Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2020-07-13 · Byla Nr. BIK-369/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-03-30Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-27Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-03-19Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2020-07-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
BIK-369/2020
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00125-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Ridikas (pirm.), Armanas Abramavičius, Tomas Šeškauskas, Viktoras Ivanovas
Advokatai
Viktoras Ivanovas
Kasacinio skundo Nr. DOK-3094/2020
Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00125-2009-0
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 13 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, E. B. ir jo gynėjo advokato Viktoro Ivanovo (Viktor Ivanov) kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutarties, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

E. B., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjas advokatas V. Ivanovas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį ir nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas bei lizingo sutarties sąlygas, sprendimus grindė kaltinime nenurodytomis bei teisiamajame posėdyje nenagrinėtomis aplinkybėmis, prielaidomis bei spėjimais, o ne visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kasatorių teigimu, E. B. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių, jis UAB „T“ su UAB „Swedbank lizingas“ 2007 m. lapkričio 23 d. sudarytos lizingo sutarties 5.1.5. p. nepažeidė, galimybės tretiesiems asmenims savo nuožiūra disponuoti automobiliu nesuteikė. Kasatorių nuomone, leidimas R. K. laikinai naudotis lizinguojamu automobiliu, nereiškia jo perleidimo kitiems asmenims, vadinasi E. B. veiksmuose nėra jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Skunde kasatoriai nors ir nurodo, kad kelia netinkamo teisės taikymo klausimą, tačiau iš esmės skundą grindžia tik lizingo sutarties sąlygų analize ir savaip aiškindami CK nuostatas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateikiamas savas įrodymų vertinimas, tačiau tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais kasacijos pagrindų buvimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo iš esmės analogiškus kasatorių apeliacinio skundo argumentus, tuo tarpu teisinių argumentų, kurie pagrįstų esminių apeliacinės instancijos teismo padarytų proceso pažeidimų buvimą, skunde nepateikta. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju skunde nenurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir juos pagrindžiantys išsamūs teisiniai argumentai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, E. B. ir jo gynėjo advokato Viktoro Ivanovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras RidikasArmanas AbramavičiusTomas Šeškauskas