Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams M. N., L. N., K. N., S. N., D. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu ieškovas V. V. 2018 m. gegužės 14 d. įvykusiose varžytynėse nupirko nekilnojamąjį turtą – 209,06 kv. m ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį atsakovui M. N.. Nuosavybės teisė į minėtą gyvenamąjį namą registruota ieškovo vardu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai ginčo gyvenamuoju namu iki šiol naudojasi kitu teisėtu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutarties pagrindu. Taigi atsakovai be teisinio pagrindo toliau naudojasi jiems nuosavybės teise nebepriklausančiu gyvenamuoju namu, o gavę ieškovo pretenziją dėl patalpų atlaisvinimo, jų gera valia neatlaisvino. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo gyvenamojo namo yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog ginčo statinys faktiškai yra didesnio nei 209,06 kv. m ploto, nepripažintina teisiškai reikšminga šioje byloje. Padidintas gyvenamojo namo plotas yra reikšminga aplinkybė, kadangi iš jos kyla teisinės pasekmės: pirma, padidintą gyvenamojo namo bendrąjį plotą sudaro nauji daiktai, kurie buvo sukurti nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų; antra, todėl jie negali būti pripažįstami teisėtai sukurtu nuosavybės objektu; trečia, dėl ko kyla civiliniai teisiniai padariniai – draudimas statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.), t. y. asmuo neįgyja į tą daiktą nuosavybės teisių. Akivaizdu, kad teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu.

1.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostata – statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės. Ieškovas pagal 2018 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akte nurodytus perduotiną turtą apibūdinančius požymius (gyvenamasis namas, 209,06 kv. m), įsigijo tik dalį gyvenamojo namo, tačiau kita faktiškai esanti pastato dalis, kuri be kita ko yra vientisa su įteisintu pastatu – naujo daikto pagaminimas. Šioje ginčo situacijoje svarbiausia yra tai, kad neteisėtos (savavališkos) statybos padarinys negali būti civilinių santykių apyvartos objektu.

1.6. Tik teisėtai pastatytas statinys (ar statinio dalis) gali būti civilinės apyvartos objektas, todėl šioje ginčo situacijoje negali neįteisintos statinio dalies ištikti ginčo statinio likimas, kadangi visų pirma, teisine prasme neįteisinta statinio dalis tiesiog neegzistuoja, antra, neįteisinta statinio dalis yra vientisa ir sujungta su įteisinta ginčo pastato dalimi, todėl nėra atskiras daiktas.

1.7. Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1211-260/2019 dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovams V. V. ir antstolei R. S., kurioje reikalaujama pripažinti negaliojančiu ab initio 2018 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, taikyti restituciją – iš atsakovo V. V. priteisti ieškovui M. N. nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M. N. priteisti atsakovui V. V. 78 078 Eur. Atsižvelgiant į tai, ši civilinė byla stabdytina, kol bus išnagrinėta civilinė byla dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

2.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog statinio dalis, kuriai gali būti pritaikytas reikalavimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas ar atidalintas iš ginčo statinio, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo namą pardavus iš varžytynių, aptariamą statinio dalį galėtų ištikti kitoks likimas, nei visą statinį.

2.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad, pardavus ginčo turtą iš varžytynių, naujajam savininkui perėjo visos su įsigytu gyvenamuoju namu susijusios teisės ir pareigos, tuo pačiu ir pareiga spręsti galimų neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą. Todėl vien tai, kad atsakovai savavališkai galimai išdidino gyvenamojo namo gyvenamąjį plotą, jokiu būdu nepaneigia ieškovo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir nesuteikia atsakovams teisės gyventi jame.

