- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-24
- Bylos Nr.
- 2S-2379-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07847-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atvirosios akcinės bendrovės „Minskii traktornyi zavod“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės „Minskii traktornyi zavod“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys antstolis I. G., Suraleb INC.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2018 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. S1-40195 (kuriuo atsisakyta tenkinti „Minskii traktornyi zavod“ 2018 m. vasario 14 d. prašymą) ir papildomai pradėti vykdyti vykdomąjį raštą dėl 1) 1 467 675,34 USD kompensacijos išieškojimo už Arbitražo sprendimo 5.4.13 p. pagrindu priteistą ir neišlikusį nekilnojamąjį turtą; 2) 8 568 620 USD kompensacijos išieškojimo už Arbitražo sprendimo 5.4.13 p. pagrindu priteistą ir neišlikusį materialų ir finansinį turtą; 3) piniginių lėšų, nurodytų Arbitražo sprendimo 5.4.13 p. lentelės 2 (gautinos sumos – USD 218 213) ir 4 (Apmokėtos išlaidos – USD 33 286) eilutėse, išieškojimo iš Suraleb Inc; 4) kilnojamojo ir finansinio turto, nurodyto Arbitražo sprendimo 5.4.13 p. lentelės 3 (inventorius – USD 3 420 000), 6 (baldai ir įranga – USD 150 000), 7 (reikalavimo teisė į IKAR – USD 1 466 000) ir 9 (reikalavimo teisė į BEC – USD 3 968,527) eilutėse, perdavimo išieškotojui. Nedelsiant aprašyti Suraleb, Inc. turtą (įskaitant reikalavimo teisę į OAO „MTZ“, kurią realizuoja antstolis A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637) ir taikyti turto areštą skolininko Suraleb, Inc. atžvilgiu.Antstolis I. G. 2018 m. kovo 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį su vykdomąja byla teismui.Pareiškėja pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - prašo iki skundo išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti suinteresuoto asmens Suraleb, INC naudai antstolio A. L. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 išieškotų lėšų paskirstymą (išmokėjimą) Suraleb, INC naudai. Nurodė, jog skundas yra prima facie pagrįstas. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes 1) Suraleb yra JAV jurisdikcijoje įsteigtas juridinis asmuo; vienintelis turtinis interesas Lietuvoje yra jo naudai pas antstolį A. L. vykdomoje byloje surinktas turtas; 2) jei byloje būtų priimtas palankus teismo sprendimas, pareiškėja turėtų vienintelę galimybę nukreipti daugiau kaip 11 milijonų JAV dolerių išieškojimą į Suraleb; antstoliui A. L. perdavus (paskirsčius) lėšas pačiai Suraleb, pareiškėjai nebūtų objektyvios galimybės nukreipti sprendimo vykdymo į Suraleb turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje vertinamas antstolio I. G. priimto patvarkymo teisėtumas bei sprendžiamas klausimas ar antstolis turi papildomai pradėti vykdyti vykdomąjį raštą dėl kompensacijos už neišlikusį turtą išieškojimo, taip pat piniginių lėšų, kilnojamojo ir finansinio turto išieškojimo; teismas nesprendžia dėl antstolio A. L. procesinių veiksmų teisėtumo vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/016937. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos baigtis neturės jokios įtakos antstolio A. L. vykdomosios bylos eigai. Aplinkybė, kad SURALEB INC. neturi turto Lietuvoje, savaime nėra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą, kurioje vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo stabdyti lėšų paskirstymą antstolio A. L. vykdomoje vykdomojoje byloje, kadangi nagrinėjamos bylos baigčiai ir joje priimto procesinio sprendimo vykdymui neturi įtakos antstolio A. L. atliekami veiksmai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja atviroji akcinė bendrovė „Minskii traktornyi zavod“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą išspręsti iš esmės – jį tenkinti, t. y. iki skundo išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti suinteresuoto asmens Suraleb, INC naudai antstolio A. L. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 išieškotų lėšų paskirstymą (išmokėjimą). Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais motyvais kaip ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas nurodė, jog pareiškėjos skundas yra prima facie pagrįstas (skunde pareiškėja yra nurodžiusi teisinius argumentus bei faktines aplinkybes, kurie pagrindžia skundo reikalavimus). Be to, teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas; egzistuoja pagrįsta grėsmė, kad skundo tenkinimo atveju pareiškėja bus realiai praradusi galimybę tinkamai ginti savo, kaip kreditorės, teises, išieškant skolą pagal Arbitražo sprendimą iš Suraleb naudai surinkto turto Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjos AAB „Minskii traktornyi zavod“ skundas dėl antstolio I. G. veiksmų netenkintas. Ši nutartis neįsiteisėjusi, tačiau pagal aptartą teismų praktiką, darytina labiau tikėtina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio (šiuo atveju skundo) prima facie pagrįstumo. Paminėta aplinkybė suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas.Kita vertus, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad antstolio A. L. vykdomoje vykdomojoje byloje atliekami veiksmai neturi įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai ir joje priimto procesinio sprendimo vykdymui. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės pakartodamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, jokių nesutikimo su skundžiamos nutarties išvadomis, nenurodė. Prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Visais atvejais tarp prašomų taikyti konkrečių prevencinių priemonių ir toje byloje siekiamo teisinio rezultato turi būti toks tarpusavio ryšys, kad tam tikri veiksmai ar draudimai pašalintų (eliminuotų) būtent toje byloje priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, negali būti taikoma, nes priešingu atveju būtų pažeistas ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis).Kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl konkretaus antstolio veiksmo (atsisakymo papildomai pradėti vykdyti vykdomąjį raštą), teisėtumo, konkrečių vykdymo veiksmų sustabdymas kito antstolio vykdomojoje byloje nelaikytinas susijusiu su nagrinėjamu reikalavimu bei procesinio sprendimo vykdymu.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.