Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-159-992/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-06
Bylos Nr.
1-159-992/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46613-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
A. J.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-159-992/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46613-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.1.2.; 1.2.4.1.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.3.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, K. J.,dalyvaujant prokurorei M. L.,kaltinamajam A. S. (A. S.), jo gynėjui advokatui R. V.,nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui R. R.,nedalyvaujant civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. (A. S.) sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. J. sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. S. 2019 m. lapkričio 1 d., apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, šalia baro (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2.13 prom. etilo alkoholio), kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. J. vieną smūgį į galvos sritį, padarydamas A. J. kairės pusės kaktikaulio ir smilkinkaulio lūžius su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiosios kaktinės skilties ir smulkiais sumušimo židiniais dešinės smilkininės galvos smegenų skilties žievėje, dėl ko nukentėjusysis A. J. buvo sunkiai suluošintas, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus, savo kaltę pripažįsta. A. S. teismui paaiškino, kad įvykio vakarą jau buvo namuose, kai jam paskambino draugas Š. S. ir pasikvietė jį į pagalbą, nes (duomenys neskelbtini) bare vyksta konfliktas prie staliukų. Kaltinamasis sutiko, kai atėjo, jo draugas Š. jau buvo apsuptas, kaltinamasis įšoko į tą minią ir tuo metu prasidėjo muštynės, jis sudavė į veidą nukentėjusiajam. Vėliau visi išsiskirstė ir jis su draugu pabėgo, nebematė vienas kito. Kaltinamasis [prie (duomenys neskelbtini)] matė šešis žmones, jie buvo dviese, iš pradžių šešiese mušėsi prieš vieną. Kaltinamasis atėjo iš namų, gyvena netoli (duomenys neskelbtini), kodėl draugas pagalbos skambino jam, o ne policijai, nežino, norėjo draugui padėti, todėl taip ir sureagavo. Tą vakarą, prieš įvykius (duomenys neskelbtini), su Š. buvo (duomenys neskelbtini) picerijoje, išgėrė šešis [bokalus] alaus, tada kaltinamasis nuėjo namo, o Š. - į barą.

Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis teigė, kad negali pasakyti, jog būtent jis nukentėjusiajam pataikė, nematė nukentėjusiojo veido, nematė, kam trenkė, buvo daug žmonių. Teritorija buvo apšviesta. Atėjęs prie (duomenys neskelbtini) pamatė, kad draugą yra apsupę žmonės, matė, kad jam kažkas trenkė, jis [kaltinamasis] įšoko į minią ir prasidėjo masinės muštynės. Kai jis įšoko, visi pradėjo muštis. Nežino, kiek smūgių sudavė muštynių metu, tikrai smūgiavo du kartus, gal du smūgius ir pataikė nukentėjusiajam, žmogus nukrito. Matė, kai trenkė, kad žmogus nukrito. Trenkė kažkam, negali pasakyti, kad būtent J. trenkė. Jį [kaltinamąjį] buvo apsupę, žmogus buvo jam iš nugaros, buvo paėmęs kaltinamąjį už peties, jis [kaltinamasis] – dešiniarankis, sukdamasis į kairę, trenkė dešine ranka jam už nugaros buvusiam asmeniui. Trenkė, nes sukilo adrenalinas. Žmogaus, kuriam trenkė, veido nematė. Mano, kad pavartotas alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo, kodėl nesiaiškino žodžiu, o iškart trenkė, pasakyti negali.

Iki atėjimo prie (duomenys neskelbtini) jis pats sužalotas nebuvo, vėliau, po jo smūgių, kai buvo parkritęs už kampo, jį spardė. Nukentėjusysis jam tikrai negalėjo suduoti. Policija jį sulaikė už parduotuvės, iki kurios nuo įvykio vietos yra gal apie 100 metrų.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paprašytas patikslinti atėjimo į (duomenys neskelbtini) prieigas priežastis, kaltinamasis A. S. teigė, kad draugas Š. S. paskambinęs paprašė padėti, paaiškino, kad sėdintys prie gretimo stalo labai prasivardžiuoja, kad kyla konfliktas, kviečia į lauką išeiti išsiaiškinti, kaltinamasis suprato, kad dėl to prasidėjo konfliktas, o kaip iš tikrųjų buvo, jis nežino.

Atsakydamas į gynėjo klausimus, teigė jautęs baimę muštynių metu, kadangi daug žmonių iš kitos pusės buvo, baimė sukėlė instinktą gintis, apie galimybę pabėgti tuo momentu mintis nekilo. Draugą Š. S. norėjo ištraukti iš [apsupusių žmonių] rato vidurio, vėliau bandė bėgti, du vyrai juos pasivijo ir sumušė, tampė už megztinio, už kapišono, jam [kaltinamajam] trenkė į veidą, į žandikaulį, nuo smūgio jis nukrito, tada jam spardė į šonus. Kai jį [kaltinamąjį] spardė, jam nieko nesakė, o jis tik gynėsi, labiausiai saugojo veidą.

Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, turtinę žalą pripažįsta, sutinka atlyginti žalą, tik nežino, per kiek laiko išmokėtų tokią sumą, 30 000 eurų jam yra labai didelė suma. Prašytų išminusuoti nukentėjusiojo gautas Sodros išmokas, jei tokios buvo. Mano, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinė žala per didelė, neatitinka teismų praktikos, nes, jo žiniomis, teismai sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisia nuo 5 iki 20 tūkstančių eurų. Neprieštarauja apmokėti 800 eurų advokato išlaidas. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka. Per mėnesį galėtų mokėti 100 eurų nukentėjusiajam, 100 eurų už advokato išlaidas ir 100 ligonių kasai, iš viso apie 300 eurų; gyvena su tėvais, butą išlaiko tėvai, jis kažkiek prie buities prisideda, finansinių įsipareigojimų neturi. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 174 – 179 b. l.).

Nukentėjusysis A. J. teismui parodė, kad buvo vakaras prieš lapkričio 1 d., su drauge jis atvyko į barą (duomeny neskelbtini), jame buvo keletą pažįstamų. Atsimena, kad sėdėjo šviesių plaukų jaunuolis. Pastebėjo, kad jaunimas erzino žmogų su šuniuku, vėliau trumpam nusiramino. Kažkur po valandos – pusantros jis [nukentėjusysis] išėjo į lauką, rūkė, norėjo kviestis taksi ir važiuoti namo. Iš kairės pusės stovėjo 2 - 3 žmonės, iš dešinės buvo įėjimas į (duomenys neskelbtini), prie laiptų stovėjo vyras, moteris, stovėjo ir tas žmogus su šuniuku; pastebėjo, kad jaunas vyras pradėjo kabinėtis prie žmogaus, spyrė ar pagąsdino šunį. Kiek atsimena, jis [nukentėjusysis] priėjo prie jauno vyro, sakė jam „ką darai?“, atkreipdamas dėmesį palietė už peties, jis jam [nukentėjusiajam] įsikibo į megztinį, trenkė vieną kartą. Smūgio nukentėjusysis bandė išvengti, bet tas žmogus buvo taip įsikibęs, kad jie pradėjo suktis, o po to nukentėjusysis nieko neatsimena, tik prisimena smūgį iš kairės, nematė, kad jam būtų kažkas trenkęs tiesiai. Prisimena, kad bandė keltis, bet jam sakė, kad negerai, kad kviečia greitąją. Sužalojo jį ties smilkiniu, virš kairės akies, kaktos – smilkinio srityje. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, teigė, kad S. nematė, atsimena tik šviesų jaunuolį, kurį bandė atitraukti, buvo jį paėmęs už peties, rankomis bandė jį nuo savęs stumti, bet jam [nukentėjusiajam] kažkas iš nugaros užvožė. Tą smūgį atsimena labai miglotai, krito ant asfaltuoto pagrindo, kiek gulėjo, neatsimena, atsigavusį draugė ramino, sakė, kad jį primušė; vėliau priėjo policininkas.

Turi vidurinį išsilavinimą, profesijos neturi, įvykio metu nedirbo, bet buvo su draugais susitaręs dėl grįžimo į ankstesnę darbovietę, kai ten atsilaisvins vieta, tik neaiški buvo grįžimo data. Po įvykio gydėsi namų sąlygomis, nes kadangi įvykio metu buvo pavartojęs alaus, negavo reabilitacijos, gydytojas neleido 8 mėnesius dirbti fizinio darbo. Šiandien jaučia zvimbimą ausyse, nepatogumus dėl siūtos galvos odos, diskomfortą dėl po įvykio sujautrėjusios klausos. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 179 – 182 b. l.).

