Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Valdo Grabausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., 6 mėnesiams dirbti 180 valandų viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 30 valandų visuomenės labui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad 2014-09-19, apie 2 val., namuose, adresu Taikos pr. 18–108, Klaipėdoje, konflikto metu buitiniu peiliu įdūrė nepilnamečiam A. J., gim. 1997-04-28, vieną kartą į pilvą, dėl to jam buvo padaryti šie kūno sužalojimai: kiaurinė durtinė-pjautinė pilvo kairės pusės žaizda su kairiojo inksto durtiniu sužalojimu, retroperitoninė hematoma, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Gautas nuteistojo M. M. atsikirtimas į prokuroro apeliacinį skundą, kuriame prašoma prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo M. M. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. įtvirtinto teisės normos sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 10 (dešimties) metų.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. M., nurodė, kad kaltinamasis pripažino ir gailisi padaręs sunkų kūno sužalojimą, yra dirbantis, nusikaltimą padarė impulsyviai reaguodamas į netinkamą ir agresyvų nukentėjusiojo elgesį, buvo paties nukentėjusiojo išprovokuotas, yra dvi M. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, todėl sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., kuri numato, jog, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, M. M. skyrė viešųjų darbų bausmę – 6 mėnesius dirbti 180 valandų per mėnesį neatlygintinai dirbant po 30 valandų visuomenės labui.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė byla Nr. 2K-216-139/2015). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad apylinkės teismas, apibūdindamas nuteistojo M. M. asmenybę, nurodė, kad jis yra dirbantis, tačiau nevertino aplinkybės, jog nuteistasis M. M. yra tris kartus teistas, turi neišnykusį teistumą už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 str. 1 p. (įsigaliojus 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, veika perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p.), padarymą (t. 1, 94–98).

Patebėtina ir tai, kad šia prasme svarbus yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (kasacinė nutartis Nr. 2K-213/2014). Kaip matyti iš 2015 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, nukentėjusysis A. J. sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nuteistajam pasiūlyta skirti 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Išdėstytas aplinkybes dėl nuteistojo M. M. asmenybės charakterizavimo bei nukentėjusiojo A. J. pozicijos dėl teisingos bausmės, skirtinos nuteistajam, dydžio vertinant kartu su anksčiau minėtomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog baudžiamojoje byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. ir nuteistajam M. M. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. įtvirtintos normos sankcijoje, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir nuteistajam M. M. skirtina bausmė, atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšį ir jos ribas.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. M., atsižvelgia į anksčiau minėtas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, taip pat į aptartas aplinkybes dėl nuteistojo M. M. asmenybės charakterizavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo M. M. padėtį ypatingai lengvina aplinkybę, kad nuteistasis nusikaltimą padarė impulsyviai reaguodamas į netinkamą ir agresyvų nukentėjusiojo elgesį, todėl nuteistajam M. M. skirtina gerokai švelnesnė bausmė, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., paskirta per 6 mėnesius atlikti 180 val. viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant 30 val. visuomenės labui.

M. M., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. M. faktinio sulaikymo.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.