Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, gynėjai adv. Dainiui Žiedui, nukentėjusiajam A. J., jo atstovei pagal įstatymą F. J., vertėjai Danutei Kontarienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas 1994-11-03 pagal LR BK 203 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1m.; 1995-05-08 pagal LR BK 116 str. 1d., 2d., 225 str. 1 d., 227 str., 42 str. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėnesiams; 1998-12-11 pagal LR BK 105 str. 1 d. – laisvės atėmimu 14 metų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 135 str. 2d. 3p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą: jis, 2014-09-19, apie 02.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu buitiniu peiliu įdūrė nepilnamečiui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą į pilvo sritį, dėl ko jam buvo padaryti šie kūno sužalojimai: kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo kairės pusės žaizda su kairiojo inksto durtiniu sužalojimu, retroperitoninė hematoma, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą.

M. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-09-18 vakare jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir laukė iš darbo grįžtančios dabartinės žmonos J. M. Žmonos sūnus A. J. gyvena tame pačiame bendrabutyje tik kitame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jis retkarčiais užeina į svečius. Žmona grįžo namo apie 22.30 val. A. J. susiruošė eiti į miestą. Mama ir jis tam prieštaravo, nes A. J. baudžiamojoje byloje paskirtas įpareigojimas būti namuose, tačiau pastarasis jų nesiklausė ir išėjo. Po kurio tai laiko A. J. paskambino ir liepė atvažiuoti jo pasiimti. Nuvažiavus į nurodytą vietą Laukininkų gatvėje ir ten įsodinus nukentėjusįjį į automobilį, pastarasis po kurio tai laiko iššoko iš jų automobilio ir nuėjo. Į raginimus sugrįžti jis nereagavo. A. J. buvo neblaivus. Jie sugrįžo namo. Apie 02.00 val. nakties jis su Jelena ruošėsi eiti miegoti kai atėjo A. J. Jis buvo nusiteikęs agresyviai, nuo jo sklido alkoholio kvapas, o akys buvo klaikios, vyzdžiai išsiplėtę, todėl jis įtarė, kad A. J. buvo pavartojęs narkotines medžiagas. A. puolė prie savo motinos ir ruošėsi ją mušti. Jis to neleido padaryti, sugriebė A. už pečių ir jį pastūmė. Tuomet A. puolė jį ir pradėjo mušti. A. kumščiu sudavė į krūtinę. Jis bandė gintis nuo užpuolimo, tačiau pas jį tuo metu buvo stipriai padidėjęs kraujospūdis, todėl reikiamai pasipriešinti negalėjo. Kai jis parvirto ant žemės, o A. J. jį toliau puolė, suprato, kad nebegalės apsiginti nuo jo smūgių, todėl instinktyviai čiupo šalia ant staliuko gulėjusį virtuvinį peilį bei smeigė jį A. J. į šoną. Po smūgio nukentėjęs nustojo muštis ir išėjo iš kambario. Po to jis pamatė, kad žmonai bloga, todėl nusprendė išeiti pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru. Jiems vaikštant lauke, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, su kuriais grįžo į kambarį. Pareigūnai atlikę apžiūrą jį pristatė į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio gailisi, tačiau su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, o jis pastarąjį sužalojo gindamasis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė peiliu sužalojus A. J. įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad jam teismo nuosprendžiu yra paskirtas apribojimas būti namuose nuo 22,00 val. iki 6,00 val. ryto. Iš namų tą vakarą jis išėjo apie 20,00 val. Grįžo namo apie 2,00 val. Jis apie 24 val. skambino mamai, kad atvažiuotų jo parsivežti. Kai atvažiavo, ji atvažiavo su M. M. Pastarasis pradėjo šaukti, kad dėl tokio jo elgesio gali jį policija suimti. Tada jis supyko ant M. M. ir išlipo iš automobilio. Namo grįžo tik apie 2,00 val. nakties. Tą vakarą buvo išgėręs tik alkoholio. Prieš 3 savaites buvo pabandęs parūkyti ir marihuanos, bet tą naktį to nedarė. Apie 02.00 val. grįžo į namus ir užėjo į mamos kambarį, kad galėtų pasiimti aparatą cigaretėms daryti.

Mama gulėjo lovoje, o M. M. stovėjo šalia lovos. M. M. šaukė ant mamos. Jis buvo labai susinervinęs. Pradėjo ir ant jo šaukti, todėl jis tik norėjo pasiimti tą aparatą cigaretėms pasidaryti ir išeiti. M. M. pradėjo rankomis mosikuoti. Tada jis pastūmė kaltinamąjį. Nematė, kaip pas jį peilis rankose atsirado. M. M. dūrė jam į kairįjį inkstą. Po to jis mėgino pagalbos kviestis pas kaimynus, bet jie pasakė, kad jiems jie atsibodo, todėl jis pagalbos ieškoti išėjo į kiemą. Ten buvę pašaliniai žmonės iškvietė greitąją pagalbą.

2014-10-20 specialisto išvadoje Nr. G 2226/14(03) nurodyta, kad dėl kiauryminės durtinės – pjautinės pilvo žaizdos su inksto sužalojimu A. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. A. J. šlapime rasta 1,2 promilės alkoholio ir nustatytas teigiamas marichuanos vartojimo testas. ( b.l 29-30 ).

Liudytoja J. M. (J.) parodė, kad tą vakarą grįžo namo iš darbo apie 22,30 val. Vyras sutiko ją kartu su sūnumi ir viskas buvo tvarkoje. Perspėjo sūnų, kai jis ėjo miegoti, kad niekur neišeitų iš namų, nes jam buvo nustatytas įpareigojimas būti namuose, tačiau jis išėjo. Apie 24,00 val. paskambino sūnus ir pareikalavo parvežti jį namo. Iš balso buvo girdėti, kad jis išgėręs. Ji su M. nuvažiavo. Sūnus laukė prie Laukininkų g. autobusų stotelėje. Ten Įvyko konfliktas, nes jo paklausė, kodėl jis ne namie ir girtas. Išvažiuojant iš tos stotelės, A. J. iššoko iš automobilio ir nuėjo, o jie nuvažiavo namo. Sūnus parėjo namo pats apie 1,00-1,30 val. M. atidarė jam duris. Ji tuo momentu buvo nuėjusi miegoti, nes iš ryto reikėjo anksti eiti į darbą. A. užėjo į kambarį ir labai agresyviai ėjo link jos. Ji net nesuprato, kas vyksta. M. spėjo jį sustabdyti, nes buvo matyti, kad A. norėjo jai pakenkti fiziškai. Mano, kad jis taip elgėsi, nes jo neparvežė namo. M. M. ją užstojus, tarp M. ir A. prasidėjo muštynės ir gavosi taip, kad M. negalėjo priešintis jam. Ji tuo momentu buvo labai šokiruota ir nematė, kaip buvo sužeistas sūnus. Peilis buvo padėtas ant spintelės, kuri pastatyta tik įėjus į kambarį, nes kambarys bendrabučio tipo ir nedidelis, tad jis buvo padėtas vizualiai matomoje vietoje. Muštynių metu ir buvo paimtas tas peilis. Ji mano, kad tai buvo savigyna, nes A. buvo labai agresyvus. Po to A. išėjo iš kambario, nors prašė jo, kad nusiramintų. Jis išėjo į bendrą koridorių, o ji nuėjo paskui, bandė jį parsivesti į kambarį, bet jis išėjo į lauką. M. matė, kad ji šoke, tai jie apsirengė ir išėjo į lauką. Tuo pačiu ėjo pasižiūrėti, kur A. Jo niekur nebuvo. Tada jie pasivaikščiojo, o grįžtant namo sutiko policijos pareigūnus, kurie paklausė, kas jie tokie ir kur jos sūnus. Ji atsakė, kad nežino ir pati jo ieško. Tada kartu su pareigūnais nuėjo į butą. M. suėmė ir išvežė į policijos komisariatą.

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. J. ir liudytojos J. M. (J.) metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų ( b.l 54-56 ).

Liudytojas D. L. parodė, kad 2014-09-19, apie 02.29 val., patruliuojant iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, peiliu sužalotas jaunuolis. Nuvykę minėtu adresu, lauke pamatė sužalotąjį jaunuolį. Sužalotasis vaikinas prisistatė A. J. Paklausus jaunuolio, kas atsitiko, jis papasakojo, kad , grįžo į namus neblaivus, todėl tarp jo ir kaltinamojo kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis jį užsipuolė ir dūrė peiliu. Jaunuolis kalbėjo sunkiai, matėsi, kad jis blogai jaučiasi. Nuo vaikino sklido alkoholio kvapas. Tada iškvietė GMP darbuotojus. Po to nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas nedarė. Apie 03.45 val. pamatė einantį vyrą su moterimi nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) namo. Įsitikinus, kad tai ieškomi asmenys, liepė jiems kartu sugrįžti į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Bute ant šaldytuvo pastebėjo padėtą peilį su žalsvu kotu, ant kurio matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Tuomet vyriškis pradėjo pasakoti, kad į namus grįžo neblaivus sugyventinės sūnus, kuris pradėjo pulti ant motinos ir konflikto metu ,,viskas taip įvyko“.

Daiktų dokumentų pateikimo protokolu išimtas įvykio vietoje peilis (b.l.11), kuris apžiūrėtas (b.l.12-16).

Tokiu būdu byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas, kuris peraugo į muštynes, kurių metu kaltinamasis paėmė peilį ir sudavė juo viena smūgį nukentėjusiajam, padarydamas pastarajam sunkų kūno sužalojimą. Šias aplinkybes patvirtina ir pripažįsta pats kaltinamasis bei liudytoja J. M. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jokio konflikto ir susistumdymo nebuvo, o M. M., nieko nesakęs, pačiupo peilį ir smogė juo nukentėjusiajam, teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pripažino, kad stumtelėjo M. M., o šio susistumdymo metu kaltinamasis čiupo peilį ir juo smogė kartą nukentėjusiajam. Nukentėjusysis pripažįsta ir tą aplinkybę, kad įvykio metu jis buvo neblaivus. Nors A. J. neigia prieš įvykį vartojęs narkotines medžiagas, tai paneigia byloje esanti specialisto išvadą. Kadangi nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, teismas nagrinėdamas M. M. kaltės klausimą ir spręsdamas apie aplinkybes, dėl kurių ir kilo konfliktas, vadovaujasi liudytojos J. M. parodymais bei paties kaltinamojo parodymais, kurie iš esmės yra analogiški bei neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Laikytina įrodyta aplinkybė, kad konfliktas kilo dėl neblaivaus ir agresyviai nusiteikusio A. J. elgesio.

LR BK 28 str. numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi.

Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, kai tyčia padaroma besikėsinančiajam aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo pasikėsinta ir pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos.

Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamajam nebuvo kilęs koks nors realus pavojus, nors jis ir gynėsi nuo A. J. smurto. Taigi, byloje surinkta medžiaga neduoda jokio pagrindo teigti, kad A. J., naudodamasis kokiomis tai priemonėmis, būtų pavojingai ir realiai kėsinęsis į M. M. sveikatą ar kitas jo teises, o tai reiškia, jog nebuvo būtinosios ginties sąlygų, todėl kaltinamojo veiksmai nėra prilyginami būtinajai ginčiai, jo nusikalstami veiksmai negali būti vertinami ir kaip būtinosios ginties ribų viršijimas.

LR BK 38 str. numatyta, kas yra laikytini asmens šeimos nariais. Viena iš būtinų sąlygų, kad šeimos narys turi gyventi kartu. Šiuo atveju nustatyta, kad A. J. gyveno atskirai nuo savo mamos. Be to įvykio metu M. M. ir J. M. nebuvo susituokę. Kaltinamasis taip pat nebuvo A. J. įsivaikinęs. Dėl šios priežasties nelaikytina, kad kaltinamasis padarė sunkų sužalojimą artimam giminaičiui ar jo šeimos nariui, todėl M. M. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini iš LR BK 135 str. 2 d. 3 p. į LR BK 135 str. 1 d.

M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nes jis, būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, artinosi prie savo motinos, sukėlė muštynes, puldamas kaltinamąjį. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors bylos medžiaga ir nustatyta, kad M. M. įvykio metu buvo neblaivus (lengvas girtumo laipsnis), nenustatyta, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. J. gydymo išlaidų 2608.49 Eur sumai pagrįstas ir įrodytas (b.l.34-36), todėl ši suma priteistina Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM iš kaltinamojo M. M. Nors kaltinamasis nesutinka su pareikšto ieškinio dydžiu, teismas pažymi, kad rizikingas nukentėjusio asmens elgesys negali būti laikomas priežastimi, dėl kurio reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti atmestas, nes ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad prieš nukentėjusį buvo padarytas nusikaltimas ir jis dėl to patyrė neturtinės žalos. LR CK 6.282 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė sumažinti atlygintos žalos dydį atsižvelgus į žalą padariusio asmens sunkią materialinę padėtį, išskyrus tuos atvejus, kai veika padaryta tyčia. Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. M. nusikaltimą padarė veikdamas tyčia, todėl iš jo priteistas neturtinės žalos dydis negali būti mažinamas dėl jo sunkios materialinės padėties.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis pripažino ir gailisi padaręs sunkų kūno sužalojimą, yra dirbantis. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikaltimą padarė impulsyviai reaguodamas į netinkamą ir agresyvų nukentėjusiojo elgesį, paties nukentėjusiojo išprovokuotas, yra jo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, todėl sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Nesant LR BK 62 str. 3 d. numatytų sąlygų, jam taikytinas LR BK 54 str. 3 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir pritaikius LR BK 54 str.3 d., paskirti 6 mėnesiams atlikti 180 val. viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 val. visuomenės labui.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš M. M. 2608,49 Eur Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM už A. J. gydymą.

Daiktinius įrodymus: peilį, saugomą Klaipėdos m. 1 PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.