L. M. K. parodė, kad spalio 31 d., po darbo, apie 23 val., su nukentėjusiuoju A. J. susitiko bare (duomeny neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo surengtas Helovyno vakarėlis. Bare pabendravo, išgėrė 2 – 2,5 bokalo alaus. Kiek tiksliai užtruko, nepamena. Buvo vėlu, nusprendė išsikviesti taksi. Išėjo į lauką parūkyti, lauke kalbėjo su nukentėjusiuoju ir bare dirbusia barmene. Ji (liudytoja) stovėjo nugara į prekybos centrą „Rimi“, veidu buvo atsisukusi į (duomenys neskelbtini). Prie tvorelės, kuri yra prie įėjimo, buvo vyresnio amžiaus vyras su šuniu, kurie prieš tai buvo bare. Rūkydama išgirdo triukšmą, žmonės pradėjo raminti vaikiną, kuris lindo prie vyresnio amžiaus vyro su šunimi. A. J. nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, nuėjęs bandė drausminti. Jaunuolis, erzinęs šunį, įsikibo į atlapus. Automobilių stovėjimo aikštelėje jie pradėjo stumdytis. Įsikibę į atlapus laikėsi apie 2-3 minutes. Vėliau ji išgirdo garsų smūgį į nukentėjusiojo veidą. Tuo metu jos žvilgsnis buvo nukreiptas į nukentėjusįjį. Smūgį sudavė šviesių plaukų jaunuolis, kuris dėvėjo šviesią striukę ir kuris prieš tai erzino šunį. Ji bandė vaikinus išskirti, tačiau (duomenys neskelbtini) lankytojai liepė nesikišti prie besimušančių vyrų. Ji atsitraukė, o vaikinus kažkas išskyrė. Atsimena, kad A. atsitraukus, staiga prie jo, iš nugaros, pribėgo vaikinas, vilkėjęs tamsia striuke su kapišonu ant galvos, ir stipriai trenkė jam į galvą. Po smūgio A. beveik stačias griuvo ant asfalto. Ji nematė, iš kurios pusės pribėgo tas jaunuolis. Pribėgo vietiniai baro lankytojai. Ji suriko ir liepė gaudyti jaunuolį, smūgiavusį A. Jaunuolis nubėgo, kažkas jį puolė vytis, nubėgo išilgai prekybos centro „Rimi“, link garažų, į Santariškių pusę. Vaikiną policijos pareigūnai toje pusėje ir sulaikė. Buvo iškviesti medikai ir policija. Ji buvo prie A., kuris gulėjo ant nugaros ir buvo be sąmonės, po kurio laiko A. atsigavo. Atvažiavusiems policijos pareigūnams ji paaiškino, kad vaikinas, kuris trenkė A., buvo su juoda striuke, nurodė kryptį, kuria jaunuolis pasišalino. Pareigūnai nubėgo į tą pusę, link garažų. Po kiek laiko jaunuolis buvo sulaikytas ir atvestas į įvykio vietą. Pagal apsirengimą ji jaunuolį pažino, patvirtino, kad būtent jis trenkė A. Asmuo galimai buvo šviesiomis kelnėmis. Gali būti, kad tuo metu policijos pareigūnai parodė ir jaunuolio veidą, bet visų įvykio detalių šiuo metu nepamena. Pareigūnai jai asmenį rodė apie 2-3 m atstumu, tuo metu ji buvo pritūpusi prie nukentėjusiojo ir negali įvardinti žmogaus ūgio. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad jaunuolis, sudavęs nukentėjusiajam, atbėgo nuo dešinės pusės. A. stovėjo į ją nugara, smūgis buvo iš nugaros, nuo jo A. griuvo veidu žemyn. O kai priėjo, A. gulėjo nugara ant žemės. Kadangi smūgį sudavęs jaunuolis buvo su kapišonu, jo veido ji nematė. Policijos pareigūnai ją apklausė ligoninėje. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai buvo tikslesni, parodymus ji davė apie du asmenis. Bendrais bruožais nusakant, viskas vyko taip, kaip ir užrašyta: erzino šunį, susistumdė, įsikibo į atlapus, smūgis, skyrimas. Atėjo kitas jaunuolis, trenkė į galvą, žmogus pakrito, kviečiama greitoji. Šiuo metu ji nepamena, kiek žmonių buvo prie šuns. Prisimena, kad kaltinamasis ir jaunuolis su šviesia striuke buvo pažįstami. J. susikibus su jaunuoliu šviesia striuke ir šviesiais plaukais, šis A. sudavė vieną smūgį. Jos manymu, smūgis buvo pakankamai stiprus, kadangi girdėjo trakštelėjimą. Galbūt trakštelėjo smūgiuotojo ranka, ji nežino. A. buvo iš kairės, ji stovėjo iš nugaros, asmuo pribėgo jai nuo dešinės ir trenkė A., nuo smūgio šis nugriuvo. Ar šis jaunuolis buvo konflikto pradžioje, ji nežino. Smūgis buvo A. iš nugaros, tačiau jeigu ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad smūgis buvo iš šono, tai reikia vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tuo metu viskas buvo užrašyta tiksliau.

Liudytoja papildomai paaiškino, kad ji matė J. M., pribėgusią prie A., kai šis gulėjo praradęs sąmonę. Tuo momentu ji [liudytoja] nežinojo, ką daryti, ar vytis kaltininką, ar bėgti prie A. Smūgiuodamas asmuo dėvėjo kapišoną, todėl jo veido ji nematė. Striukę vilkėjo tą pačią, kurią ir vilkėjo sulaikomas pareigūnų. Kaltinamąjį ji atpažino pagal siūlėtą viršutinio rūbo apimtį ir ilgį. Neatsimena, kad policijos pareigūnai būtų privedę kitus asmenis, jai nėra žinoma, ar buvo sulaikyti kiti asmenys. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 190 – 195, 201 - 202 b. l., , 2 t., 15 b.l.).

Liudytoja J. M. parodė, kad 2019 m. spalio 31 d. kavinėje (duomeny neskelbtini) buvo susitikusi su draugais ir šventė Helovyną. Bare (duomeny neskelbtini) nuolat renkasi tie patys žmonės. Tą vakarą (duomenys neskelbtini) taip pat buvo daug savų ir ji pastebėjo bare buvusią nematytą kompaniją, kuri elgėsi provokuojančiai. Vakare, apie 12 val., rūkydama lauke pamatė vykstančias muštynes. Stovėdama matė, kaip A. muša kaltinamasis, buvo suduotas smūgis į galvą. A. krito be sąmonės veidu į asfaltą. Kaltinamasis toliau spardė gulintį A., tiksliau spyrė apie 2 - 3 kartus į veidą. Ar tiksliai buvo taikyta į galvą, ar smūgiai buvo suduoti atsitiktinai, nežino. Tai pamačiusi, ji liepė liautis. Jai pribėgus, kaltinamasis nuėjo. A. gulėjo be sąmonės, buvo iškviesti medikai, kuriems atvažiavus A. atsigavo. Ką konkrečiai vilkėjo kaltinamasis, pasakyti negali, pamena tik tai, kad jis vilkėjo tamsiais darbužiais. Kaltinamojo veidą ji atsimena, kadangi apie 15s jį matė besimušantį. A. nuo jos buvo per penkis žingsnius. Ji matė būtent incidentą tarp kaltinamojo ir A., kitų asmenų, mušusių A., ji nematė. Kaltinamojo kompanija į barą buvo atėjusi pirmą kartą, elgėsi provokuojančiai. Asmuo tamsiais plaukais mėtė šunį. Jų kompanijoje buvo ir šviesus vaikinas, maždaug 170 cm ūgio, jis apsimetė, kad nepažįsta šios kompanijos. Po įvykio aiškino, kas ir kur nubėgo. Nematė, kad vaikinas šviesiais plaukais, būtų smūgiavęs. Kur tuo metu buvo A. draugė, nežino, nematė jos. Ji galėjo būti lauke, bet kitoje pusėje, galėjo jos nematyti. Jai surikus kviesti greitąją, tuo metu A. draugė pribėgo, kažkas iškvietė medikus. Lauke vyko muštynės, galima sakyti, jog mušėsi kaltinamojo draugai su A. draugais. Iš jos kompanijos asmenys bandė vaikinus skiri. Apšvietimas buvo ne itin geras: šviesa sklido nuo „Rimi“ ir nuo automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau veidai matėsi. Kaltinamasis buvo smulkaus sudėjimo, apie 1,76 m ūgio, apsirengęs tamsiai. Besimušančių vaizdas ją labai šokiravo, todėl ji gerai įsiminė kaltinamojo veido formą, slaviškus tamsius veido bruožus, t. y., mažesnes akis, tamsų gymį, lieknesnį sudėjimą. Ar buvo su kapišonu, nepamena. A. mušė kairiau ant važiuojamosios dalies, o ji stovėjo nuo tos vietos apie 5 - 6 m atstumu. A. nukritus, visa kompanija išsibėgiojo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad buvo provokuojamos muštynės, mėtomas šuo nuo laiptų. Išėjus parūkyti veiksmas lauke jau vyko. Ji buvo užėjusi už kampo, kur viskas puikiai matėsi. Konfliktas vyko dviejose pusėse. Matė mėtomą šunį. Pasisukusi pamatė mušamą A., tikrai buvo suduotas vienas smūgis į pakaušį. A. rankomis gynėsi. Po smūgio į galvą jis krito be sąmonės kakta į asfaltą. Nukentėjusysis krito skersai, ant veido, galva į dešinę pusę. A. nukritus, kaltinamasis dar porą kartų jam spyrė koja į galvą. Kaltinamojo veidą įsidėmėjo šiam smūgiuojant. Pribėgusi užgirdo, kad A. gargaliuoja, karkia. Jis gulėjo visiškai išsitiesęs, kakta buvo įsirėmusi į asfaltą. Ji vienintelė pribėgo prie Jasiukevičiaus, jo nejudino. Kaltinamasis nuėjo į dešinę pusę, negirdėjo, kad jį būtų kažkas kvietę. Vėliau pribėgo ir M., ir R., kuri pasakė, kad A. pažįsta. Merginos bandė padėti A., tačiau ji neleido joms jo judinti. Ji pati asmeniškai J. nepažinojo ir jo iki šio įvykio nematė. Vėliau atvažiavo medikai ir policija. Po konflikto, maždaug po pusvalandžio, apie 4 val. ryto, nuėjus į (duomeny neskelbtini) piceriją, joje pamatė kaltinamąjį. Teismui pagarsinus, kad A. S. iš areštinės buvo išleistas apie 11 valandą kitą dieną ir ji jo negalėjo matyti, liudytoja teigė, kad dabar pradeda abejoti, ar kavinėje išties buvo kaltinamasis, negali teigti, kad tai buvo jis. Ji pati susidarė nuomonę, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) picerijoje buvo ta pati kompanija. Ji matė šviesų vaikiną, kuris buvo su jais. Jos kompanija ir kita kompanija pradėjo aiškintis dėl įvykusių muštynių. Vaikinai nieko neneigė, kalbėjo apie muštynių eigą. Kaltinamojo vardą matė užrašytą ant bylos, tačiau bylos tyrėja vartyti neleido. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 195 – 179 b. l.)..

L. R. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo mačiusi. Bare (duomeny neskelbtini) šventė Helovyną. Išėjusi su draugais parūkyti ar ruošiantis namo, pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros tarp įėjimo į barą ir parduotuvės. Priėjusi ji nusivilko paltą ir pakišo A. po galva. Asmuo buvo be sąmonės, kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Draugai iš jų kompanijos kažką kažkur nusivijo, tačiau ji nežino, nei ką, nei kur. Kiek jai žinoma, draugai V. S. ir jo brolis D. S. buvo apklausoje dėl šio įvykio. Jie patys konflikto nematė, matė nubėgantį asmenį. Kiek pamena, netoliese buvo J. ir M. Prieš įvykį M. šiek tiek žinojo, o J. vaikas ir jos [liudytojos] vaikas eina į tą pačią mokyklą. Atvažiavus medikams A. buvo sąmoningas ir nenorėjo niekur važiuoti, tačiau jie įkalbėjo jį važiuoti į ligoninę. K. A. atsigavo, kalbėjo su juo, jis buvo šoko būsenos. A. medikams išsivežus ji išėjo namo. Nežino, ar į įvykio vietą buvo atvažiavę pareigūnai, ar bendravo su A. Neprisimena, ar bare buvo vyras su šunimi. Bare buvo nematytas vaikinas, kuris garsiai kalbėjo. Girdėjo, kad kažkas kažkur vyksta. Neprisimena, kad tuo metu vyko kitas konfliktas. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad šiuo metu visko nepamena taip, kaip prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu viską atsiminė geriau. Kaip atrodė asmuo, ji nepamena, kadangi buvo chaosas ir buvo tamsu, be to jos regėjimas yra prastas. Vieta buvo apšviesta: sklido šviesa nuo prekybos centro „Rimi“. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (1 t., 202 – 204 b. l.).

L. Š. S. parodė, kad su kaltinamuoju jį sieja finansiniai reikalai. Tą vakarą eidamas pro (duomenys neskelbtini) sutiko S. G., kadangi buvo šio gimtadienis, tai pasiūlė užeiti į (duomenys neskelbtini). Užėję į barą pasiėmė atsigerti, sėdėjo ir kalbėjo. Bare buvo didelė kompanija žmonių. Jie nuolat išeidavo parūkyti. Su kompanija apsižodžiavo. Suprato, kad ne vietoje ir ne laiku atsidūrė. Pasiėmė dar po vieną gėrimą. Vis vaikščiodavo parūkyti. Kažkuriuo momentu išsitraukė telefoną, buvo praleistas skambutis ar gauta žinutė nuo A. Pasikalbėjo su juo. Grįždami su S., grąžino barmenėms bokalus. Išeidami iš baro dar sustojo parūkyti. Priėjo kompanija iš baro, prasidėjo pokalbis, gal buvo ir kokių užgaulių replikų. Vėliau kažkas kažką stumtelėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad S. bandė atsitraukti, bandė išskirti. Jo manymu, kažką stumtelėjo A., tačiau tiksliai pasakyti negali, kadangi pokalbis vyko su keliais žmonėmis, o viskas vyko šone, jam iš dešinės. A. pamatė įvykus muštynėms, nes nuo to viskas ir prasidėjo. Jie buvo dviese, prieš juos šeši žmonės. Jie nieko nedarė, kažkur įvyko apsistumdymas. A. atėjo iš kampo. Tuo metu gavosi taip, kad kažkas kažką puolė. Jis matė, kaip A. sudavė smūgį žmogui į galvą, tačiau į kurią vietą buvo smūgiuota, nežino. Kokio stiprumo smūgis buvo suduotas, įvertinti negali. Prieš šį smūgį kitų smūgių jis nematė. Garsų negirdėjo, gal buvo moters klyksmas. Kilo šurmulys. Ką darė A., jis nematė, kadangi atsitraukė nuo tos vietos link „Rimi“, kur stovėdamas muštynių nematė. Šone dar kažkas mušėsi. Jis nedalyvavo muštynėse. S. pasitraukė link baro (duomenys neskelbtini). Vidutinio amžiaus vyro su šunimi nematė. Jo manymu, muštynės vyko prie (duomenys neskelbtini), lauke, ten yra stogelis ir laiptukai. Nepamena, ar ši vieta yra apšviesta. Buvo replika, po replikos stumtelėjimas ir A. smūgis. Visa tai jis matė stovėdamas vieno - pusantro metro atstumu. Jis nuo muštynių vietos stovėjo apie 30 m atstumu. Kur jis stovėjo, ta vieta buvo apšviesta nuo prekybos centro „Rimi“. Muštynių vietoje turėjo būti tamsu, ten nėra apšvietimo, galėjo šviesti (duomenys neskelbtini) ir „Klaipėdos senamiesčio“ iškabos. Stovėdamas prie „Rimi“ kartu su mažu storu barzdotu vyru kažką pakalbėjo ir laukė policijos. Matė, kai atvažiavo medikai, policijos pareigūnai. Pasikalbėjo su pareigūnais, šie užfiksavo jų duomenis. A. pareigūnai iš kažkur parsivedė. Tą vakarą jis su S. daugiau nesusitiko, nuėjo į (duomenys neskelbtini) piceriją, kur pakalbėjo su picerijos vadybininku, su kitais asmenimis nebendravo. Pamena, kad iš baro (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) atėjo storas vyras, moteris ir kažką diskutavo, grasino, šokinėjo. Buvo iškviesta apsauga ir asmenys iš baro buvo išvaryti. Tą vakarą jis buvo gėręs alkoholio, bet bare (duomenys neskelbtini) gėrė nealkoholinį alų. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad parodymai gali skirtis dėl to, kad praėjo daug laiko. Geriau viską atsiminė gavęs šaukimą. Jis tyrėjai liepus paėmė S. kontaktus. Tą vakarą telefonu kalbėjo su A., tačiau nepamena, apie ką buvo pokalbis. Stumtelėjimas, jį puolant, galėjo ir būti, tačiau tiksliai visų detalių nepamena. Nepamena, jog jis [liudytojas] buvo atvestas atpažinimui M. K.. M. K. atpažino S. Papildomai liudytojas parodė, kad po dviejų dienų jis A. paėmė iš policijos komisariato, A. S. sakė, kad jam lūžo rankos, jis buvo su dviem gipsais. Tą faktą jis užfiksavo ir savo padarytose nuotraukose. Liudytojas Š. S. atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 9 -15 b. l.)

L. S. G. parodė, kad prieš dvejus metus, lapkričio pirmosios vakare, prie (duomenys neskelbtini) susitiko su Š. Bare buvo švenčiamas Helovynas, buvo daug žmonių. Bare pabuvo apie pusvalandį. Išeidami iš baro sutiko A., kurį liudytojas pažįsta tik iš matymo. A. bare iki tol nebuvo, jam nežinoma, iš kur jis atsirado. K. A. ir Š. yra pažįstami, jie abu šnekėjo, o jis [liudytojas] stovėjo nuošalyje ir su A. nebendravo. Apie ką Š. kalbėjosi su A., negirdėjo. A. S. buvo išgėręs. Liudytojas pats alkoholio tą vakarą nevartojo, su Š. gėrė nealkoholinį alų. Iš (duomenys neskelbtini) išėjęs žmogus A. kažką pasakė. Šiam tai nepatiko ir jis ranka trenkė tam asmeniui į veidą. Jis norėjo A. kažką sakyti, tačiau iš baro išėjęs žmogus nustūmė A. toliau nuo durų. Prasidėjo muštynės. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus liudytojas parodė, kad priešais (duomenys neskelbtini) duris yra turėklai. Išėjus iš patalpos, iki turėklų yra apie pusės metro atstumas, po to atvira aikštelė. G. A. stovėdamas prie durų trukdė žmogui išeiti. Žmogui nuėjus apie pusantro metro nuo durų, A. iš priekio smogė šiam į galvą. A. smūgiavus jis su Š. buvo šalia, t. y., jis stovėjo apie porą metrų atokiau ant pakylos ir rūkė, Š. stovėjo maždaug metro atstumu ir kalbėjosi su A. Už jo [liudytojo] stovėjo kiti žmonės. Sudavęs smūgį, A. daugiau nieko nedarė. Asmuo nukritęs gulėjo ant asfalto. Nežino, kokia padėtimi žmogus krito ant žemės, nežino, kas tam žmogui nutiko toliau. Jam pačiam [liudytojui] buvo šokas. Nežino, kas prie to žmogaus buvo priėjęs, kas iškvietė medikus. Kažkas išėjęs iš baro nustūmė A. ir ėmė jį daužyti. Prasidėjus muštynėms jis atsistojo už durų ir stovėjo už turėklų tarp (duomenys neskelbtini) stiklų. A. traukėsi į asfaltuotą aikštelę. Toje vietoje apšvietimas nebuvo labai ryškus. Žmonės pradėjo rinktis ir iš kitų vietų, buvo maždaug 7 žmonės, visi norėjo pasimušti. Prasidėjus muštynėms, Š. pasitraukė link „Hesburgerio“. Jis taip pat pasitraukė iš tos vietos. Neatsimena, kad tą vakarą bare buvo asmuo su šunimi. Neatsimena, kad kas be A. S. tą vakarą būtų kabinėjęsis prie žmonių. Bare buvo daug žmonių, bet neatsimena, kad kas agresyviai būtų nusiteikęs, negirdėjo, kad iki pasirodant A. būtų kilęs koks konfliktas. Nepastebėjo, kad Š. bare su kuo nors konfliktuotų, taip pat negirdėjo Š. pokalbio telefonu su A. A. J. jis neprisimena, negali tiksliai pasakyti, ar tai tas pats žmogus, kuriam tą vakarą smūgiavo A. A smūgiavo vyrui, tačiau asmens veido jis neprisimena, neprisimena, kaip šis buvo apsirengęs. Vyras, kuriam buvo smūgiuota, buvo maždaug apie 183 cm ūgio. Po šio įvykio nei su Š. S., nei su A. S. nebendravo. Neatsimena, ar matė M. K. tame įvykyje. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 37 - 39 b. l.).

L. V. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) bare buvo švenčiamas Helovynas. Išėjęs į lauką parūkyti, kairiau nuo įėjimo ant asfalto, pamatė be sąmonės gulintį pažįstamą A. P. A. buvo J., M. P. A. buvo kaltinamasis ir jo draugas šviesiais plaukais, kuris, priėjus arčiau, jį [liudytoją] stumtelėjo. Galbūt pamanė, kad jis [liudytojas] ketina muštis. Jis atsisėdo ant žemės. Tuo metu lauke nieko nevyko, gal stovėjo keli rūkantys asmenys. Vėliau iš baro išėjęs jo brolis klausė, kas atsitiko. Broliui taip pat buvo smūgiuota iš nugaros į galvą. Kas konkrečiai sudavė smūgius, nežino. Mano, kad tai padarė arba kaltinamasis, arba šviesiaplaukis jo draugas. Jie abu buvo konfliktiškai nusiteikę. Jį stumtelėjęs žmogus pradėjo bėgti. Vyko gaudynės, brolis ėmė vytis tamsiaplaukį, tačiau jo nepavijo. Atvykusiems pareigūnams nurodė tą asmenį, kuris ir buvo sulaikytas tarp „Hesburgerio“ ir „Rimi“ įėjimų. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs tamsiaplaukis asmuo. Šviesiaplaukis niekur nebėgo, vėliau pasišalino. Atvykus policijos pareigūnams jo nebebuvo. Girdėjo, kad atėję į barą asmenys iš karto pradėjo ieškoti priekabių. Tą vakarą jo kompanija su niekuo nekonfliktavo. Mano, kad kaltinamasis buvo ir bare, ir lauke prie A. Kitų muštynių tą vakarą jis nematė. Tą vakarą bare buvo žmogus su šunimi. Girdėjo, kad prie žmogaus su šunimi kažkas kabinėjosi, tačiau nematė, kad tai būtų darę tamsiaplaukis ar šviesiaplaukis. Paties kabinėjimosi fakto jis nematė. Šių asmenų iki įvykio jis nebuvo matęs. Po įvykio tamsiaplaukį asmenį matė (duomeny neskelbtini) picerijoje, jis buvo lyg ir su gipsu. Jeigu neklysta, buvo sugipsuota dešinė ranka. Nėra tikras, ar tą vakarą prie (duomenys neskelbtini) matė Š. S.. Tą vakarą liudytojas buvo vartojęs alkoholio ir buvo lengvai apgirtęs. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 39 - 41 b. l.).

Liudytojas D. S. parodė, kad vakare atėjo į barą (duomeny neskelbtini), jame praleido apie 4 val. Konfliktas prasidėjo apie 2 - 3 val. nakties, tačiau paties konflikto jis nematė. Išėjęs iš tualeto pastebėjo lauke sąmyšį. Pamatė brolį, sėdintį vidury gatvės, o šalia jo stovėjo vaikinas. Pribėgo paklausti, kas vyksta. Vaikinas jam pamojavo ir pasakė, kad nieko nevyksta. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad šalia buvę vaikinai neleido broliui atsistoti. Liudytojui D. S. teismo posėdžio metu parodžius Š. S., liudytojas nurodė, kad būtent šis asmuo stovėjo prie jo brolio. Nors asmenį matė labai trumpai, jį atpažįsta iš šukuosenos. Pasisukus į brolį, vienas iš vaikinų jam [liudytojui] iš už nugaros smarkiai trenkė į galvą, virš ausies. Po suduoto smūgio jis atsisuko ir pamatė vaikiną, kuris teigė, jog smūgiuodamas susilaužė ranką. Vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs. Norėjo gintis ir trenkti jam sudavusiam asmeniui. Šis pradėjo bėgti, jis puolė jį gaudyti, bet nepagavo. Vaikinas iš akiračio nebuvo dingęs. Nematė, kad dar kas būtų vijęsis tą vaikiną. Begaudydamas vaikiną nuo (duomenys neskelbtini) jis buvo nutolęs 30 - 50 m atstumu. Vaikinas jį provokavo, kalbėjo lietuviškai, nors buvo juntamas rusiškas akcentas. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai ir jis jiems parodė tą asmenį. Pareigūnai prisivijo tą asmenį, tarp „Rimi“ ir „Alyno“ pasažo šį asmenį sulaikė. Neatsimena, kokius drabužius tą vakarą vilkėjo jam sudavęs asmuo. Matė, kaip pareigūnai su tuo asmeniu buvo užėję į (duomenys neskelbtini). Jis pareigūnams nieko neaiškino, nesakė, kad asmuo jam smūgiavo. Po įvykio su broliu nuėjo miegoti pas R., tą naktį daugiau niekur nesilankė. V. buvo labai girtas, jis pats tą vakarą buvo išgėręs 4 - 5 bokalus alaus. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas teigė, kad matė A. sužalota akimi. Visi buvo panikoje. Bare tą vakarą matė žmogų su šuniuku, girdėjo, kad būtent dėl jo ir kilo visas konfliktas. Kitą dieną tą patį vaikiną, 10 - 15 metrų atstumu, matė sugipsuotomis ar apibintuotomis rankomis. Šį asmenį atpažino iš akių, eisenos, tačiau su juo nebendravo. Girdėjo, kad kitą dieną kažkas lankėsi (duomeny neskelbtini) picerijoje ir ginčijosi su ta jaunuolių kompanija. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (2 t., 41- 43 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2019 m. spalio 31 d., apie 22.45 val., jis su savo drauge M. K. atėjo į barą (duomeny neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bare vartojo alų. 2019 m. lapkričio 1 d., apie 1.50 val., su M. K. išėjo į lauką parūkyti ir pamatė, kad du jam nepažįstami vyrai konfliktuoja su kitu jam nepažįstamu vyriškiu, jį stumdo, bando sumušti. Priėjęs prie jų bandė juos išskirti, nuraminti, bet vienas iš nepažįstamų vyriškių, apie 170 cm ūgio, iš pažiūros 30 metų amžiaus, tamsių plaukų, dėvėjęs tamsios spalvos drabužius (daugiau apibūdinti negali, jo neatpažintų, nes viskas įvyko labai greitai), be jokios priežasties, nieko nesakęs sudavė kumščiu kelis kartus jam į veidą (kiek smūgių tiksliai sudavė, pasakyti negali). Nuo smūgių jis prarado sąmonę ir nukrito ant asfalto. Kas įvyko vėliau, negali pasakyti, buvo be sąmonės. Kiek išbuvo be sąmonės, pasakyti negali. Atsipeikėjęs pamatė greitąją medicinos pagalbą, kuri jam suteikė pirmąją pagalbą ir nuvežė į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę. Po medikų apžiūros jam buvo konstatuotas kaktikaulio lūžis bei kraujo išsiliejimas į smegenis. Visą įvykį matė jo draugė M. K.. Jam priklausantys daiktai neapgadinti, dėl jų turtinė žala nepadaryta, iš jo niekas nepavogta. Minėtų vyriškių, kurie sukėlė konfliktą, neatpažintų. Su vyriškiu, kuris jį sumušė, jis nekonfliktavo, jo neįžeidinėjo, jo nepažįsta, matė pirmą kartą (41 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. K. parodė, kad 2019 m. spalio 31 d., apie 22.45 val., su draugu A. J. atėjo į barą (duomeny neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bare vartojo alų. 2019 m. lapkričio 1 d., apie 1.50 val., ji su A. J. išėjo į lauką parūkyti ir pamatė, kaip keturi ar penki jai nepažįstami asmenys pradėjo kabinėtis prie žmogaus su šunimi, prasidėjo konfliktas, asmenys pradėjo stumdytis. Keli baro lankytojai, kiek tiksliai jų buvo, neatsimena, jų nepažįsta, norėjo juos išskirti, todėl prasidėjo muštynės. Jos draugas A. J. minėtą grupę norėjo apraminti ir išskirti, tuo metu vienas iš tos grupės narių, kuris vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, pradėjo mušti jos draugą A. J., kumščiu sudavė porą kartų į veidą, taip pat tampėsi po automobilių stovėjimo aikštelę susikibę už drabužių. Pamačiusi minėtą įvykį, ji priėjo ir juos išskyrė, kai priėjo jos draugas A. J., pasitraukė nuo minėto vaikino, o tas nepažįstamas vaikinas, kurį matė taip pat pirmą kartą, apėjo jį iš nugaros ir trenkė kumščiu vieną kartą į galvą, nuo smūgio nukrito ant asfalto ant kairės pusės šono ir prarado sąmonę. Be sąmonės jis buvo apie 2 minutes, kol atvyko medikai. Kai A. J. nukrito ant žemės, kiti baro lankytojai bandė sulaikyti minėtą vaikiną, tačiau jis pasišalino į (duomenys neskelbtini) pusę. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė minėtą asmenį, kuris sumušė jos draugą. Niekas daugiau iš konflikte dalyvavusių asmenų jos draugo nemušė, prie jo nelindo ir nepriekabiavo (1 t., 59 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad 2019 m. spalio 31 d., apie 20.30 val., ji nuėjo į barą (duomeny neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), susitikti su draugais ir atšvęsti Helovyno. Dažnai lankosi šiame bare ir susitinka su pažįstamais, yra susidariusi draugų grupė. Lapkričio 1 d. naktį, apie 1.30 val., ji išėjo iš baro į lauką parūkyti ir pamatė, kad lauke vyksta muštynės. Muštynės vyko tarp jai nepažįstamų 6 - 7 asmenų. Trys nepažįstami asmenys, kurie mušėsi, patys provokavo muštynes ir darė puolimo veiksmus. Muštynių metu vienas iš vaikinų paėmė šunį, kuris stovėjo su šeimininku A., ir jį metė į šoną. Tuo metu iš matymo pažįstamas A. (pavardės nežino), kuris taip pat buvo (duomenys neskelbtini), nuėjo link to vaikino, kuris metė šunį ir bandė jam kažką sakyti. Tuo metu A. iš nugaros pribėgo jai nepažįstamas vaikinas (vėliau sužinojo, kad tai – A., kuris buvo sulaikytas policijos pareigūnų) ir kumščiu trenkė du kartus A. į galvos pakaušį, nuo ko A. nukrito veidu žemyn, jam nukritus, vaikinas dar spyrė koja vieną smūgį į galvą ir nubėgo. Vaikinai pradėjo vytis A. Ji pribėgo prie A., atvertė jį. A. buvo be sąmonės, nereagavo į aplinką, gargaliavo. Ji sušuko, kad iškviestų greitąją. A. veidas nekraujavo, tačiau kairioji veido pusė buvo ištinusi ir matėsi kraujosruvos. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Greitoji išsivežė A. į ligoninę. Matė, kad policijos pareigūnai prie baro atsivedė sulaikytą A., kuris A. sudavė į galvą smūgius (1 t., 64 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. K. parodė, kad 2019 m. spalio 31 d., apie 23.00 val., ji nuėjo į barą (duomeny neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), susitikti su draugais. Atskirai prie kito staliuko sėdėjo pažįstamas A. J. su mergina M. B. A. su niekuo nekonfliktavo, sėdėjo ramiai. Vienu metu bare buvo žodinis konfliktas tarp jai nepažįstamų dviejų vaikinų, tačiau jis buvo tik žodinis ir trumpas. Apie 1.45 val. kartu su draugu V. S. išėjo į lauką parūkyti. Pamatė, kad ant žemės gulėjo A., o šalia jo buvo pažįstama J. ir A. mergina M., kurios bandė teikti A. pirmąją pagalbą. A. buvo be sąmonės. Ji nusivilko savo paltą ir padėjo A. po galva. J. sakė, kad reikia kviesti medikus. Jovita ar kažkas kitas iškvietė policiją ir greitąją. Netoli baro buvo jai nepažįstamų asmenų kompanija, kurių galėjo būti iki 10, ir jie kažką kalbėjo, stumdėsi. Po to pastebėjo, kad kažkas iš tų vaikinų pradėjo bėgti, o V. su savo broliu D. nusivijo bėgančius vaikinus. Ji buvo prie A. ir bandė jį kalbinti, nes jis momentais atgaudavo sąmonę, po to vėl prarasdavo. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, A. buvo išvežtas į ligoninę. Būdama prie A., matė, kad policijos pareigūnai kalbėjo su vienu vaikinu, tačiau ar jis buvo liudytojas, ar kaltas asmuo, negali pasakyti. Kas ir kaip sulaikė asmenį, kuris sužalojo A., negali pasakyti. A. sužalojimo aplinkybių ji nematė ir apie tai nieko konkretaus pasakyti negali (1 t., 68 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. S. parodė, kad 2019 m. rudenį, tikslios datos nurodyti negali, bet neatmeta galimybės, kad tai buvo lapkričio 1 d., apie 1.00 val., kartu su iš matymo pažįstamu vaikinu, kurio vardo, pavardės, telefono numerio nurodyti negali, kadangi nežino, užėjo į barą (duomeny neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bare prisėdo prie staliuko, užsisakė atsigerti, tarpusavyje bendravo. Prie gretimo stalo sėdėjo vyrų kompanija ir kelios moterys. Vienas kompanijos narys, žiūrėdamas į juos, pradėjo garsiai komentuoti jų atžvilgiu, tai buvo vyriški „pasikandžiojimai“. Po kurio laiko jie tam vyrui taip pat žodžiais kažką atsakė. Kompanijoje buvo daug žmonių, o jie buvo tik dviese. Kompanija kažką vis pakomentuodavo, o jie jiems atsakydavo atgal. Gal kažkurie jų žodžiai ir užgavo kompanijoje buvusį vyrą (vidutinio ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, su barzda, 40-45 metų amžiaus), nes jis vis agresyviau elgėsi. Vyras pradėjo sakyti žodžius „išeisime į lauką, jis čia vietinis“. Jie taip pat atsakė, kad yra vietiniai. Įvertinę situaciją, kad gali kilti konfliktas ir nenorėdami būti sumušti bei pajutę realią grėsmę, nes sėdinčių prie gretimo stalo žmonių buvo daugiau, paskambino telefonu pažįstamam A. S., kuris gyvena netoliese, ir paprašė, kad ateitų iki (duomenys neskelbtini). Po to su iš matymo pažįstamu vyru atsiskaitė su barmene ir išėjo parūkyti. Į lauką taip pat išėjo ir didžioji dalis žmonių, sėdėjusių prie gretimų staliukų. Lauke rūkant tarp jų ir nepažįstamų vyrų kompanijos vyko diskusija, vyriškas žodžių „pasikandžiojimas“. Kadangi vyrų buvo daug ir jie turėjo pranašumą, kažkuris iš nepažįstamų vyrų liudytoją stumtelėjo. Tuo metu atėjo A. S. ir jis eidamas galėjo iš tolo pamatyti, kad liudytoją apsupo trys ar keturi nepažįstami vyrai. A. įsiliejo į vyrų kompaniją ir jis tikrai nematė, kas sudavė A. smūgį, ir ar jis kam nors sudavė smūgius. Tuo metu viskas vyko greitai ir chaotiškai. Kur po kažkurio laiko dingo A., nematė. Jis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) ir laukė policijos pareigūnų, nes kažkas juos iškvietė. Atvykę pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes, apklausinėjo liudytojus. Girdėjo, kad viena iš moterų nurodė į A. S., dėl ko jis buvo policijos pareigūnų sulaikytas. Apie nukentėjusiojo vyro sumušimo aplinkybes nieko paaiškinti negali, kadangi buvo apsuptas žmonių ir pats nieko nematė (1 t., 72 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. S. parodė, kad gyvena kartu su savo tėvais, yra bedarbis. A. J. nepažįsta. 2019 m. spalio 31 d., po 23.00 val., iš (duomeny neskelbtini) picerijos parėjo į namus, prieš tai buvo išgėręs apie 4 litrus alaus. Į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo pažįstamas Š. (pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), tikslesnio namo ir buto Nr. nežino), kuris jam pasakė, kad atbėgtų prie (duomenys neskelbtini), tai yra, prie (duomenys neskelbtini) baro, prašė kad atbėgtų greičiau, daugiau nieko nenurodė. Iš karto jis vienas nubėgo į nurodytą vietą, kur pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) baro stovėjo jo draugas, kurį buvo apsupę kažkiek vaikinų, jį stumdė. Š. sušuko, kad atbėgo draugas. Vienas vaikinas iš stumdžiusių Š., sudavė jam vieną smūgį į žandikaulį, bandė suduoti dar, todėl jis gindamasis sudavė kažkuriam iš vaikinų į kažkurią vietą kumščiu, kam būtent jis sudavė, neprisimena, kadangi tuo metu vyko chaosas, mušėsi kažkiek vyrų. Po to kažkas vėl jam buvo sudavęs smūgį į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės, kur jam dar buvo įspirta kelis kartus į įvairias kūno vietas. Jam pavyko pabėgti, jis nubėgo prie šalimais esančios parduotuvės „50 centų“, kur netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Pamatęs pareigūnus pradėjo šalintis, tačiau pareigūnai jį sulaikė. Jokių vaikinų, kurie dalyvavo muštynėse, taip pat kas jam sudavė, jis neįsidėmėjo, nieko atpažinti negalėtų. Kam būtent jis sudavė, neįsidėmėjo. Dėl savo poelgio, kad sužalojo A. J., nuoširdžiai gailisi, norėtų jo atsiprašyti ir atlyginti jam padarytą žalą. Nežino, ar A. J. jį mušė. Taip pat muštynių metu, kai sudavė kažkuriam vaikinui, lūžo jo kairė plaštaka (1 t., 89 b. l.). Papildomos įtariamojo apklausos metu A. S. paaiškino, kad kuo įtariamas, supranta, savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes tyčia sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatos nenorėjo. Jo draugą mušė, šoko į minią, irgi gavo smūgį ir nematė, kam sudavinėjo smūgius. Laikosi savo anksčiau duotų parodymų, neturi, ką papildyti. Gailisi, kad taip atsitiko, nenorėjo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatos (1 t., 99 b. l.).

