinio pagrindą, t. y. esą atsakovė padarė žalą ir vengia atsiskaityti, tačiau atsakovė ieškinio nepripažįsta, taip pat nėra ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris įpareigotų atsakovę atsiskaityti su ieškove, todėl šiuo atveju ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės atsakovės nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina. Atsakovė akcentavo, jog teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kaip sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nėra preziumuojama, todėl ieškovei į nagrinėjamą bylą nepateikus pagrįstų duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, nėra pagrindo taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, jog yra į nagrinėjamą bylą pateikusi savo finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovė dirba pelningai, jos turimo turto visiškai užtenka galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakovės prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkintas. Teismas nurodė, kad įstatymas numato, jog ieškinio patenkinimo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo <...> (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 150 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovė atsakovei pretenzijų nebeturi, todėl sprendė, jog prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti nėra pagrindo.
6. Teismas akcentavo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi ekonomiškumo principu ir, siekdamas užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nurodė, kad pirmiausia areštuotinas atsakovės nekilnojamasis turtas, o jo nesant – kilnojamasis turtas, ir tik po to, šio turto nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jai priklausančio turto areštas neproporcingai pažeidžia jos teises, be to, atsakovės pateikti duomenys (kad jos turimas turtas 63,5 kartus didesnis nei ieškovės reikalaujama priteisti suma) tik patvirtina, kad atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukelia jokių nepatogumų, kadangi areštuota tik nedidelė atsakovės turto dalis, o atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kreipėsi praėjus daugiau nei metams nuo jų taikymo pradžios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį, atsakovė (apeliantė) UAB „RVT Logistika“ prašo nutartį panaikinti, taip pat panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog prašyme dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo nurodyti argumentai, susiję su gera atsakovės finansine padėtimi, tačiau teismas dėl šių argumentų nepasisakė, taigi, nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo egzistavimo, o pasisakė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo. Atsakovės (apeliantės) vertinimu, teismo išsakyti argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi atsakovė (apeliantė) įrodė, kad jos finansinė padėtis visiškai užtikrina galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
8. Pažymėjo, jog jeigu šalis įrodo, kad jos finansinė padėtis yra tokia, jog nekyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įgyvendinimui, tai nėra pagrindo suvaržyti tos šalies teisių, o bet koks suvaržymas yra perteklinis. Neturi teisinės reikšmės, kiek laiko praėjus atsakovė kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi atsakovės atžvilgiu pritaikius perteklinį suvaržymą, atsakovė dėl neteisėto suvaržymo panaikinimo gali kreiptis visu suvaržymo periodu.
Atsiliepimas
9. Atsakovė (apeliantė) nurodė, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisės aktai asmens nesąžiningumo nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galima tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus. Kadangi ieškovė į nagrinėjamą bylą nepateikė pagrįstų duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą), ieškovės prielaidos nesudaro pagrindo taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones.
10. Atsiliepdama į atskirąjį skundą ieškovė SIA Kreiss prašo jį atmesti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog iš atsakovės pateiktų finansinių dokumentų matyti, jog atsakovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėjo, jog įvertinus atsakovės finansinius rodiklius, darytina išvada, kad atsakovės finansinė padėtis, priešingai nei teigia pati atsakovė, yra ypač sudėtinga – atsakovės turtą didžiąja dalimi sudaro per vienerius metus gautinos sumos, tad ieškovės 36 577 Eur dydžio reikalavimas laikytinas dideliu atsakovei. Ieškovė nurodė, jog reikalavimo suma atsakovei pagal jos finansinę būklę yra didelė, todėl manytina, kad atsakovė gali imtis kokių nors veiksmų siekdama perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus. Be to, iš byloje esančių įrodymų galima daryti prielaidą, kad atsakovė yra nesąžininga, ir nors kategoriškai nesutinka su ieškovės ieškiniu, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina šalis siejančius prievolinius santykius, dėl kurių ieškovei buvo padaryta žalos, todėl tikėtina, kad ir toliau atsakovė gali elgtis nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti atsakovės (apeliantės) prašymo panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
13. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
14. Nors minėtame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016). Šias aplinkybes turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu suinteresuotas asmuo.
15. Nustatyta, kad teismas, 2018 m. vasario 28 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, akcentavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nurodė, jog ieškovė pareiškė ieškinį dėl 36 577 Eur dydžio žalos atlyginimo ir ši suma laikytina pakankamai didele. Teismas sprendė, jog nežinant atsakovės realios finansinės padėties, yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
16. Atsakovė (apeliantė), prašydama panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog dirba pelningai ir jos turto visiškai užtenka galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat pateikė teismui jos finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus – 2019 m. vasario 27 d. balansą (ataskaitinis laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) bei 2019 m. vasario 27 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (ataskaitinis laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalys neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas argumentų, susijusių su didele ieškinio suma bei atsakovės (apeliantės) finansine padėtimi, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
19. Teismų praktikoje akcentuota, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Ieškovė, ieškinyje prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog atsakovė vengia atlyginti ieškovei padarytą žalą, todėl darė prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba neįmanomas. Atsakovė (apeliantė), pašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad pareikšto ieškinio nepripažįsta, taip pat nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris įpareigotų ją atsiskaityti su ieškove, todėl ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės atsakovės nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina.
20. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovės SIA Kreiss ieškinį atsakovei UAB „RVT Logistika“ dėl žalos atlyginimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, OOO „Gruzopotok“ ir TT CLUB Mutual Insurance Limited) buvo išnagrinėta. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, visuma bylos faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų įrodžius atsakovės kaltę, padarytos žalos faktą, priežastinį ryšį tarp atsakovės veikos ir reikalaujamos žalos bei atsakovei neginčijant, o ieškovei įrodžius žalos apimtį. Nors šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, jis neabejotinai yra reikšmingas sprendžiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą atsakovės elgesio sąžiningumo aspektu.
21. Nustatyta, kad minėtame 2019 m. gegužės 16 d. sprendime teismas išsprendė ir 2018 m. vasario 28 d. teismo nutartimi atsakovės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimą – teismas nusprendė taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, teismas taip pat turi įvertinti, ar panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba taps nebeįvykdomu.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes bei minėtas teisės normas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pagrįstai nurodė, jog atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovė jai pretenzijų nebeturi, taip pat, kad taikytas turto areštas neproporcingai pažeidžia jos teise. Atsakovei (apeliantei) neįrodžius, kad dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų, panaikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo pagrindo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atsiliepdama į atskirąjį skundą, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2019 m. balandžio 25 d. sąskaita Nr. 31-V/2019 už suteiktas teisines paslaugas bei 2019 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad sąskaita Nr. 31-V/2019 buvo apmokėta kartu su kitomis sąskaitomis. Iš 2019 m. gegužės 16 d. priimto sprendimo nustatyta, jog teismas įvertino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokatės teisinei pagalbai, įvertino ir 2019 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymą. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos priimant sprendimą šioje byloje, todėl nagrinėjamu atveju jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.