2.3. Nepagrįstas skundo motyvas, kad teismas turėjo vadovautis CK 4.103 straipsnio nuostata ir nustatyti, kad ieškovas neįgijo nuosavybės teisės į visą gyvenamąjį namą. Minėto straipsnio nuostata nustatytas draudimas naudoti daiktą bei juo disponuoti tuo atveju, jei yra bandoma perleisti savavališką statybą. Šiuo atveju ieškovas įgijo nuosavybės teisę į teisiškai įregistruotą gyvenamąjį namą, iš kurio prašo iškeldinti atsakovus. Todėl minėta teisės norma šiam teisiniam ginčui yra neaktuali ir netaikytina.

2.4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2018 m. gegužės 14 d. nusipirko iš varžytynių gyvenamąjį namą, tokiu būdu įgydamas į jį nuosavybės teisę. Todėl, jei gyvenamajame name yra atlikta savavališka statyba, ieškovui, kaip gyvenamojo namo savininkui, perėjo pareiga spręsti galimų neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą. Taigi atsakovas dėl galimai atliktos savavališkos statybos gyvenamajame name jokių nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą įgyti negalėjo ir nėra įgijęs.

2.5. Nepagrįstas skundo prašymas stabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-1211-260/2019. Atsakovo Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu yra tik bandymas vilkinti išsikraustymą iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje sprendžiamas ginčas dėl gyvenamojo namo savininko, įgijusio nuosavybės teises į šį statinį varžytynėse, teisių gynimo, kai iš gyvenamojo namo neišsikelia ankstesnis savininkas su šeima.

11. Nustatyta, kad ieškovas V. V. 2018 m. gegužės 14 d. įvykusiose varžytynėse 2018 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu nupirko nekilnojamąjį turtą – 209,06 kv. m ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį atsakovui M. N.. Ieškovas V. V., gindamas savo nuosavybės teises, teismo prašė iškeldinti atsakovus M. N., L. N., K. N., S. N., D. N. su visa manta iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), per savaitę laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šį reikalavimą tenkino iš dalies ir iškeldino nurodytus atsakovus su visa jiems priklausančia manta iš šio gyvenamojo namo per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, su kuo nesutinka atsakovas M. N., apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad gyvenamojo namo plotas dėl savavališkos statybos buvo padidintas ir ieškovas neįgijo nuosavybės teisių į šį padidintą plotą.

Dėl prašymo sustabdyti bylą

13. Atsakovas M. N. apeliaciniame skunde ir atskirai pateiktame prašyme prašo sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą, kol bus išnagrinėta kita Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1211-260/2019, kurioje atsakovas M. N. pareiškė ieškinį atsakovams V. V. ir antstolei R. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Grįsdamas šį prašymą, apeliantas nurodo, kad tarp apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ir kitos atskira tvarka nagrinėjamos bylos yra prejudicinis ryšys, kadangi tik kitoje byloje bus nustatyta, ar ginčo turtas galėjo būti parduotas iš varžytynių ir ar atsakovams reikia ar reikės išsikraustyti iš šio namo. Be to, byloje dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo V. V. nekilnojamąjį turtą – ginčo gyvenamąjį namą, uždraudžiant juo disponuoti, keisti jo turtinę padėtį, teisinį likimą – atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudotis kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip sutartimi apsunkinti, todėl atsakovų iškeldinimas pažeistų šią nutartį, o iškeldinus atsakovus jiems būtų padaryta žala ir pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.

14. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

15. Atsižvelgiant į tokias teismų praktikoje suformuotas taisykles, konstatuotina, kad tarp apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dėl atsakovų iškeldinimo ir atskira tvarka nagrinėjamos bylos, kurioje ginčijamas varžytynių aktas, tapęs pagrindu ieškovui įgyti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, nėra tokio tiesioginio teisinio ryšio, kuris trukdytų išnagrinėti apeliacine tvarka bylą dėl atsakovų iškeldinimo. Ieškinio pareiškimo metu ir bylos dėl atsakovų iškeldinimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigoje ieškovo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą nebuvo ginčijamos, jos nenuginčytos ir šiuo metu. Ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo buvo pareikštas būtent ginant ieškovo, kaip gyvenamojo namo savininko, teises, atsakovai atsikirsdami į ieškinį nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu neginčijo savininko teisių ir priešieškinio nereiškė. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovas M. N. ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atskira tvarka Kauno apygardos teisme pateikė 2019 m. sausio 22 d., ieškinys priimtas 2019 m vasario 5 d., byla dėl atsakovų iškeldinimo išnagrinėta iš esmės 2019 m. sausio 22 d. teismo posėdyje, tik buvo atidėtas sprendimo priėmimas paskelbimas 2012 m. vasario 12 d. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovo nuosavybės teisės nebuvo ginčijamos ir teismas pats galėjo nustatyti, kad ieškovas yra gyvenamojo namo savininkas, ką patvirtino byloje pateikti įrodymai.

16. Atsakovo M. N. procesinis elgesys, kai jis ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pateikė bylą dėl atsakovų iškeldinimo išnagrinėjus iš esmės, laikytinas netinkamu, todėl jam ir turi tekti jo tokio procesinio elgesio pasekmės. Bylos dėl atsakovų iškeldinimo apeliacijos dalykas gali būti tik aplinkybės, buvusios ir nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl ir sprendimo pagrįstumas bei teisėtumas vertintinas šių aplinkybių kontekste. Tai, kad atsakovas M. N. po bylos išnagrinėjimo ėmė ginčyti ieškovo nuosavybės teisės pagrindą – varžytynių aktą, faktiškai reiškia atsakovo siekį vilkinti bylą, kas tiesiogiai pažeidžia ieškovo, kaip gyvenamojo namo savininko, teises. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad varžytynių aktas kitoje byloje ginčijamas tuo pagrindu, jog buvo netinkamai nustatyta turto vertė, kas atsakovui M. N. jau turėjo būti žinoma antstolei įvertinus turtą, o ir varžytynės įvyko 2018 m. birželio 4 d., ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo pareikštas 2018 m. birželio 22 d. Dėl tokio atsakovo M. N. netinkamo procesinio elgesio, jam pareiškus ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu po to, kai jau buvo išnagrinėta byla dėl iškeldinimo iš esmės, ir dėl to sustabdžius apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą dėl atsakovų iškeldinimo, būtų grubiai ir neproporcingai pažeistos ieškovo nuosavybės teisės. Ieškovas ir šiuo metu tebėra gyvenamojo namo savininkas, todėl jo nuosavybės teisės negali būti ribojamos, atsakovai teisę į gyvenamąjį namą įgytų, jei būtų patenkintas atsakovo M. N. ieškinys, tik ateityje ir nėra aišku, kiek toks procesas užtruktų, nes iš Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1211-260/2019 duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą yra įtraukta 18 trečiųjų asmenų (antstoliai ir išieškotojai vykdomosiose bylose, kuriems paskirstytos gautos pardavus turtą lėšos), byloje taip pat pareikštas prašymas skirti byloje ekspertizę turto vertei nustatyti. Taigi, net ir patenkinus atsakovo M. N. ieškinį, jis teises į gyvenamąjį namą galimai susigrąžintų tik ateityje ir dėl to galimai jam atsirasianti žala negali būti kompensuota asmens, turinčio nuosavybės teises į gyvenamąjį namą dabar, teisių pažeidimo sąskaita.

17. Atmestini ir atsakovo argumentai, kad sprendžiant bylos sustabdymo klausimus turėtų būti atsižvelgta ir į prioritetinius nepilnamečių vaikų, kurie yra iškeldinti teismo sprendimu, interesus. Šiuo atveju savininko konstitucinės teisės į nuosavybę gynimo ir nepilnamečių vaikų interesų, juos iškeldinant su tėvais iš ginčo gyvenamojo namo, apsaugos proporcingumas ir šių interesų prioritetiškumas yra tinkamai įvertintas pirmosios instancijos teismo sprendime, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareigą aprūpinti nepilnamečius vaikus gyvenamąja patalpa, užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo, buitines ir socialines sąlygas turi jų tėvai, todėl ši našta negali būti perkelta namo savininkui, pažeidžiant jo nuosavybės teises.

18. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, kad civilinėje byloje Nr. e2-1211-260/2019 taikytos laikinosios apsaugos priemonės reikalauja nagrinėjamos bylos sustabdymo. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1211-260/2019 yra areštuotas V. V. nekilnojamasis turtas – ginčo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, keisti jo teisinę padėtį, teisinį jo likimą – atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip sutartimi apsunkinti. Taigi nutartimi yra apribotos tik šios nutartyje nurodytos savininko teisės, tačiau ja nėra apribota savininko teisė naudotis turtu, o jis šia nutartimi yra net paskirtas areštuoto turto saugotoju, t. y. faktiškai atsakingas už jo būklę.

Dėl iškeldinimo pagrįstumo

19. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad nėra pagrindo sustabdyti bylą dėl iškeldinimo, t. y. iš esmės pripažinus, kad ieškovo nuosavybės teisės bylos nagrinėjimo metu nebuvo kvestionuojamos ir nėra nuginčytos šiuo metu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovų iškeldinimo, ginant ieškovo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, laikytinos pagrįstomis, atitinkančiomis nuosavybės teises įtvirtinančių ir jas ginančių teisės normų reikalavimus.

20. Ieškinys buvo pareikštas ginant savininko teises, todėl savininko teisės yra esminis tiek faktinis, tiek teisinis ieškinio pagrindas ir būtent tai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovas V. V. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą yra įgijęs 2018 m. birželio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu (e. b. t. 1, b. l. 6), jo nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (e. b. t. 1, b. l. 7-8), o atsakovai jame gyvena be jokio teisėto pagrindo.

21. Atsakovo M. N. apeliacinio skundo motyvai, kad gyvenamajame name, nesilaikant teisės normų reikalavimų, yra padidintas gyvenamojo namo plotas, o ieškovas varžytynėse yra įgijęs tik dalį, t. y. tik teisėtai pastatyto gyvenamojo namo plotą, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės ir nesuteikia atsakovams galimybės likti gyventi ieškovo varžytynėse įgytame name. Neteisėtos statybos padarinių (jų likvidavimo, įteisinimo) klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atmestini visi su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai, kaip neturintys tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla dėl atsakovų iškeldinimo. Pažymėtina, kad CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Atsakovui M. N. teigiant, kad gyvenamojo namo plotas padidintas, nesilaikant teisės normų reikalavimų, jam kaip galimam statytojui, taip pat nesukūrė teisės naudotis šiuo padidintu plotu. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai nebuvo pareikšti, todėl ir negali būti nagrinėjami.

22. Apelianto argumentai, kad antstolė negalėjo parduoti gyvenamojo namo varžytynėse, kol nebus pašalinti statybos padariniai, ir todėl ieškovas negali turėti nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, šioje byloje negali būti svarstomi, tai faktiškai yra M. N. ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-1211-260/2019, vienas iš pagrindų, tačiau ieškovo nuosavybės teisės į varžytynėse įgytą namą šiuo metu tebėra nenuginčytos.

23. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad apelianto mama K. N. ginčo name nebegyvena ir yra išsikėlusi, yra svarbi tik sprendimo vykdymo prasme, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė K. N. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi ginčo name (e. b. t. 1, b. l. 10), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ją iškeldino. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo nutraukti bylos dalį dėl K. N. iškeldinimo, kaip teigia apeliantas.

24. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26. Apelianto (atsakovo) M. N. apeliacinį skundą atmetus, jam bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

27. Ieškovas V. V. pateikė teismui rašytinius įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas (500 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 935,7), o jo turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai – 2019 m. kovo 22 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2019 m. kovo 27 d. pinigų priėmimo kvitas. Todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

28. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) M. N. valstybei priteistinos 7,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą aplikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.