A. S. alkoholio kiekio matuokliu 2019 m. lapkričio 19 d., 2.15 val., nustatytas 2,13 promilių neblaivumas (1 t., 80 b. l.).

Apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas pavadinimu „2019_11_01_01-51-32_25.05.mp3“, įrašas yra 1.44 min. trukmės. Atsiliepia BPC operatorius (vyriškas balsas) ir prasideda pokalbis su pranešėja (moteriškas balsas). Moteris praneša, kad skubiai reikia policijos ir greitosios, nes vyksta muštynės ir vienas vyras yra be sąmonės (pavartoja žodį „išjungtas“). Į. A. (duomenys neskelbtini). BPC operatorius sujungia pranešėją su policija ir pareigūnas klausia, kiek yra nukentėjusiųjų, reguliuoja atvykstančias pajėgas. Pranešėja prašo [važiuoti] kuo greičiau ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Policijos pareigūnas sako, kad tarnybos jau važiuoja. (1 t., 17 - 18, 20 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta vietovė prie baro (duomeny neskelbtini), privažiavimas prie baro yra iš pagrindinės Ateities gatvės, įsukant į parduotuvės „Rimi“ aikštelę. Baras (duomeny neskelbtini) yra dviejų aukštų pastate, tarp prekybos centro „Rimi“ ir gyvenamojo daugiabučio namo. Baras yra pastato pirmame aukšte, arčiau gyvenamojo namo pusės. Ant pastato, kuriame įsikūręs baras, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau daiktų ar objektų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nenustatyta (1 t., 21 – 25 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4110/2019 (01) nurodyta, kad A. J. nustatyti kairės pusės kaktikaulio ir smilkinkaulio lūžiai su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiosios kaktinės skilties ir smulkiais sumušimo židiniais dešinės smilkininės galvos smegenų skilties žievėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas dėl kairės pusės kaktikaulio ir smilkinkaulio lūžių su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiosios kaktinės skilties kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas). Odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje padarytas prieš 2 - 5 paras iki apžiūros, neatitinka įvykio laiko ir sužalojimu nekvalifikuotas (1 t., 55 – 56 b. l.).

Daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas Š. S. mobilaus ryšio telefonas IPhoneX, „Messenger“ programėlėje apžiūrėtas Š. S. susirašinėjimas su profilio O. U. naudotoju, persiųsta nuotrauka, kurioje užfiksuotas A. S. su abiem sugipsuotomis rankomis (2 t., 52 – 56 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvados dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam A. J.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Baudžiamojo kodekso 141 straipsnis reglamentuoja, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau tekste – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, sprendžia, kad bylos duomenys nepalieka abejonių, jog būtent kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir, sudavęs smūgį A. J., sunkiai sutrikė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, savo kaltę iš esmės pripažino, papasakojo įvykio aplinkybes, teigė, jog įvykio dieną buvo suvartojęs apie keturis litrus alaus, jau buvo grįžęs namo, kai jam paskambino Š. S. ir pasikvietė į pagalbą dėl gresiančio konflikto. Atėjęs prie baro (duomeny neskelbtini) kaltinamasis pamatė grupelę žmonių ir tarp jų pagalbos prašiusį savo draugą. Kaltinamasis įvardijo įšokęs į minią ir tiek gavęs smūgių, tiek smūgiavęs pats, pripažino du smūgius jis tikrai sudavęs. Nors A. S. aiškino nematęs, kokiam konkrečiai asmeniui jis trenkė ir negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad būtent jis smūgiavo A. J., prisiminė, kad po jo smūgio, suduoto besisukant per petį, asmuo, kuriam jis trenkė, krito ant žemės. A. S. patvirtino aplinkybę, kad smūgiavo už jo stovinčiam asmeniui, kai šis palietė jo petį. Nukentėjusysis A. J., pasakodamas teismui įvykio detales, įvardijo aplinkybę, kad jis, norėdamas išskirti įsiplieskiantį konfliktą, palietė vieno iš asmenų petį, tada gavo smūgį į kaktos sritį, po kurio griuvo ant grindinio ir prarado sąmonę, dėl to nieko daugiau nebepamena.

Aplinkybę, kad lemiamą smūgį A. J. sudavė A. S., patvirtino tiesiogiai smūgiavimo faktą matę liudytojai M. K. ir S. G.. Kaip matyti, iš bylos duomenų, iš visų įvykio dalyvių buvusi blaiviausia (pagal tikrintą ir nustatytą blaivumą) M. K., įvardijo mačiusi, kaip šviesių plaukų vaikinas kibo prie vyro su šuniu, tada konfliktavo su jį bandžiusiu raminti jos draugu A. J., su juo susikibo, o tada prie šio jų konflikto prisijungęs kitas tamsių plaukų jaunuolis sudavė A. J. ir būtent po tamsių plaukų jaunuolio smūgio A. J. griuvo ant grindinio praradęs sąmonę. M. K. patvirtino mačiusi nubėgantį tą tamsių plaukų jaunuolį, kuris vėliau buvo policijos sulaikytas ir jai atvestas atpažinti. S. G. patvirtino matęs A. S. smūgį asmeniui, po kurio žmogus nugriuvo.

J. M. ir Š. S. parodymus teismas vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia, nes abu šie liudytojai įvykio aplinkybes skirtingai aiškino apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, painiojosi įvardindami įvykio detales, jų nurodytos tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, J. M. kategoriškas teiginys, jog būtent A. S., kaip pagrindinį to vakaro smurtautoją, ji 2019 m. lapkričio 1 d., apie 4 val., ryto matė (duomeny neskelbtini) picerijoje, o Š. S. teiginys, kad ne jis A. S., o A. S. jam įvykio naktį, prieš muštynes, skambino telefonu, paneigtos kitais baudžiamosios bylos duomenimis.

Liudytojai R. K., D. S. ir V. S. teigė tiesiogiai smūgio A. J. sudavimo fakto nematę, R. K. nurodė pamačiusi jau ant žemės gulintį nukentėjusįjį, kuriam po galva padėjo savo paltą, matė, kad yra kviečiama greitoji medicinos pagalba. D. S. ir V. S. teismui liudijo apie skirtingus įvykio etapus, bet tiek vienas, tiek kitas taip pat nurodė nematę smūgio A. J. sudavimo momento. D. S. iš esmės patvirtino kaltinamojo teiginius apie platesnio masto muštynes, nes įvardijo, kad išėjęs iš baro į lauką pamatė ant žemės sėdintį savo brolį V. S., kuriam šalia jo stovėję vaikinai, tarp kurių atpažino teismo salėje esantį Š. S., neleido atsistoti; kiek vėliau iš kažkurio asmens gavo smūgį į galvą, tą jaunuolį vijosi, pats jo nepagavo, bet matė, kad jį pagavo policija.

Nei vienas iš įvykio liudytojų neįvardijo, kad be A. J. dar buvo stipriau sužalotų asmenų, kurie po masinių muštynių būtų gulėję ant grindinio, tokių aplinkybių savo tarnybiniuose pranešimuose nenurodo ir įvykio vietą atvykę patruliai, byloje nėra duomenų, kad greitosios pagalbos medikai būtų kam nors dar teikę pagalbą. Vadinasi, išgryninus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, sugretinus juos su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, darytina kategoriška išvada, kad būtent A. S. smūgis, suduotas jam sukantis per petį už jo stovėjusiam A. J., yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su A. J. konstatuotais sužalojimais, t. y., tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra būtinasis priežastinis ryšys. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, kaltinamojo smurtiniai veiksmai tapo nukentėjusiajam konstatuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Nukentėjusiajam A. J. padaryto sužalojimo mastas konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 4110/2019(01), kurioje nurodoma, kad A. J. nustatyti kairės pusės kaktikaulio ir smilkinkaulio lūžiai su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiosios kaktinės skilties ir smulkiais sumušimo židiniais dešinės smilkininės galvos smegenų skilties žievėje atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Specialisto išvadoje nėra nurodoma, kad A. J. konstatuotas sužalojimas buvo padarytas keliais trauminiais poveikiais, pats nukentėjusysis įvardija prieš krisdamas ant žemės pajutęs vieną smūgį, būtent vieno smūgio sudavimą liudijo ir M. K., dėl to tikslintinas A. S. kaltinimas įrašant, kad A. S. sudavė ne du, o vieną smūgį nukentėjusiajam A. J.. Be to, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, spręstina, kad neįrodyta kaltinime įvardinta aplinkybė, jog A. S. konfliktavo su A. J., todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. S. teiginius, jog jis nenorėjo taip stipriai sužaloti nukentėjusiojo, padaryti jam sunkaus sveikatos sutrikdymo. Sisteminė visų baudžiamosios bylos duomenų analizė rodo, kad įvykio vakarą A. S. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas lėmė jo impulsyvias ir agresyvias reakcijas į situaciją (atėjimas iš namų iki baro (duomeny neskelbtini) po Š. S. skambučio, jo įsitraukimas į muštynes iš karto po to, kai tik atėjo prie baro, nepasiklausiant, nesiaiškinant, ar tikrai pagalba reikalinga, koks vyksta konfliktas ir ar vyksta konfliktas apskritai, nebandant to konflikto spręsti taikiu būdu, pasipriešinimas pareigūnams jį sulaikant), duomenų, kad dėl kokių nors objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, sveikatos būklė, liga, vaistų poveikis ar pan., A. S. būtų galėjęs iškreiptai suvokti realybę, byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad A. S. suprato savo veiksmus, galėjo juos valdyti, vadinasi, galėjo ir turėjo suvokti, kad smūgiavimas asmeniui į gyvybiškai svarbų organą – galvą – gali sąlygoti ne tik sveikatą trikdančias, bet ir negrįžtamas pasekmes. Spręstina, jog A. S. pasirinkta smūgiavimo sritis (į galvą) rodo didesnį asmens pavojingumą ir jo tyčią veikti nusikalstamai.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai įrodyta, jog A. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, jo veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką A. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje be alternatyvų numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. S. padarė vieną sunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra neteistas (1 t., 112 – 113 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 114 – 115 b. l.), dirbantis (2 t., 78 b. l.), psichikos sveikatos centruose negydytas (1 t., 116 – 120 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas yra sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-184-746/2016, 2K-195-677/2016 ir vėlesnės).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. S. yra jauno (nuosprendžio priėmimo dieną sulaukęs 24 metų) ir darbingo amžiaus, būdamas pilnametis yra teisiamas pirmą kartą. Kaltinamasis nuosekliai ir nuoširdžiai davė parodymus apie padarytą nusikaltimą, spręstina, kad nors Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše yra informacijos apie jo atžvilgiu 2014 m. nutrauktą ikiteisminį tyrimą, o pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą A. S. buvo baustas už nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, kaltinamojo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad jį reiktų izoliuoti nuo visuomenės. Teismo apsisprendimą A. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas lemia ir tai, kad jis sutiko atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, šiuo metu dirba, todėl manytina, kad kaltinamojo laisvės atėmimas neatitiktų ir nukentėjusiojo A. J. bei civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos interesų bei lūkesčių gauti žalos atlyginimą, kadangi, tikėtina, A. S. paskyrus laisvės atėmimo bausmę jis netektų darbo bei pajamų, o atlikusiam tokią bausmę jam ženkliai pasunkėtų resocializacija ir sklandus grįžimas į darbo rinką. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atliktų tik nubaudimo funkciją, bet visiškai nebūtų pasiekti kiti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tokie kaip tikslas paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir tikslas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas - yra per griežta ir neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui bei iš esmės teigiamai charakterizuojamai asmenybei. Teismo vertinimu, kaltinamajam gali būti taikomos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jų pagrindu skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, nustatant jo dydį, lygų maksimaliam. Teismas sprendžia, kad tokios rūšies ir dydžio bausmė yra tinkama bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti.

Kartu su bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu (Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktai), taip pat draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, šie įpareigojimai ne apsunkins A. S. padėtį, o priešingai, probacijos tarnybos rengiamos smurtinį elgesį keičiančios programos, jų turinys padės A. S. suprasti jo netinkamo elgesio modelius, išgryninti elgesio priežastis, valdyti emocijas, spręsti konfliktus taikiais būdais, o probacijos pareigūnų vykdoma kontrolė įgalins kaltinamąjį šių įpareigojimų laikytis. Spręstina, kad, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, kaltinamasis A. S. taip pat įpareigotinas per laisvės apribojimo bausmės atlikimo terminą atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam A. J..

Kaltinamasis A. S. buvo laikinai vieną parą sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 1 d., 2.00 val., iki 2019 m. lapkričio 2 d., 10.45 val. (1 t., 81 – 82 b. l.), šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2843,18 Eur žalos atlyginimo (1 t., 30 – 34 b. l.). 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., 35 b. l.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstas ir iš kaltinamojo priteistina 2843,18 Eur žala nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Nukentėjusysis A. J. teismui pateikė civilinį ieškinį (1 t., 169 – 172 b. l.), kuriuo prašo priteisti iš A. S. 3075,00 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 27 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, proceso išlaidas, sudarančias 800,00 Eur, advokato paslaugoms apmokėti bei priteisti iš kaltinamojo A. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo baudžiamosios bylos iškėlimo momento iki visiško prievolių įvykdymo. Reikalavimą priteisti 3075 eurus turtinės žalos nukentėjusysis grindžia negautų pajamų aplinkybe, teigia, jog nors įvykio metu nedirbo, buvo žodžiu susitaręs dėl įdarbinimo ateityje savo buvusioje darbovietėje, skaičiuoja, kad 3075 eurų sumą sudaro 7 mėnesių, per kuriuos vyko jo reabilitacija, minimali alga. Nukentėjusiojo teigimu, būtent tokią sumą jis būtų gavęs dirbdamas, jei nebūtų buvęs sužalotas. Reikalavimą priteisti 27 000 eurų neturtinę žalą nukentėjusysis motyvuoja tuo, kad po įvykio juto didžiulį šoką, stresą, labai didelį skausmą, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kadangi dvylika dienų buvo hospitalizuotas, jam buvo atlikta sudėtinga galvos operacija, ant kaktikaulio yra likęs didelis randas, nuolat jaučia ūžesį vienoje ausyje, egzistuoja reali tikimybė, kad jam ateityje bus nustatytas dalinis darbingumas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismo vertinimu, A. J. reikalavimas priteisti 3075 eurus turtinės žalos kaip jo negautų pajamų yra nepagrįstas ir neturi būti tenkinamas. Tokią išvadą teismas daro įvertindamas šias aplinkybes: nukentėjusysis teismui patvirtino civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad nusikaltimo padarymo dieną jis nedirbo, pasinaudojus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ sąsaja su Lietuvos socialinio draudimo fondo valdybos duomenų baze ir patikrinus informaciją apie A. J. darbovietes nuo 2018 m. sausio 1 d., duomenų nerasta (2 t., 79 – 80 b. l.), informacijos apie konkrečią potencialią nukentėjusiojo darbovietę ir realius jo susitarimus su darbdaviu dėl konkrečių darbo sąlygų bei darbo užmokesčio, nukentėjusysis teismui per visą bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį taip pat nepateikė. Pripažintina, kad jokių objektyvių duomenų, kad, pirma, nukentėjusysis iš tikrųjų būtų įsidarbinęs ir tam jam sukliudė būtent nagrinėjamas įvykis, antra, kad per septynis mėnesius būtų gavęs būtent 3075 eurus, byloje nėra. Trečia, teisiamajame posėdyje nukentėjusysis teigė, jog reabilitacijos paslaugų sanatorijoje ar pan. reabilitacines paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje jis negavo, nes sužalojimo momentu buvo neblaivus, patvirtino gydęsis savarankiškai, todėl nepagrįstas objektyviais duomenimis yra ir A. J. teiginys, kad jo gydymas truko būtent septynis mėnesius ir kad būtent septynis mėnesius asmuo buvo nedarbingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis veikos padarymo aplinkybėmis, nukentėjusiojo A. J. parodymais, civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad A. J. nusikalstama veika neturtinė žala buvo padaryta. Vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Bylos duomenimis, A. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jau buvo paminėta, kad nukentėjusysis A. J. civiliniame ieškinyje teigė, taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad dėl sužalojimų jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius, emocinius išgyvenimus, emocinį ir dvasinį sukrėtimą, jaučia nerimo dėl savo sveikatos būklės ateityje jausmą.

Neabejotina, kad dėl A. S. smurtinių veiksmų ir priežastiniu ryšiu susijusių jų tolesnių pasekmių, lėmusių sunkų A. J. sveikatos sutrikdymą, A. J. patyrė fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl fizinių sužalojimų, hospitalizacijos, patirtos galvos traumos, galvos operacijos, vertinant fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo apribota įprasta nukentėjusiojo veikla, ženkliai suprastėjo gyvenimo kokybė. Kita vertus, nukentėjusysis į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kad praėjus daugiau nei pusantrų metų po įvykio jam būtų taikomos kokios nors medicininės intervencijos, apskritai nepateikė duomenų, kad jam vis dar būtų taikomas koks nors sisteminis gydymas, todėl teigtina, jog padaryti sužalojimai ilgalaikių ir negrįžtamų neigiamų pasekmių nesukėlė. Teismo vertinimu, A. J. prašomas priteisti žalos dydis (27 000 Eur) yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Vertinant kilusias pasekmes, atsižvelgiant į nukentėjusiojo įvardintą sveikatos būklę aktualiu momentu, siekiant išlaikyti kaltinamojo ir nukentėjusiųjų teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais A. J. iš A. S. priteistina 9000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui.

Civiliniame ieškinyje prašoma iš A. S. A. J. naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, A. J. atžvilgiu priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiajam atstovavo jo pasirinktas advokatas. Nukentėjusysis už atstovavimą procese advokatui apmokėjo 800,00 Eur ir tai patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 168 b. l.). Teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos nukentėjusiajam A. J..

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintinos.

Kompaktinis diskas su skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais, kaltinamąjį A. S. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, o jį praradus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kaltinamajam A. S. uždrausti viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, kaltinamąjį A. S. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės atlikimo terminą atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam A. J..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. S. vieną laikino sulaikymo parą (nuo 2019 m. lapkričio 1 d., 2.00 val., iki 2019 m. lapkričio 2 d., 10.45 val.), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį ir jo naudai iš kaltinamojo A. S. priteisti 9000 (devynis tūkstančius) eurų nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo, likusioje dalyje A. J. civilinį ieškinį atmesti.

Tenkinti nukentėjusiojo A. J. prašymą ir priteisti iš kaltinamojo A. S. 800 (aštuonis šimtus) eurų proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš A. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2843,18 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus aštuoniolika eurocentų) A. J. gydymo išlaidoms atlyginti.

A. S. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinį diską su skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė