Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2021-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1488-1150/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
e1-1488-1150/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21539-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
P. V.
Kategorijos
  • 1.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamosios bylos Nr. e1-1488-1150/2021(S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21539-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7..3.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2021 m. lapkričio 4 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1488-1150/2021 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „I. “ elektriku–mechaniku, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. V., 2021 m. birželio 27 d. apie 20.55 val. (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su K. B. metu tyčia kumščiais sudavė pastarajam ne mažiau dviejų kartų į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam K. B. dešiniojo paakio, nosies ir kairiojo žando sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimu ir skausmingumu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

2. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena nuosavame name, jo kiemas nėra aptvertas tvora. Toje pačioje gatvėje, daug toliau, gyvena K. B., kuris yra gyvenvietės bendrijos pirmininkas, bei šalia kaltinamojo nusipirkęs sklypą. 2021 m. birželio 27 d. alkoholio nevartojo, maždaug apie 20.18 val. paskambino nukentėjusysis, kuris pareikalavo sutvarkyti savo daiktus nuo jo sklypo, nors ant minimo sklypo kaltinamajam priklausantys daiktai neguli, jie padėti ant servitutinio keliuko. Kaltinamasis nukentėjusiajam paaiškino, kad jo daiktai neguli ant nukentėjusiojo sklypo ir paklausė, ar skubiai to reikia, patrauks rytoj ar poryt, tačiau nukentėjusysis kaltinamajam atsakė, kad tuoj ateis ir paaiškins. Kaltinamasis supratęs, kad kaimynas ateis, su savo žmona D. M. išėjo į kiemą. Nukentėjusysis atėjo iškart agresyviai nusiteikęs ? vaikščiojo po kaltinamojo sklypą, aiškindamas, kad ten turi būti kelias, matavo sklypą. Nukentėjusiojo tiek kaltinamasis, tiek kaltinamojo žmona, paprašė nevaikščioti po jų veją. Vis ragino kaimyną eiti namo, o jam neišėjus, kaltinamasis supyko, jog nukentėjusysis vaikščiojo po veją ir norėdamas jį išvyti iš kiemo, kumščiu sudavė ne mažiau du kartus, tačiau, kur pataikė, nežino, buvo labai įpykęs. Kaltinamasis pripažįsta, kad pasikarščiavo suduodamas, be to, įtarime nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas, todėl akivaizdu, kad suduodant smūgius, K. B. sužalojo. Kaltinamasis dėl šio įvykio labai gailisi, parašė ir atsiprašymo žinutę nukentėjusiajam, tačiau atsakymo negavo, matyt vis dar piktas jo atžvilgiu. Dėl visų įtarime išdėstytų aplinkybių kaltinamasis sutinka, prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę (b. l. 102?105, 113–116).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Nukentėjusysis K. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini), turi žemės sklypą, tačiau kaimynas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vardu P. nuolat krauna ant jo žemės sklypo šiukšles, į pastabas nereaguoja. 2021 m. birželio 27 d. nukentėjusysis paskambino kaimynui ir paprašė, kad patrauktų nuo namo sklypo savo daiktus, nes planuoja statyti tvorą. Kaltinamasis pradėjo reikalauti, kad nukentėjusysis jam parodytų jo sklypo ribas. Nukentėjusysis sutiko susitikti su kaimynu ir viską išsiaiškinti vietoje, į minėtą adresą atvyko apie 21.00 val., jį lauke pasitiko kaltinamasis su žmona. Nukentėjusysis rodė kaimynui žemės sklypo kuoliukus, kurie rodo žemės sklypo ribas, tačiau kaltinamasis į tai atsakė, kad tie kuoliukai klaidingai pastatyti. Nukentėjusysis ištraukė ruletę, ir pradėjo matuoti, norėdamas tuo parodyti, nuo kur eina jo (kaimyno) žemės sklypas, o kaltinamasis dėl to labai supyko, pradėjo rėkti. Tada nukentėjusysis pastebėjo, kad kaimynas yra neblaivus, kadangi pajuto stiprų alkoholio kvapą. Kadangi kaltinamasis neblaivus, nukentėjusysis pokalbį pasiūlė pratęsti, kai jis bus blaivus. Po to nukentėjusysis norėjo eiti, tačiau pajuto smūgį į veidą. Kaltinamasis kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą kelis kartus (3-5 kartus). Nukentėjusysis gynėsi, ištraukė telefoną ir pasakė, kad kviečia policiją, tada kaltinamasis koja spyrė į telefoną, tačiau telefonas liko rankose. Nukentėjusysis paskambino 112 ir nuėjo namo laukti policijos. Kai atvyko policijos pareigūnai, nukentėjusysis liko namie, o policija nuėjo link nurodyto sklypo. Grįžus policija pasakė, kad kaimyno nebuvo name. Tą dieną nukentėjusysis pareiškimo nerašė, kadangi tik kitą dieną pamatė sumušimus ir negalėjo išeiti į darbą. Tad nukentėjusysis nusprendė kreiptis į policiją ir nuėjo pas medikus, kad jį apžiūrėtų (b. l. 50–53, 54?57).

3.2. Liudytoja D. M. parodė, kad ji su savo vyru P. V. yra susituokę, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Kadangi liudytoja name gyvena neseniai, gyvenvietėje visų dar nepažįsta. Nukentėjusįjį žinojo kaip asmenį, tvarkantį gyventojų bendrijos reikalus. 2021 m. birželio 27 d. būnant namuose maždaug prieš 21.00 val. pas juos atėjo nukentėjusysis, kuris sakė, kad šalia jų esantis sklypas yra jo sklypas, rodė į sklypo ribas, sakė, kad reikia jiems patraukti sudėtas medžiagas, nes ten yra jo sklypas. Liudytoja nelabai kišosi į jų pokalbį, buvo su šuniu, pririštu su pavadėliu, šuo lojo, todėl ji laikėsi nuo jų atokiau. Po to liudytoja pamatė, kad nukentėjusysis išsitraukė ruletę, ėmė matuoti atstumus, kažką aiškindamas vaikščiojo po jų sklypą. Sklypas nėra aptvertas tvora, tik sužymėtos ribos. Vyras nukentėjusiajam sakė, kad po jų sklypą ir naujai pasodintą veją nėra ko jam vaikščioti, pakartojo jam tai kelis kartus. Šuo lojo labai stipriai, todėl liudytoja atsitraukė ir visko gerai nematė bei negirdėjo, tačiau vienu metu pamatė, kad jie abu stumdosi, tik neatsimena, ar tai vyko jų sklype ar ant kelio. Liudytoja matė tik susistumdymą, jokių smūgių nebuvo. Susistumdymas vyko labai trumpai. Toliau jie dar pasibarė ir nukentėjusysis nuėjo gatve. Kad liudytojos vyras būtų sudavęs tyčinius smūgius nukentėjusiajam, liudytoja nematė, gal ir užsigavo abu besistumdydami, nes vyrų jėga stipri. Pas jos vyrą lyg buvo kelios mėlynės ant kairiojo peties, bet jis niekur dėl to nesikreipė. Po įvykio vyras neminėjo, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam, iš to ką liudytoja matė, smūgių ir nebuvo (b. l. 71–74).

3.3. Liudytojas S. J. apklausos metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Per vieną sklypą gyvena kaimynas P., kurio pavardės neatsimena. Taip pat jų gyvenvietėje gyvena K. B., kurio namas yra gatvės pradžioje, tačiau, kiek jam žinoma, jis nusipirkęs ir sklypą prie P., kurio adresas galimai yra (duomenys neskelbtini)., numerio nežino. K. B. yra jų gyvenvietės pirmininkas, tačiau kiek liudytojui žinoma, gyvenvietės bendrija dar neįteisinta, buvo tvarkomi dokumentai. 2021 m. vasaros metu, tikslios datos neprisimena, bet galimai birželio 27 d., vakare, buvo savo kieme, kai pamatė gatvele einantį nukentėjusįjį, kuris pasakė, kad eina pas kaimyną P. pasikalbėti apie statybinės atliekas, kad jos guli jo sklype, be to, liudytojas yra matęs ir pats tas sukrautas atliekas. Taip pat nukentėjusysis sakė, kad turi pasikalbėti ir apie tai, kad kaltinamasis susmeigęs riboženklius kelio ruože. Nukentėjusysis atrodė nusiteikęs nekonfliktiškai, kiek žino, nukentėjusysis yra labai draugiškas, paslaugus žmogus. Persimetę keliais žodžiais, liudytojas nuėjo už savo namo, valytis automobilį, o nukentėjusysis nuėjo link kaltinamojo. Nieko blogo nepagalvojęs, liudytojas siurbliu siurbė automobilio saloną, nieko girdėti negalėjo, dėl jo keliamo triukšmo. Baigęs darbus išėjo į kiemą, ir pamatė prieinantį nukentėjusįjį, kurio nosis buvo apdraskyta, ištinusi ir paraudusi, lūpa patinusi, į daugiau sužalojimų neatkreipė dėmesio. Kai nukentėjusįjį sutiko pirmą kartą, jokių sužalojimų veide nebuvo. Paklausus, kas nutiko, nukentėjusysis atsakė, kad susimušė su kaimynu P. Nukentėjusysis pasakojo, kad rulete rodydamas kaltinamajam jo sklypo ribas, aiškino, kad kaltinamasi neteisus dėl jų bei sumestų statybinių atliekų ne savo sklype, o pasak jo, kaltinamasis supyko ir sudavė smūgius. Liudytojas suprato, kad po įvykio jau praėję apie pusvalandis, nes sakė, kad laukia atvykstančių policijos pareigūnų, galimai jau buvo nuėjęs namo. Nukentėjusysis atrodė ramus, kalbėjo pajuokaudamas. Konkrečiai, kaip viskas vyko, nukentėjusysis liudytojui nedetalizavo, o pats liudytojas įvykio nematė. Su kaltinamuoju liudytojas pabendrauja susitikę, santykiai nėra konfliktiški (b. l. 77–80).

3.4. Liudytojas A. T. parodė, kad gyvena su šeima (duomenys neskelbtini). Priešais jų sklypą, per kelis tuščius sklypus prieš keletą metų įsikūrė šeima, kurių jis nepažįsta, nežino net vardų, nes jokių ryšių nepalaiko. Jų gyvenvietės bendruomenės pirmininku yra išrinktas K. B., su kuriuo liudytojas pabendrauja, nukentėjusysis yra bendraujantis, normalus žmogus. 2021 m. birželio pabaigoje, datos neatsimena, vakare, liudytojas buvo savo kieme, vienu metu atsisukęs pamatė, kad tarp K. ir minėto kaimyno vyksta konfliktas, šalia to kaimyno kiemo, ant kelio. Kaimynas sudavė vieną smūgį K. į veido sritį tikrai, dėl antrojo smūgio nežino ar pataikė, tačiau matė, kad mėgino suduoti. Tarp jų vyko susistumdymas, girdėjosi barnis. Nukentėjusysis mėgino gintis, atstūminėdamas nuo savęs kaimyną, bandė atgal suduoti, bet nepataikė, po to jis nueidinėjo nuo jo, o kaimynas po suduotų smūgių kartojo „dar nori dar nori“. Kad kieme buvo ir minėto kaimyno žmona, liudytojas matė, tačiau nekreipė dėmesio, ką ji veikia ir kaip į tai reaguoja. Nukentėjusiojo puolančio kaimyną tikrai nematė, tas kaimynas buvo agresyvus, ir puolė mušti K. Po to liudytojas matė K. einantį gatve link savo namų, jo marškinėliai buvo suplėšyti. Liudytojas pakalbino nukentėjusįjį, o jis liudytojui pasakė, kad norėjo paprašyti kaimyno patraukti savo daiktus nuo sklypo. Nukentėjusįjį liudytojas dar matė po kelių dienų, jo paakyje buvo akivaizdi mėlynė (b. l. 83–86).

3.5. Liudytoja M. T. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje, kitoje kelio pusėje, per tris sklypus namą pasistatė P. V. su šeima. Tie trys sklypai iki jo yra neapstatyti namais, todėl iš jų namų kiemo jo namas matosi atvirai. Su P. jie nebendrauja, tik pasisveikina, tačiau yra iš kitų žmonių girdėję, apie tai, kad jis konfliktiška asmenybė. Liudytoja tikslios datos nepamena, kai K. B., kuris buvo išrinktas kaip jų gyvenvietės bendrijos pirmininkas, vaikščiojo pas kaimynus ir prašė gyventojų, kad kas yra pasidėję savo daiktus (statybines medžiagas ir pan.) nuo sklypo, esančio priešais P. sklypą, patrauktų savo daiktus, nes jis nusipirko tą laisvą sklypą. 2021 m. vienos dienos vakarą (datos nepamena, vasaros mėnuo) liudytoja pamatė prie P. sklypo esantį K., jis kažką kalbėjosi su P., matė kieme ir P. žmoną. Liudytoja suprato, kad galimai nukentėjusysis nuėjo pas kaltinamąjį paprašyti to paties, kaip ir kitų gyventojų, kad patrauktų savo daiktus nuo minėto sklypo. Liudytoja tuo metu buvo savo namo antro aukšto kambaryje, matė per langą, nes tuo metu migdė savo kūdikį. Pradžioje pokalbis buvo ramus, apie ką jie kalbėjosi, liudytoja nežino, negirdėjo. Po to pasigirdo barnis ir liudytoja pamatė, kad nukentėjusysis nusisuko, lyg norėdamas nueiti nuo kaltinamojo ir tuo metu kaltinamasis jam sudavė vieną smūgį, tačiau negali pasakyti, kur pataikė, liudytojai pasirodė, kad nukentėjusysis lyg suklupo po smūgio ir atsitiesdamas gavo antrą smūgį nuo kaltinamojo, galimai kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis nepuolė muštis, bet nuo savęs mėgino kaltinamąjį rankomis atitraukti, liudytoja puikiai girdėjo, kaip kaltinamasis šaukė „ar dar nori?“. Kaltinamojo žmona savo vyrą ramino tik po suduotų smūgių, visą tą laiką stovėjo ir žiūrėjo. Tuomet liudytoja nuėjo į kiemą, tuo metu nukentėjusysis jau ėjo gatve, matė, kad yra suplėšyti jo marškinėliai, liudytoja arti nukentėjusiojo nebuvo, negali pasakyti, ar bėgo jam kraujas. Nukentėjusysis kvietė policiją, liudytoja girdėjo kaip diktuoja adresą. Liudytoja nežino, kuriuo metu buvo suplėšyti marškinėliai. Atvykus pareigūnams, jie nerado kaltinamojo ir tą vakarą, kiek liudytoja suprato, į namus jie negrįžo, nes nedegė namuose šviesos. K. B. asmeniškai nepažįsta, tačiau, kaip kaimynas, jis draugiškas ir paslaugus (b. l. 89–92).

3.6. Iš pareiškimo teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 28 d. K. B. pranešė policijai, kad jį sumušė kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , už tai, kad pasakė patraukti savo lentas, kurios yra sudėtos ant nukentėjusiojo perkamo sklypo, nes ties tvorą. Kaimynui tas labai nepatiko, buvo išgėręs ir labai agresyvus, jis puolė koliotis, sudavė į veidą apie 5 kartus, nors sakė, kad pakalbės, kai išsimiegos. Nukentėjusysis kvietė policiją, bet kai atvyko pareigūnai, kaltinamojo ir žmonos jau nebuvo. Viskas įvyko 2021 m. birželio 27 d. (b. l. 11).

3.7. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad teismo medicinos ekspertas J. R. (J. R.), išnagrinėjęs nukentėjusiojo medicinos dokumentų išrašą bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, jog nukentėjusiajam nustatyti dešiniojo paakio, nosies ir kairiojo žando sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių patinimu ir skausmingumu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 61–63).

3.8. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini)., kuria eina žvyruotas kelias, važiuojant nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) Žvyrkelis eina tarp žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nuo kelio į kairę pusę yra sklypas registruotas (duomenys neskelbtini), kur yra žalia veja su žalios spalvos šiukšlių konteineriu. Nuo kelio į dešinę pusę yra sklypas registruotas (duomenys neskelbtini), kur yra vieno aukščio gyvenamasis namas. Netoli namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra šviesą atspindintis kelio riboženklis. Įvykio vieta ir jos prieigos yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis, kurios yra ant namo, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta, nieko nepaimta (b. l. 12–19).

3.9. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, pavadinimu „2021_06_27_21-00-05_37064628716“. Paleidus garso įrašą girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau ? BPC darbuotoja) balsas ir pranešėjo (toliau ? Pranešėjas) balsas. BPC darbuotoja: „vienas vienas du“. Pranešėjas: „aš norėjau policiją iškviesti“. BPC darbuotoja: „čia koks miestas“. Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini) kaimas“. BPC darbuotoja: „rajonas koks būtų“. Pranešėjas: „Trakų rajonas, (duomenys neskelbtini) seniūnija“. BPC darbuotoja: „gatvė kokia“. Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini), ten į patį galą“. BPC darbuotoja: „kas ten atsitiko sakykit“. Pranešėjas: „ai čia išgėręs sudaužė čia mane, atvažiuokit“. BPC darbuotoja: „vyras jus sudaužė?“. Pranešėjas: „jo vyras“. BPC darbuotoja: „pažįstamas, nepažįstamas“. Pranešėjas: „kaimynas“. BPC darbuotoja: „o kas atsitiko, dėl ko sudaužė?“. Pranešėjas: „nu čia dėl sklypo, atėjau pasakyti, kad patrauktų medžiagas“. BPC darbuotoja: „o kur dabar kaimynas, žinot?“. Pranešėjas: „yra čia šalia, vaikšto“. BPC darbuotoja: „prieš kiek laiko viskas įvyko“. Pranešėjas: „va dabar, prieš minutę dvi“. BPC darbuotoja: „jums greitoji reikalinga?“. Pranešėjas: „nereik“. BPC darbuotoja: „prie kokio namo numerio, galit pasakyti tiksliau“. Pranešėjas: „gal (duomenys neskelbtini)“. BPC darbuotoja: „jūsų vardas pavardė“. Pranešėjas: „K. B.“. BPC darbuotoja: „pranešam, laukite“. Pranešėjas: „gerai“ (b. l. 22, 23–25).

3.10. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas iš Body (kūno kameros) pavadinimu „2021_0627_213205_004.MP“. Paleidus vaizdo įrašą, jame matoma, kaip pareigūnai bendrauja su vyru, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip K. B. (nukentėjusysis). Jis paaiškina, kad nusipirko sklypą, jame guli lentos, todėl jis paskambino kaimynui, paprašė patraukti lentas, nes lygins sklypą, tačiau kaimynas padėjo ragelį. Nukentėjusysis nuėjo pas kaimyną, paaiškino situaciją, tačiau kaimynas „stūgaut“ pradėjo, todėl kaltinamajam pasakė, kad su girtu jis nešnekės, kai išsiblaivys, pasikalbės. Į kiemą išėjo kaltinamojo žmona ir netikėtai kaltinamasis jam „vieną kartą antrą kartą man į šitą“ (galimai rodo pareigūnams kur sudavė, nes nesimato pilnai paties nukentėjusiojo). Nukentėjusysis toliau nurodo, kad nenori nieko rašyt kaimyno atžvilgiu, nori tik kad patrauktų lentas. Pareigūnai paprašo kartu neiti pas kaimyną, patys nuvyksta, kur pasibeldus į duris, jas atidaro moteris, jos veido nesimato, ji nurodo, kad vyro nėra namuose, o kas nutiko ji nežino (b. l. 38–40).

3.11. Iš policijos ataskaitos žiūryklės duomenų teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 27 d. 21.00 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs ir prisistatęs kaip K. B. pranešė, jog prieš 2 minutes jį dėl žemės sklypo sumušė kaimynas, kaimynas šiuo metu vietoje vaikšto, GMP nereikia (b. l. 7–10).

P. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą P. V., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

6. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas P. V., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; nusikalstamu būdu padaryta žala atlyginta, nuketėjusiojo civilinis ieškinys iki pateikiant teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje nepateiktas.

7. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Remiantis BK 140 straipsnio 1 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

10. Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, kad konfliktas prasidėjo dėl šalia esančių žemės sklypų teritorijos, nesutariant, kur baigiasi kaltinamojo žemės sklypo ribos. Nukentėjusysis atėjo pas kaltinamąjį paprašyti patraukti nuo jo žemės sklypo kaltinamajam priklausančias lentas, tačiau kaltinamasis supykęs, jog vaikšto po jo veją, kumščiu sudavė ne mažiau du kartus nukentėjusiajam į veido sritį, taip bandydamas iš kiemo išvyti nukentėjusįjį. Šias aplinkybes patvirtina liudytojas A. T. bei liudytoja M. T., kurie apklausos metu parodė, jog matė, kaip kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį. Be to, liudytojas S. J. patvirtino, jog prieš nukentėjusiajam susitinkant su kaltinamuoju, nukentėjusiajam veido srityje nebuvo sužalojimų, o vėliau matė, kad buvo apdraskyta, patinusi bei paraudusi nosis, patinusi lūpa.

11. Nors liudytoja D. M. tvirtina, jog kaltinamasis tyčia nesmūgiavo nukentėjusiajam į veidą, o vyko tik susistumdymas, tačiau konflikto aplinkybes nupasakojo nuosekliai, patvirtino, jog konfliktas įvyko dėl sklypo teritorijos ir tai, kad kaltinamasis buvo piktas, nes vaikšto po jų veją. Liudytojos D. M. parodymai, jog tarp vyrų įvyko tik susistumdymas ir kaltinamasis tyčinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, vertinami, esant bandymu padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi su kaltinamuoju sieja artimas ryšys, kaltinamasis yra liudytojos sutuoktinis.

12. Nukentėjusysis išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, jo pasakojimas yra nuoseklus, todėl teismas neturi pagrindo nukentėjusiojo parodymais netikėti, kadangi apklausos metu duoti parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga. Medicininių dokumentų apžiūros protokolas bei specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pasireiškianti minkštųjų audinių patinimu ir skausmingumu. Kitų objektų apžiūros protokolai bei policijos ataskaitos žiūryklės duomenys patvirtina nukentėjusiojo žodžius, jog dėl žemės sklypo įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veido sritį.

13. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama P. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Taigi teismas nustatė, kad kaltinamasis P. V., 2021 m. birželio 27 d. apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su K. B. metu tyčia kumščiais sudavė pastarajam ne mažiau dviejų kartų į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam K. B. dešiniojo paakio, nosies ir kairiojo žando sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių patinimu ir skausmingumu.

14. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo P. V. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad P. V. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nežymiai sutrikdė K. B. sveikatą.

15. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 129?132).

Dėl P. V. skirtinos bausmės

16. Prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, arba lankymusi gydymo įstaigose. Prokurorė taip pat siūlo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės metu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, arba lankymusi gydymo įstaigoje.

17. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

18. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

19. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

21. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nuketėjusiojo civilinis ieškinys iki pateikiant teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje nepateiktas, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atlygintas, taip pat – į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis UAB „I.“ elektriku-mechaniku, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą, nuobauda sumokėta, praeityje teistas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

22. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui, kartu su bausme paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

23. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam P. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

24. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė (b. l. 106?108) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

25. Nukentėjusysis K. B. 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad jam atlygintina turtinė ir neturtinė žala dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro 2 177,65 Eur. Teismas šį prašymą kvalifikuoja esant nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu.

26. Teismas nustatė, kad nuketėjusiojo civilinis ieškinys iki pateikiant teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo pareiškštas. Į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusiam 2021 m. spalio 20 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo pranešimu nukentėjusysis buvo informuotas, kad vadovaujantis BPK 418 straipsnio 4 dalimi, baudžiamojoje byloje, kurioje P. V., įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o K. B. yra pripažintas nukentėjusiuoju, nuspręsta užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu; per septynias dienas nuo šio pranešimo gavimo šį prokuroro sprendimą nukentėjusysis gali apskųsti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje duomenų, kad nukentėjusysis būtų apskundęs šį pranešimą, nėra. Suėjus apskundimo terminui, prokurorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

27. Iš byloje esančios 2021 m. spalio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus ataskaitos matyti, kad nukentėjusysis K. B. su kaltinamuoju P. V. taikytis neketina, neketina jam atleisti už tokį jo poelgį. Nukentėjusiajam išaiškinta, kad jis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (b. l. 54-57).

28. Kaip minėta, BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kadangi nukentėjusiajam buvo išaiškintos jo teisės pareikšti civilinį ieškinį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bei nuketėjusysis buvo informuotas 2021 m. spalio 20 d. pranešimu apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau civilinio ieškinio iki pateikiant teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje nepareiškė, teismas daro išvadą (kaip ir nurodyta šio baudžiamojo įsakymo 7 punkte), kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio iki pateikiant teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teismas civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje palieka nenagrinėtu.

29. Teismas išaiškina nukentėjusiajam, kad jis turi teisę ginti savo pažeistas teises ir pareikšti civilinį ieškinį dėl jo patirtos turtinės ar neturtinės žalos, galimai padarytos kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika, civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, arba lankymusi gydymo įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. V. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, arba lankymusi gydymo įstaigoje. P. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti P. V., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė