- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- 1-102-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00332-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- I. K.
- Nukentėjusysis
- L. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, V. M., dalyvaujant prokurorams Rasai Verdnikovienei, Jonui Vitkauskui, kaltinamajai I. K., jos gynėjai advokatei E. Gylienei, nukentėjusiajai L. D., jos atstovei pagal įstatymą Virginijai Violetai Nutautienei, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Sigitai Mockienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K. (buvusi pavardė N.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neįgali (netektas darbingumas 60%, iš dalies darbinga), teista: 1999-01-04 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. red.) ir pritaikius BK 35 straipsnį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams su 40 MGL dydžio bauda bei konfiskuojant turto už 1000 Lt, 2003-12-23 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį laisvės atėmimo bausme trims mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidedant vieniems metams; 2006-04-26 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidedant vieniems metams, kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
iš AB SWEDBANK nepilnametės dukters L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), sąskaitos LT767300010097846274, 2006 m. gruodžio 19 d. iš už jai pervestų už žemę lėšų - 1625,78 Lt nusiėmė 1600 Lt grynaisiais pinigais, sumokėdama bankui 9,60 Lt mokesčių, 2006 m. gruodžio 28 d. iš atkurtų santaupų – 5893 Lt nusiėmė 5700 Lt grynaisiais pinigais, bei 2006 m. gruodžio 30 d. nusiėmė 200 Lt grynaisiais pinigais, sumokėdama bankui 13,50 Lt mokesčių, tuo pasisavino savo naudai nepilnametei dukrai L. D. priklausančias paveldėtas lėšas – 7518,78 Lt, taip padarė nukentėjusiajai nepilnametei L. D. 7518,78 Lt turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Tęsdama nusikalstamą veiką, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutartimi gavusi leidimą parduoti nepilnametės L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), iš mirusio tėvo A. D. paveldėtą turtą – 0,1696 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 8267-0002-0210, kadastrinis adresas: 8267/0002:210 Tauragnų k. v., esantį Tauragnų mstl., Utenos r. sav., - vidutinės 3169 Lt rinkos vertės, su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 4400-0980-3367, ir ūkio pastatu, unikalus Nr. 4400-0980-3381, esančiais A. M. g. 51B, Tauragnų mstl., Utenos r. sav., - vidutinės 58426 Lt rinkos vertės, 2008 m. sausio 18 d. pirkimo pardavimo sutartimi, atstovaudama nepilnametei L. D., pardavė šį turtą L. B. ir E. B., sutartyje nurodė 60010 Lt, tačiau faktiškai iš pirkėjų gavo - 110700 Lt. 2008 m. sausio 18 d. Utenoje, Maironio g. 4, iš pirkėjos L. B. gavusi 16000 Lt grynaisiais rankpinigius prieš pasirašant sutartį, bei 2008 m. vasario 1 d. pavedimu į AB DnB NORD bankas savo sąskaitą LT644010042500840329 gavusi 94700 Lt iš pirkėjo E. B. AB DnB NORD bankas sąskaitos LT53 5014 5000 1000 3740, 2008 m. vasario 4 d. iš savo sąskaitos 10000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 8 d. 20000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 13 d. 8000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 14 d. 5000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 19 d. 2000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 20 d. 3237,60 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 25 d. 1000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 28 d. 350 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. balandžio 24 d. 2960 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. balandžio 25 d. 2000 Lt ir 5000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. balandžio 28 d. 2700 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, taip pasisavino savo naudai 62247,60 Lt, sumokėdama bankui 278,79 Lt mokesčių, iš viso pasisavino savo naudai nepilnametei dukrai L. D. priklausančias paveldėtas lėšas – 78526,39 Lt, taip nukentėjusiajai nepilnametei L. D. padarė 78526,39 Lt turtinę žalą.
Tęsdama nusikalstamą veiką, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d nutartimi gavusi leidimą parduoti nepilnametės L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), iš mirusio tėvo A. D. paveldėtą turtą – 8,1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 8267-0005-0134, kadastrinis adresas: 8267/0005:134 Tauragnų k.v., esantį Sėlės k., Utenos r. sav., - vidutinės rinkos 24509 Lt vertės, su sąlyga tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje sudaryti nepilnametės dukters L. D. vardu nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir namo, esančio Bangos g. 12, Domeikavos k., Kauno r., sandorį, 2007 m. liepos 24 d. Kaune, V. P. g. 22-1, sudariusi su S. M. ir L. A. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 4,99 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Kauno r. sav., Domeikavos k., Bangos g. 12, pirkimo už 700000 Lt, galutinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarant ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 24 d., tačiau realiai jos neįvykdžiusi, 2009 m. birželio 25 d. Utenoje, Sodo g. 9, Utenos rajono 4-ajame notarų biure, atstovaudama nepilnametei L. D., sudarė su O. P. preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir 2009 m. birželio 25 d. iš O. P. Utenos kredito unijos sąskaitos LT535014500010003740 pavedimu į savo AB SWEDBANK sąskaitą LT827300010007156501 gavusi 4000 Lt avansą už perkamą žemę, 2009 m. birželio 25 d. iš minėtos sąskaitos pervedė 58,34 Lt UAB TELE2 už mobiliojo ryšio abonento Nr. 67772988, priklausančio jai pačiai, paslaugas, pervedė 86,27 Lt AB TEO LT už paslaugas, pervedė 7,71 Lt UAB ,,Dzūtra“ už paslaugas, pervedė 500 Lt už paskolą į savo AB DnB NORD banko sąskaitą LT64 4010 0425 0084 0329 pagal sandorį Nr. A25-973623, pervedė 500 Lt UAB MCB FINANCE už paskolą, 700 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2009 m. birželio 30 d. apmokėjo 109,54 Lt už pirkinį, sumokėdama bankui 16,03 Lt mokesčių, taip pasisavino savo naudai 3977,89 Lt. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartimi gavusi leidimą parduoti tą patį nepilnametės dukters L. D. paveldėtą turtą be jokių sąlygų, 2009 m. rugsėjo 14 d. Utenoje, Sodo g. 9, Utenos rajono 4-ajame notarų biure, pirkimo-pardavimo sutartimi, atstovaudama nepilnametei L. D., pardavė šį turtą O. P. už 9500 Lt, 2009 m. rugsėjo 14 d. iš O. P. Utenos kredito unijos sąskaitos LT535014500010003740 pavedimu į savo AB SWEDBANK sąskaitą LT827300010007156501 gavusi 5500 Lt, 2009 m. rugsėjo 14 d. 3000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2009 m. rugsėjo 16 d. 300 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 500 Lt pervedė UAB MCB FINANCE už paskolą, 122,26 Lt pervedė AB TEO LT už paslaugas, 247,66 Lt pervedė UAB TELE2 už mobiliojo ryšio abonento Nr. 67772988, priklausančio jai pačiai, paslaugas, 209,65 Lt pervedė už komunalines paslaugas, 100 Lt pervedė į Marijampolės pataisos namus V. L., 300 Lt pervedė į AB SWEDBANK pagal savo vardu sudarytą ,,Swedbank“ pensija plius sutartį Nr. 5704429101, 200 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2009 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo 104,45 Lt už pirkinį, sumokėjo 69,86 Lt už pirkinį, sumokėjo 16,56 Lt už pirkinį, sumokėjo 208,13 Lt už pirkinį, sumokėjo 86,44 Lt už pirkinį, 2009 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo 15,27 Lt už pirkinį, sumokėdama bankui 1,53 Lt mokesčių, taip pasisavino savo naudai 5481,81 Lt, iš viso pasisavino savo naudai nepilnametei dukrai L. D. priklausančias paveldėtas lėšas – 9459,70 Lt, taip nepilnametei L. D. padarė 9459,70 Lt turtinę žalą.
Taigi I. K. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą viso 95504,87 Lt ir padarė L. D. turtinę žalą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje.
Duomenys, kurie patvirtina kaltinamosios I. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 183 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės svetimo turto pasisavinimas).
Kaltinamoji I. K. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad ji svetimo turto nepasisavino ir nusikalstamos veikos nepadarė. Nurodė, kad A. D. yra buvęs jos sutuoktinis. Kai jie išsituokė, jis augino jų dukrą L. D.. A. D. mirė 2006 m. Po A. D. mirties nepilnametė dukra L. D. apsigyveno pas ją. Testamentu A. D. paliko dukrai L. D. turtą, kurį nukentėjusioji paveldėjo. Gavusi teismo leidimus L. D. paveldėtą turtą (žemės sklypus, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus) ji (kaltinamoji) pardavė kitiems asmenims, gavo pinigus. Pinigus, gautus už parduotą turtą ir kitus pinigus, kurie buvo nukentėjusiosios sąskaitoje, nuėmė nuo sąskaitos (išgrynino) ir išleido L. D. poreikiams tenkinti: pirko rūbus, papuošalus, maistą, kompiuterį, apmokėjo už būrelius, keliones, telefoninius pokalbius, psichologo konsultacijas. 2010 m. dukra L. D. apsigyveno vaikų globos namuose. Nesutinka su tuo, kad nukentėjusiajai padarė turtinę žalą, taip pat nesutinka ją atlyginti.
Nukentėjusioji L. D. paaiškino, kad po tėvo A. D. mirties ji paveldėjo testamentu tėvo paliktą turtą (namą, ūkinius pastatus, žemės sklypus, pinigus). Paveldėtą turtą (namą, ūkinius pastatus, žemę) motina I. K. pardavė ir gavo pinigus, kuriuos pasisavino. Taip pat kaltinamoji iš jos (nukentėjusiosios) sąskaitos nuėmė (išgrynino) pinigus ir juos pasisavino. Tačiau kaltinamoji pinigų nepanaudojo ir neišleido jos (nukentėjusiosios) reikmėms. Tėvas A. D. mirė 2006 m. ir po jo mirties apie ketverius metus gyveno pas motiną I. K.. Nuo 2010 m. apsigyveno vaikų globos namuose. Nukentėjusioji tvirtina, kad kaltinamosios nurodytos sumos už maistą, drabužius, keliones, būrelius, papuošalus, kompiuterį, telefoninius pokalbius, psichologo konsultacijas, sumokėtos ir išleistos nebuvo. Teigia, kad dainavimo, šokių būrelius lankė, tačiau buvo sumokėta žymiai mažesnė suma nei nurodė kaltinamoji. Brangių rūbų, papuošalų, kompiuterio jai kaltinamoji nepirko, už telefoninius pokalbius nemokėjo, privačiai pas psichologą nesilankė ir išlaidų nebuvo, o išlaidoms gaudavo nedideles pinigų sumas. Motina ją skriaudė, nenorėjo pas ją gyventi, todėl 2010 m. pateikė prašymą ir buvo apgyvendinta vaikų globos namuose. Nukentėjusioji prašo civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti 93622,78 Lt iš kaltinamosios.
Liudytojas E. D. (buvusi pavardė B.) paaiškino, kad kaltinamoji I. K. pardavė, o jis ir žmona L. B. nupirko namą, ūkinius pastatus, žemę, esančius Utenos rajone, Tauragnų mstl., A. M. g. 51B. Jam kaltinamoji aiškino, kad šį turtą paveldėjo jos dukra L. D. iš tėvo A. D.. Už turtą (namą, ūkinį pastatą, žemę) iš viso sumokėjo 110000 litų, pirkimo - pardavimo sutartį įformino pas notarą. Prieš sutarties pasirašymą kaltinamajai sumokėjo rankpinigius 16000 litų, kitą pinigų dalį pervedė per banką. Kitų daiktų iš kaltinamosios nepirko. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė 60010 Lt sumą, nes toks buvo jų susitarimas.
Teisminio nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojos L. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. B. paaiškino, kad 2007 m. gruodžio pabaigoje internetinėje svetainėje ,,Skelbiu. lt“ ji rado skelbimą apie parduodamą namą su žeme Utenos r., Tauragnų mstl., A. M. g. 51B. Ji pasiskambino nurodytu telefono numeriu ir sutarė apžiūrėti namą. Kadangi namas ją tenkino, ji 2008-01-18 Utenoje, Maironio g. 4, jos ankstesnės darbovietės patalpose, kabinete susitiko su namo pardavėja I. N.. Ji kabinete I. N. padavė 16000 Lt rankpinigių ir jos kartu nuėjo pasirašyti sutarties pas notarę Utenos 4-ajame notarų biure. Pas notarę surašė sutartį, kad iš I. N. perka minėtą namą su žemę už 60010 Lt. I. N. pasirašė, kad šią pinigų sumą gavo. 2008-02-01 jos vyras E. B. iš jų bendros kreditinės sąskaitos DnB NORD banke į I. N. nurodytą sąskaitą pervedė apie 92000 Lt, tikslios sumos nepamena. Jokie kiti dokumentai apie pinigų sumokėjimą pasirašyti nebuvo. Sutartyje nurodyta 60010 Lt dėl to, kad jai reikėjo bankui parodyti, jog savo lėšomis sumokėjo dalį už perkamą namą su žeme. Tik tokiomis sąlygomis ji gavo kreditą banke ir vėliau kita pinigų dalis buvo pervesta į I. N. sąskaitą. Jos buvo sutarusios, kad vėliau bus sudaryta kita sutartis pas notarą, kurioje bus nurodyta visa suma už perkamą sodybą, tačiau vėliau su I. N. nesusitiko. (t. 1, b. l. 129-130)
Liudytoja O. P. paaiškino, kad 2009 m. birželio mėnesį paskambino kaltinamoji ir pasiūlė pirkti žemės sklypą, esantį Utenos rajone, Sėlės kaime. Ji sutiko ir 2009-06-25 Utenos 4-ojo notarų biuro notarė D. P. patvirtino preliminarią sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo. Ji (O. P.) per banką pervedė 4000 Lt avansą į kaltinamosios sąskaitą, o vėliau ir 5500 Lt, notarė įformino (patvirtino) žemės pirkimo - pardavimo sutartį.
Liudytojas G. D. paaiškino, kad A. D. jo tėvas, o kai jis mirė, jį palaidojo ir išlaidas padengė jis (G. D.). Kaltinamoji nedavė pinigų laidotuvėms ir išlaidų ji neturėjo. Jo sesuo M. D. skambindavo L. D., o ši - neskambino, nes neturėjo pinigų. Jis (G. D.) kartais papildo savo sesers L. D. naudojamo mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės sąskaitas. Tik iš nuogirdų žino apie tai, kad buvo parduotas L. D. paveldėtas turtas. Jis nežino, kur kaltinamoji panaudojo pinigus, gautus už parduotą turtą. Nukentėjusioji L. D. skundėsi, kad nesutaria su motina.
Teisminio nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojos J. B. parodymai, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. B. paaiškino, kad kai jai buvo 4 metai, tėtis A. V. su mama I. N. išsiskyrė. Ji gyveno su mama pas močiutę Utenos rajone. Mama I. N. dažnai keitė vyrus, todėl ir jų gyvenamosios vietos dažnai keitėsi. Kai jai buvo maždaug 10 metų, tėtis A. V. atvyko į Lietuvą pasimatyti su vaikais. Jie tuo metu gyveno pas A. D. Tauragnų mstl., Utenos r. Tėtis A. V. paprašė jos ir jos brolio A. V. išsivežti į Rusiją atostogų. Mama sutiko su ta sąlyga, jei tėvas sumokės 400 JAV dolerių, ją su broliu savaitei išleis atostogų į Rusiją. Tačiau į Lietuvą ji su broliu negrįžo. Kai gyveno pas A. D., jo buvo sumušta. Į policiją dėl šio fakto kreipėsi poliklinikos gydytojai. Pamena, kad mama jos prašė atleisti A. D., nes turės jiems brolį ar sesutę. Šiuo metu nepamena, ar prieš išvykstant į Rusiją gimė L. D.. Kai jai buvo 18 metų, ji jau pati atvyko aplankyti mamos I. N., nes ji tuo metu laukėsi Roko. Ji liko Lietuvoje. Pas mamą pagyveno gal porą mėnesių, ištekėjo ir gyveno atskirai. L. D. tuo metu gyveno su savo tėvu A. D.. Telefonu ji bendraudavo su L.. L. buvo laiminga, viskuo patenkinta. Nei karto nesiskundė. 2006 m., datos tiksliai nepamena, jai paskambino L. ir pranešė, kad serga jos tėtis A. D.. Po kiek laiko jai paskambino mama I. N. ir prašė kartu vykti į Tauragnus, nes mirė A. D., o L. be jos nevažiuos. Ji kartu su mama nuvyko į Tauragnus. A. D. jau buvo pašarvotas. Kas apmokėjo laidotuvių išlaidas, ji nežino. L. sutiko važiuoti gyventi pas mamą. Mama I. N. tuo metu jau gyveno Kauno r., Vandžiogaloje, bute. L. parsivežė į tą butą. Ji tuo metu išsiskyrė su vyru ir gyveno su mama I. N.. Ši surado Vandžiogaloje namą, kur jų šeima apsigyveno. Tuo metu name apsigyveno vaikai: Irutė, Tadas, L., Rokas, ji su savo dukra Karolina. I. N. negyveno su savo paskutiniu vyru N.. Mama nuomojo namą. Pas mamą ji pagyveno 2006 m. vasarą, gal pusmetį, o po to su savo dukra Karolina išvyko į Londoną pas savo brolį Aleksą. Atvykusi kartu gyventi L. iš pradžių buvo labai uždara. O jai išvykus į Londoną, ji paskambindavo L. ir su ja bendraudavo. L. jai sakė, kad nesutaria su mama, bet konkrečiai nieko nepasakodavo. L. į užsienį jai niekad neskambino. Ji pati apmokėdavo savo telefoninių pokalbių sąskaitas. Kai ji gyveno pas mamą 2006 m., Vaiko teisių apsaugos skyrius paskyrė nemokamas psichologo paslaugas L.. Pirmą kartą pas psichologą ji važiavo kartu su L. ir mama. Pokalbyje ji nedalyvavo. Daugiau pas psichologą ji nevažiavo, tačiau šiuo metu jau nepamena, ar mama I. N. L. dar vežė į psichologo konsultacijas. Žino, kad L. paveldėjo po tėvo mirties žemės sklypą su namu, dar vieną žemės sklypą, kažkokias akcijas. Tačiau konkrečiai nežino, tik iš mamos pasakojimų. Maždaug po metų, tiksliai nepamena, ji grįžo į Lietuvą. Mama I. N. gyveno jau su kitu vyru G. G., pavardės tiksliai nepamena. Ji liko Lietuvoje, gyveno su mama. Su G. G. mama gyveno neilgai. Mama visoms dukroms tik duodavo nurodymus atlikti namų ruošos darbus, bet bendravimo nebuvo. L. nesiskundė, tebeliko uždara. Kiek pamena, tuo metu I. N. dar tvarkė L. paveldėjimo dokumentus. Kai jai užsakė barą, limuziną ir muzikantą gimtadienio proga, suprato, kad kažkas parduota, t. y. kažkoks L. paveldėtas turtas. Kai šeima gyveno bute, buvo seni baldai, vaikai kompiuterio neturėjo. O kai išsinuomojo namą Vandžiogaloje, ji į namą atsivežė savo baldus, kompiuterį. Tas viskas ir liko namuose, kai ji išvažiavo į Londoną. L. I. N. prabangių daiktų nenupirko. Žino, kad L. nupirko vienus naujus batus, o drabužiai buvo sesers Irutės atiduoti ar kaimynų vaikų išaugti. Mama tuo metu prekiavo trikotažu. Iš tos prekybos daug pinigų neuždirbdavo. Mama I. N. minėjo, kad paveldėjo turtą iš dėdės, gyvenusio Amerikoje, bet tokių dokumentų ji nematė. Žino, kad mama naudojo ir savo brolio V. L. paveldėtą turtą. Kiek žino, mama kiekvienam naujam savo vyrui pirkdavo brangias dovanas (laikrodžius, žiedus ir pan., rūbus). Mama minėjo, kad namą Vandžiogaloje jau nusipirko ir jis yra mamos nuosavybė. Tačiau paaiškėjo, kad namas yra ne mamos, nes jai paskambino iš Kredito unijos ir ieškojo I. N.. Pasirodo, mama I. N. nemokėjo įmokų už paskolą. Ji pasiūlė areštuoti namą Vandžiogaloje. Tačiau darbuotoja pasakė, kad I. N. jokio turto neturi. Šią paskolą laidavo jos vyro J. B. tėtis – J. B. ir sesuo E.. Kiek žino, E. jau moka įmokas. Taigi moka laiduotojai, o ne I. N.. 2010 m. spalio mėn. pabaigoje – lapkričio mėn. pradžioje, tiksliai nepamena, paskambino L. verkdama ir prašė ją paimti, nes ji Kaune, o į Vandžiogalą grįžti nėra kuo. Jos vyras B. L. parvežė į jų namus. L. pas ją namuose buvo dieną ar dvi. Po to L. pasiėmė mama I. N.. Kitą dieną, po mokyklos paskambino L. ir pasakė, kad pas mamą jau negyvena, apgyvendinta Pagynės vaikų globos namuose, išėjo iš namų ir su mama negyvens. Su leidimu vaikų globos namai išleidžia L. atostogų jos namuose. Pagyvenusi vaikų globos namuose, L. pasikeitė į gerą pusę. Dėl pokalbių su psichologu L. tapo atvira, noriai bendrauja, yra laiminga ir patenkinta. Su motina I. N. bendrauti atsisako. L. ir aprengta geriau, nei gyvendama pas mamą. Pedagogai minėjo, kad L. gerai mokosi, skaito knygas, lanko krepšinio treniruotes. Kiek žino, šiuo metu I. N. L. nelanko, nes L. atsisako su motina bendrauti. (t. 1, b. l. 184-189)
Liudytojas S. M. paaiškino, kad A. D. ir I. K. yra buvę sutuoktiniai, jie sugyveno dukrą L. D., kuri gyveno pas A. D. iki jo mirties. Iš A. D. pasakojimo žino, kad L. D. turėjo paveldėti namą ir žemę. Mirus A. D., jį palaidojo G. D.. Po A. D. mirties namas ir žemė buvo parduoti. Jam nežinoma, kur buvo panaudoti pinigai, kurie buvo gauti pardavus turtą.
Liudytoja G. G. paaiškino, kad ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur aiškino apie tai, kad L. D. mokymosi Tauragnų S. Š. pagrindinėje mokykloje laikotarpiu ji buvo klasės auklėtoja. L. D. gyveno su tėvu A. D.. Mergaitė buvo aprūpinta visomis reikiamomis mokymosi priemonėmis, tačiau buvo nesutvarkyta, ateidavo nesipraususi, nešvariais drabužiais. A. D. garbino savo dukrą, lepindavo, visur veždavosi su savimi, galima sakyti, kad vaiko ir tėvo ryšys buvo stiprus. L. D. niekada nesiskundė, kad tėvas prieš ją smurtavo. A. D. domėjosi dukros mokymusi. L. D. buvo gabi, mokėsi gerai. Motina I. N. atvažiuodavo į mokyklą, atveždavo saldainių, dovanų, drabužių, tačiau A. D. jų neimdavo, liepdavo jai grąžinti viską I. N.. L. D. buvo tėvo nuteikta prieš motiną, tėvas jos neleisdavo važiuoti pas motiną atostogauti. Per tėvo A. D. laidotuves L. D. su niekuo nebendravo, tik su ja, į kapines mergaitė ėjo su ja. Po laidotuvių mergaitę išsivežė motina į Kauno rajoną. Laidotuvių metu paklausė, kur L. D. važiuos, ir tada L. D. pasakė, kad važiuos su mama. Tuo metu, kai L. D. mokėsi mokykloje, socialinio pedagogo mokykloje nebuvo. Liudytoja G. G. paaiškino, kad L. D. jai pasakojo, kad gyvendama pas motiną, lankė būrelius, dalyvavo konkursuose. Apie paveldėtą turtą nepasakojo.
Liudytoja I. S. paaiškino, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji aiškino apie tai, kad dirba mokytoja Vandžiogalos vidurinėje mokykloje. Jos auklėjamoje klasėje nuo penktos klasės mokėsi L. D.. Mergaitė buvo labai emocionali, bet kartu nuoširdi. Buvo ir pikta, atgrasi, ir kartu gera. Iš pradžių pykosi su bendraklasiais, keikdavosi, labai nesutardavo. L. yra gabi, gali puikiai mokytis, per pamokas labai dirbdavo, atsakinėdavo, tik retkarčiais neatlikdavo namų darbų. Su ja L. nekalbėjo apie gyvenimą su tėčiu, apie gyvenimą su mama. Pasakojo apie brolius ir seseris. Septintoje ir aštuntoje klasėje L. melavo dėl sirgimo, ji bėgo iš pamokų ir neatvykdavo į mokyklą. Kai įsitikino, kad L. pradėjo ją apgaudinėti, pradėjo daugiau bendrauti su mama I. N.. Tačiau vėliau mama pradėjo kaltinti mokyklą, kad mokytojai per daug kabinėjasi prie jos dukros. Buvo nustatyti faktai, kad mama L. išleido į mokyklą, o ši būdavo namuose. Paskui išėjimo iš pamokų priežastis tapo muzikos mokykla, nes, anot mamos, L. reikėdavo važiuoti koncertuoti, repetuoti. L. sakė, kad lankė privačią muzikos mokyklą Kaune, minėjo, kad mama moka 600 Lt už muzikos pamokas. Mama I. N. domėjosi L. tik atsitikus kokiam įvykiui, prie jos motina stengdavosi su L. bendrauti labai gražiai. Tačiau nei viename tėvų susirinkime nebuvo apsilankiusi. Didelių problemų su L. nebuvo, tik dėl pamokų lankomumo. Mama pateisindavo L. neatvykimą į pamokas ar pabėgimą iš pamokų. L. ji auklėjo iki 8 klasės. Besimokydama 8 klasėje, 2010 m. gal rugsėjo – spalio mėn., tiksliai nepamena, L. kreipėsi į socialinę pedagogę bei pasakojo jai, kad susipyko su mama, kad didelis konfliktas įvyko, kad nori gyventi pas savo seserį Jekateriną. Ji daug kalbėjosi su L., kad susitaikytų su mama, kad gyventų šeimoje. Po kiek laiko atėjusi L. pasakė, kad jau susitaikė su mama, kad jau laiminga. Gal po dviejų savaičių L. kreipėsi į mokyklos psichologę, pastebėjo ją sėdinčią ant palangės labai nuliūdusią, bet skubėjo ir L. neužkalbino. Vėliau, tą pačią dieną iš mokyklos socialinės pedagogės sužinojo, kad L. negyvens su mama, kad nori gyventi pas seserį, išeina iš namų. Kai ji paskambino L. telefonu, mergaitė pasakė, kad sėdi autobuse ir važiuoja į vaiko teisių apsaugos skyrių, prašė, jei skambins mama, nesakyti mamai, kad tai padarė. Ji pažadėjo nesakyti. L. telefonu jai pasakė, kad daugiau nekentės, kad susipyko su mama, negyvens su ja. Po to paskambino mama I. N. ir teiravosi, kur L., nes jau buvo pasibaigusios pamokos. Ji atsakė, kad L. niekur nedingusi, bet nesakė, kad L. vaiko teisių apsaugos skyriuje. Vėliau I. N. vėl perskambino ir pasakė, kad žino, jog L. pas vaiko teisų apsaugos specialistus. Po to L. jau neatvyko į Vandžiogalos mokyklą, nes buvo nuvežta į Pagynės vaikų globos namus. Ji dar bendrauja su L. telefonu per šventes, kai mergaitė pasveikina ją. L. džiaugiasi gyvendama vaikų globos namuose. Besimokydama L. buvo viskuo aprūpinta, mama skirdavo lėšų ir kultūriniams renginiams, ir mokymosi priemonėms, L. turėdavo pinigų ir saldumynams pirkti ekskursijų metu. Apie L. iš tėvo paveldėtą turtą ji nieko nežino. L. jai apie tai nieko nepasakojo.
Liudytoja R. B. paaiškino, kad ji dirbo Kauno rajono Socialinių paslaugų centre Vandžiogalos seniūnijoje socialine darbuotoja ir teikė socialines paslaugas kaltinamosios šeimai. Šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Lankantis šeimoje prabangos nebuvo, tačiau vaikai buvo aprengti, pavalgę, o namuose – švara ir sutvarkyta. Pas ją atvyko L. D. ir pareiškė, kad motinos bijo, ji skriaudė, mušė, nenori grįžti į namus, kol buvo pinigų, motina elgėsi tinkamai, o jiems pasibaigus prasidėjo pykčiai, motina išvaistė jos pinigus. Minėjo, kad jos tėvas paliko turtą jai (L. D.). L. D. buvo apgyvendinta vaikų globos namuose.
Liudytoja E. A. paaiškino, kad nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. ji dirba socialine pedagoge Vandžiogalos vidurinėje mokykloje, Kauno rajone. Nuo 2006-09-01 į ketvirtą klasę šioje mokykloje atvyko mokytis L. D.. Klasės auklėtoja informavo, kad L. D. tėvas mirė, kad ji atvyko iš Utenos, kad nuo šiol gyvens su savo motina I. N. bei mokysis Vandžiogalos vidurinėje mokykloje. 2010 m. L. D. jai skundėsi, kad mama ją skriaudžia, taiko nuobaudas ir ji nenorinti su motina gyventi, tačiau apie fizinį smurtą neminėjo. Patarė jai nedaryti skubotų išvadų ir nurodė, kur reikia kreiptis. Skambino kaltinamajai, su ja kalbėjo telefonu, pasiūlė kreiptis į mokyklos psichologę. Žino, kad dėl konflikto su motina nukentėjusioji apsigyveno vaikų globos namuose. Nukentėjusioji L. D. nelinkusi meluoti, fantazuoti, ji buvo tvarkinga, aprengta, bet neprabangiai, ji nesiskundė, kad mama neperka drabužių ar kitų daiktų. Nukentėjusioji užsiminė, kad paveldėjo tėvo namą. Apie tai sužinojo ir Vaiko teisių apsaugos skyriuje, kuomet buvo svarstomas klausimas dėl kaltinamosios šeimos išbraukimo iš rizikos šeimų sąrašo.
Liudytoja R. B. paaiškino, kad ji dirba „Pagynės“ vaikų globos namuose socialine pedagoge ir yra L. D. auklėtoja. Nukentėjusiosios L. D. prašymu ji buvo apgyvendinta vaikų globos namuose, nes susipyko su motina ir pabėgo iš namų. Kaltinamoji lankė dukrą, atveždavo lauktuvių, jos bendraudavo trumpai, susipykdavo. Kaltinamoji pasakojo, kad dukra lankė dainavimo užsiėmimus, dukrai pirko brangius rūbus, o nukentėjusioji atvykusi į vaikų globos namus avėjo gerais auliniais batais. Jai nukentėjusioji pasakojo, kad kaltinamoji pardavė žemės sklypus, iššvaistė jos paveldėtą turtą, nukentėjusioji dėl to išgyveno. Taip pat pasakojo, kad motina ją mušė, vertė dirbti ūkio darbus. Tačiau ji (R. B.) nežino, kur buvo panaudoti pinigai gavus juos už parduotą turtą. L. D. nesigyrė, kad motina jai nupirko kažką brangaus ar vertingo. Žino, kad gimtadienio proga nukentėjusiajai motina padovanojo žieduką ir auskarus, bet jie nebuvo auksiniai.
Liudytoja L. M. paaiškino, kad ji yra L. D. draugė. Žino, kad nukentėjusioji paveldėjo tėvo turtą, o motina jį pardavė, apie tai jai pasakojo nukentėjusioji. Nukentėjusioji lankė šokius, muzikos mokyklą, pirko kompiuterį, turėjo auksinius auskarus, naujus rūbus, tai kainavo brangiai, tačiau įvardinti sumos negali. Kompiuterį pirko iš paveldėtų pinigų, apie tai, kad pirks kompiuterį, kalbėjo su nukentėjusiosios seserimi I. N..
Liudytoja J. Z. paaiškino, kad ji dirbo Vandžiogaloje bare-kavinėje ir 2006 m. kaltinamoji buvo užsakiusi gedulingus pietus, už juos sumokėjo 600 litų. Prieš tai kaltinamoji kavinėje buvo užsakiusi dukrų L. ir Jekaterinos gimtadienius, kas už juos sumokėjo, nepamena, tačiau vienu atveju buvo sumokėta iki 1000 litų, o antruoju - iki 3500 litų. Ji (J. Z.) nieko nežino apie L. D. paveldėtą turtą.
Liudytoja L. G. (buvusi pavardė Maziliauskaitė) paaiškino, kad 2009 metais rugsėjo - 2010 m. vasario mėnesiais L. D. lankė dainavimo studiją „Audra“. Kaltinamoji sumokėjo 600 litų už pamokas ir 100 litų už rūbus, pinigus atnešė nukentėjusioji ir pasakė, kad davė motina. Per mėnesį buvo sumokėta po 100 litų, didesnė suma nebuvo mokama. Nepastebėjo, kad nukentėjusioji turėtų prabangių rūbų ar daiktų. Su nukentėjusiąja konfliktų nebuvo, tačiau su kaltinamąja - taip, nes jis skambindavo ir grasindavo. Liudytoja nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji buvo paaiškinusi, kad nukentėjusioji dėvėjo skurdžiais, padėvėtais drabužiais, o žiemos metu rengėsi plonais ir neturėjo šiltų drabužių. Jai skambino nukentėjusioji ir pasakė, kad apsigyveno vaikų globos namuose, nes motina ją sumušė.
Liudytoja E. P. paaiškino, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. dainavimo studiją VšĮ „Ša lia lia“ lankė L. D.. Nukentėjusioji sumokėjo 100 litų mokestį. Nukentėjusioji dalyvavo ,,Helowin“ šventėje, kuri vyko studijoje. Šiai šventei jokie drabužiai nebuvo perkami. Studijos remontui kaltinamoji pinigų nemokėjo. Ji (E. P.) nieko nežino apie nukentėjusiosios paveldėtą turtą.
Liudytoja I. N. paaiškino, kad jai žinoma, jog A. D. turtą paliko L. D. ir ši jį paveldėjo. Kaltinamoji I. K. gavo iš teismo leidimą nukentėjusiosios paveldėtą turtą parduoti. Jos motina kaltinamoji I. K. turto nepasisavino, jį panaudojo L. D. reikmėms (apmokėjo šokių, muzikos pamokas, pirko telefoną, drabužius, kompiuterį, kitus daiktus, davė pinigų). Jai buvo perkama daugiau nei kitiems vaikams, tačiau nežino, kokios pinigų sumos konkrečiai buvo išleistos, tačiau daug. Nukentėjusiosios paveldėtus pinigus kaltinamoji panaudojo pirkdama rūbus ir kitiems vaikams, jų bei nukentėjusiosios gimtadienio šventėms, šeimos gerovei tenkinti. L. D. apsigyveno pas I. K. po nukentėjusiosios tėvo A. D. mirties. Kaltinamoji nevartojo smurto prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusioji nelinkusi meluoti ar fantazuoti.
Liudytoja R. P. paaiškino, kad bendravo su I. K., lankėsi jos namuose, matė, kad turtinė padėtis gera, kaltinamoji rodė nupirktą automobilį ir pasigyrė, jog pirko už pinigus, paveldėtus iš dėdės. L. D. lankė muzikos užsiėmimus, nesiskundė, kad namuose kažkas negerai. Ji nebuvo apleista, apranga tvarkinga. Kaltinamoji pasakojo, kad nukentėjusioji paveldėjo turtą, jį pardavė, pinigus panaudojo vaikams išlaikyti, būsto nuomai, maistui, aprangai ir nukentėjusiajai. Konkrečių sumų neįvardijo. Nepastebėjo, kad nukentėjusiajai būtų perkama kas nors išskirtinio. Nukentėjusioji nesiskundė, kad ją motina muša.
2012-08-16 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-08-16 laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 8.40 val. užrašė liudytojo A. D. atsakymus į jos pateiktus klausimus telefoninio pokalbio metu, kad jis po tėvo A. D. mirties gyveno Širvintose. Į Angliją išvyko tik prieš du mėnesius ir dabar Anglijoje dirba. Darbas yra dviem mėnesiams, o po to, jeigu bus darbo, liks ilgesniam laikui. Šiuo metu Anglijoje gyvena pas savo pusbrolį laikinai, todėl netikslinga nurodyti šio adreso, susisiekti su juo galima siunčiant SMS į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. 860419166 arba rašyti pranešimą socialiniame tinklalapyje FACEBOOK. Kiek pamena, tėvas A. D. numirė ketvirtadienį, o jam apie tėvo mirtį pranešė penktadienį, kai tėvas jau buvo palaidotas. Jis tuo metu dirbo kitame mieste, todėl nežino kas organizavo ir kas apmokėjo tėvo laidotuves. Ar laidotuvių išlaidas apmokėjo I. N., nežino, nes laidotuvėse nedalyvavo. Dar būdamas Lietuvoje jis lankė L. D., bendravo su ja telefonu. O dabar, būdamas Anglijoje, jis su L. D. telefonu nebendravo. Skambino iš savo mobiliojo ryšio abonento Nr. 860419166 į L. D. abonentą Nr. 64649268. L. D. dažniausiai jam rašydavo SMS pranešimus iš savo mobiliojo ryšio telefono, galbūt keletą kartų yra ir skambinusi jam, kai jis buvo dar Lietuvoje. Šiuo metu gyvendamas Londone, Anglijoje, su L. D. kol kas nėra bendravęs nei telefonu, nei kitu būdu. Žino, kad L. D. gyvena Pagynės vaikų globos namuose, esančiuose Kauno r., Babtų sen., Pagynės k. Norėdamas ją aplankyti, turėjo kreiptis leidimo į Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių. Gavęs leidimą, minėtuose vaikų globos namuose aplankė L. D.. Jis papildydavo L. D. mobiliojo ryšio sąskaitas, kai L. į jo mobiliojo ryšio telefoną atsiųsdavo SMS su prašymu papildyti sąskaitą. Kelios SMS jo telefone yra išlikusios, todėl pagal jas gali nurodyti, kad pildė L. D. mobiliojo ryšio abonento Nr. 64649268 sąskaitą. Tai gali būti mobilaus ryšio operatoriaus ,,TELE2 Pildyk“ išankstinio apmokėjimo sąskaita. Jis nupirkdavo sąskaitos papildymą ir L. paskambinęs telefonu padiktuodavo kodus. Kokiu laikotarpiu ir kiek kartų pildė L. sąskaitas, nepamena, o SMS žinutes yra ištrynęs. Šiuo metu, gyvendamas Anglijoje L. mobiliojo ryšio abonento sąskaitos nėra papildęs. Žino, kad vyko teismo posėdžiai byloje dėl L. ir kitų vaikų nepriežiūros. Dabar žino ir apie šį tyrimą dėl L. D. paveldėto turto pasisavinimo. Iš pokalbių su L. jis žino, kad mergaitė nenori gyventi su mama, nenori bendrauti su mama, kad jai labai gerai gyventi Pagynės vaikų globos namuose. Žino, kad parduotas tėvo sklypas su namu bei dar vienas žemės sklypas Utenos rajone, kuriuos pardavė I. N.. Dar būdamas gyvas, tėvas teisėsi su jo broliu G. D. ir seserimi M. D. dėl alimentų priteisimo jo išlaikymui. Teismas jiems priteisė mokėti tėvui A. D. po 100 Lt kas mėnesį. Tuo metu, kiek žino, tėvas surašė testamentą, kuriuo paliko visą savo turtą L. D.. Po jo mirties minėto testamento jis neskundė. Už parduotus sklypus I. N. gautų pinigų L. D. neišsaugojo, o juos galbūt pasisavino ar iššvaistė. Kiek yra bendravęs su seserimi L. D., iš jos žodžių žino, kad mergaitė nori gyventi vaikų globos namuose, jai ten labai patinka, gerai mokosi mokykloje, žaidžia krepšinį. O su motina I. N. bendrauti nenori, visiškai nenori grįžti gyventi pas motiną, nenori su motina bendrauti. L. norėjo gyventi su savo seserimi Jekaterina, bet kiek žino iš pokalbių su L., ši jau senokai gyvena Anglijoje. (t. 1, b. l. 182-183)
Žemesnės instancijos teismas
2006-10-12 AB bankas ,,Hansabankas“ pažymoje Nr. 154-01/9747 nurodyta, kad A. D. sąskaitoje LT09 7300 0100 7232 8623 sąskaitos likutis – 741,66 Lt. (t. 2, b. l. 109)
2006-10-12 AB bankas ,,Hansabankas“ pažymoje apie atkurtas santaupas nurodyta, kad A. D. vardu AB banke ,,Hansabankas“ 1997-12-19 atidaryta nebalansinė atkuriamoji sąskaita Nr. 49001847145, į kurią įskaityta pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą apskaičiuota atkurtų santaupų suma – 5893,00 Lt. (t. 2, b. l. 110)
1996-09-16 Valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. P82/96-0821 nurodyta, kad Utenos apskrities valdytojo administracijos atstovė G. J. – Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkė, veikianti pagal Utenos apskrities valdytojo administracijos įgaliojimą ir 1995-08-31 įsakymą Nr. 3-69 ir A. D. sudarė šią sutartį, kad A. D. nupirko 1696 m² žemės sklypą, esantį Tauragnai, Utenos rajonas. Nurodytas žemės sklypas parduodamas už 1488,24 Lt. Pirkėjas valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis įmokėjo 33,20 Lt. (t. 2, b. l. 116-117)
2006-11-23 valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 8267-0002-0210, Utenos r. sav., Tauragnų mstl., A. M. g. 51B, su pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 4400-0980-3368, ūkio pastatu, unikalus Nr. 4400-0980-3381 nuosavybės teise priklausė A. D.. (t. 2, b. l. 111-115)
1998-09-29 Utenos apskrities sprendime Nr. 34170-40-7571 nurodyta, kad nuspręsta atkurti nuosavybės teises į A. D. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 4,91 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkais: A. D. – 3,83 ha žemės ir 1,08 ha miško su V. M. – 2,55 ha žemės ir 0,72 ha miško, esančių Sėlės k., Tauragnų sen., Utenos r. (t. 2, b. l. 125-126)
2006-11-23 valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad 491/818 žemės sklypo, unikalus Nr. 8267-0005-0134, 18000 ha miško ploto, esančio Sėlės k., Utenos r. sav., nuosavybės teise priklausė A. D.. (t. 2, b. l. 120-122)
Iš testamento matyti, kad 2004-05-10 Utenos rajono 2-ajame notarų biure A. D. pasirašė testamentą, kuriuo mirties atveju jam priklausantis turtas paliktas dukteriai L. D.. Testamentą patvirtino notarė J. N.. (t. 2, b. l. 105)
Iš AG N. 033810 gimimo liudijimo matyti, kad L. D. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o jos tėvai įrašyti A. D. ir I. D.. (t. 2, b. l. 107)
Mirties liudijime AA Nr. 385044 nurodyta, kad A. D. mirė 2006-08-17, būdamas 67 metų amžiaus. Įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas 2006-08-17. Įrašo Nr. 415. Mirties priežastis 129.9. Mirties vieta Utenos r. sav., Utena, Lietuva. Registracijos vieta Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyrius. (t. 2, b. l. 103)
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2006-03-17 rašte Nr. T-319 ,,Dėl nepilnamečiui priklausančio turto“ nurodyta, kad tarnyba informuoja, jog I. N., gyv. Kauno r. sav., Vandžiogaloje Kauno g. 2, šeima yra žinoma dėl kilusių konfliktų su bendruomenės nariais, taip pat dėl ginčų su buvusiu sutuoktiniu dėl dukters gyvenamosios vietos. Duomenų apie vaikų nepriežiūrą nėra gauta, mažametei L. D. valstybės globa nenustatyta, I. N. yra vienintelė nepilnametės įstatyminė globėja, todėl pritarė, kad motina I. N. priimtų palikimą L. D. vardu, mirus jos tėvui A. D.. (t. 2, b. l. 183)
Kauno rajono apylinkės teismo 2006-10-04 nutartyje nurodyta, kad nutarta išduoti teismo leidimą I. N. testamentinės įpėdinės nepilnametės L. D. vardu priimti nepilnametei įpėdinei priklausantį palikimą po A. D. mirties. (t. 2, b. l. 184)
2006-10-11 Pareiškime apie palikimo priėmimą nurodyta, kad I. N., veikianti už savo nepilnametę dukterį L. D., pareiškia, kad 2006-08-17 mirė dukters tėvas A. D., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Tauragnų mstl., Utenos r. sav. Palikimą sudaro: 1. Piniginiai indėliai, esantys AB banke ,,Hansabankas“; 2. Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir žemės sklypas, esantys Tauragnų mstl.; 3. Žemės sklypas, esantis Sėlės k., Utenos r. sav. (t. 2, b. l. 100)
Centrinės hipotekos įstaigos 2006-10-13 pažymėjime apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą Testamentų registre nurodyta, kad A. D. palikimas įregistruotas 2006-10-13. (t. 2, b. l. 101)
2006-11-23 paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą nurodyta, kad Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarė J. N., remdamasi testamentu, patvirtino, kad A. D., mirusio 2006-08-17, testamente nurodyto turto įpėdinė yra nepilnametė duktė L. D., atstovaujama įstatyminės globėjos savo motinos I. N.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro: 1. Piniginis indėlis su priskaičiuojamais procentais ir priklausančiomis kompensacijomis, esantis AB banke ,,Hansabankas“ Vilniaus regiono Utenos klientų aptarnavimo centre, kurio sąskaita LT09 7300 0100 7232 8623, bei nebalansinė atkuriamoji sąskaita Nr. 49001847145, esanti AB banke ,,Hansabankas“ Vilniaus regiono Utenos klientų aptarnavimo centre; 2. Žemės sklypas 0,1696 ha, kadastrinis adresas: 8267/0002:210 Tauragnų k. v., uniklaus Nr. 8267-0002-0210, adresas: Tauragnų mstl., Utenos r. sav., su jame esančiais pastatais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 4400-0980-3368, pastatu – ūkio pastatu, unikalus Nr. 4400-0980-3381, esantys A. M. g. 51B, Tauragnų mstl., Utenos r. sav. 3. 491/818 dalys žemės sklypo bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 8,1800 ha (miško plotas 1.8000 ha), kadastrinis adresas: 8267/0005:134 Tauragnų k. v., unikalus Nr.8267-0005-0134, esančio Sėlės k., Utenos r. sav. (t. 2, b. l. 128-129)
2009-04-30 papildomame paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime nurodyta, kad Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė J. N. tvirtina, kad A. D., mirusio 2006-08-17, turtą paveldi jo nepilnametė dukra L. D.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis leidimas, sudaro: 1) 200 UAB ,,IC RUSS – INVEST“ akcijų, kurios vienos nominali vertė 1000 Rusijos rublių (78,80 Lt), pagrindas: akcininko ,,MMM-INVEST“ liudijimas Nr. 1440535; 2) 100 UAB „ALFA-KAPITALAS“ akcijų sertifikatas Nr. 1254083, pagrindas: UAB ,,ALFA KAPITAL“ akcijų sertifikatas Nr. 1254083; 3) 90 AB MN FONDAS paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė 1000 Rusijos rublių (78,80 Lt), pagrindas: AB MN FONDAS akcijų sertifikatai nuo Nr.450085 iki Nr. 450093. (t. 1, b. l. 79-80)
Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-12-22 pažymoje Nr. (3.7.2.)S-874 nurodyta, kad L. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. I. N. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. (t. 2, b. l. 73)
Kauno rajono apylinkės teismo 2007-09-19 nutartimi (civilinė byla Nr. S-2-2341-408/2007) I. N. išduotas leidimas parduoti jos nepilnametei dukrai L. D. priklausantį pagal paveldėjimo teisės liudijimą nekilnojamąjį turtą-žemės sklypą, unikalus Nr. 8267-0005-0134, esantį Sėlės kaime, Utenos rajono savivaldybėje, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje sudaryti nepilnametės dukters L. D. vardu nekilnojamojo turto-žemės sklypo ir namo, esančio Bangos g. 12, Domeikavos k., Kauno rajone, pirkimo sandorį. (t. 1, b. l. 3)
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2007-03-07 rašte Nr.T-70 nurodyta, kad tarnyba 2006-03-17 išdavė I. N. pažymą dėl nepilnametės L. D. palikimo priėmimo, kurioje pritarė, kad motina I. N. priimtų palikimą L. D. vardu. Vertinant šeimos padėtį siūlė, užtikrinant nepilnametės L. interesus, leisti vykdyti nepilnametei L. D. priklausančio paveldėto turto pardavimo sandorį, su sąlyga, kad turėtų būti iš karto įsigyjamas nekilnojamas turtas ar būstas nepilnametės L. D. vardu. (t. 2, b. l. 138)
Turto pirkimo – pardavimo 2007-07-24 sutartyje nurodyta, kad S. M. ir L. A., veikianti per įgaliotinę S. M., bei I. N., susitarė, kad šios parduos, o I. N. pirks žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Kauno r. sav., Domeikavos k., Bangos g. 12, kurių visa kaina yra 700000 Lt, iš kurių 10000 Lt I. N. sumokėjo pardavėjoms pasirašant šią sutartį. Kitą pinigų dalį pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjams galutinėje turto pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Galutinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis įforminama ne vėliau kaip iki 2007-10-24. (t. 2, b. l. 146-148)
Šalies argumentai
2007-07-25 I. N. prašyme dėl leidimo išdavimo Kauno rajono apylinkės teismui nurodyta, kad prašo išduoti teismo leidimą parduoti nepilnametei L. D. priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. 8267-0002-0210, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0980-3368, ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-0980-3381, esančius Utenos r., Tauragnų mstl., A. M. g. 51B. Pardavus L. D. priklausantį turtą, pirks gyvenamąjį namą su žeme L. D. vardu, todėl nepilnamečio vaiko materialiniai interesai nenukentės. Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos tarnyba leidžia vykdyti nepilnametei L. D. priklausančio paveldėto turto pardavimo sandorį. L. D. vardu perka nekilnojamąjį turtą Bangos g. 12, Domeikava, Kauno r., sudarė sutartį su S. M.. (t. 2, b. l. 136)
Žemesnės instancijos teismas
2010-12-22 valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymoje nurodyta, kad žemės sklypas su statiniais Kauno r. sav., Domeikavos k., Bangos g. 12, nuosavybės teise priklauso L. A. ir S. M.. (t. 2, b. l. 76-77)
2011-02-10 Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarės J. R. pranešime Nr. 18 nurodyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp S. M. ir L. A. bei I. N. nebuvo patvirtinta. (t. 1, b. l. 157)
Kauno rajono apylinkės teismo 2010-10-28 sprendime už akių nurodyta, kad iš civilinėje byloje Nr. 2-2034-720/2010 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-02-09 atsakovė I. N. raštu įsipareigojo parduoti ieškovei S. M. 4,99 ha žemės sklypą iki 2007-04-09, esantį Utenos rajone, už 7000 Lt. Šiuo raštu atsakovė patvirtino, jog ji gavo iš ieškovės 4000 Lt, rašte šalys susitarė, jog neįvykdžius susitarimo sąlygų (nepardavus žemės sklypo), atsakovė grąžins ieškovei sumokėtą avansą bei dar sumokės 4000 Lt. Vėliau šalys susitarė, jog žemės sklypas bus parduodamas už 11000 Lt, atsakovei paaiškinus, jog ji negali laiku sutvarkyti žemės sklypo pardavimui reikalingų dokumentų, ieškovė sutiko atsakovei sumokėti dar papildomai 6000 Lt, kuriuos atsakovė gavo. Atsakovė savo įsipareigojimo parduoti žemės sklypą ieškovei neįvykdė, sumokėtų pinigų negrąžino, bei nesumokėjo 4000 Lt, kuriuos turėjo sumokėti pagal šalių tarpusavio susitarimą. Iš viso atsakovė ieškovei yra skolinga 10000 Lt negrąžintą avansą ir 4000 Lt įsipareigojimą už susitarimo neįvykdymą. Teismas nusprendė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės I. N. ieškovės S. M. naudai 14000 Lt skolą. (t. 1, b. l. 154-155)
Kauno rajono apylinkės teismo 2007-07-30 nutartyje nurodyta, kad nutarta I. N. išduoti teismo leidimą parduoti jos nepilnametei dukrai L. D. priklausantį pagal paveldėjimo teisės liudijimą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 8267-0002-0210, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0980-3368, pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-0980-3381, esančius A. M. g. 51B, Tauragnų mstl., Utenos r. sav. (t. 2, b. l. 149)
Pirkimo-pardavimo 2008-01-18 sutartyje nurodyta, kad I. N., veikianti už nepilnametę dukrą L. D. (Pardavėjas), ir L. B. bei E. B. (Pirkėjas) sudarė sutartį, kad pardavėjas parduoda asmeninės nuosavybės teise L. D. priklausantį turtą pirkėjams, o pirkėjai šį visą turtą perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise: žemės sklypą, turintį 0,1696 ha bendro ploto, esantį Utenos r. sav., Tauragnų mstl., A. M. g. 51B, kadastrinis Nr. 826/0002:210, Tauragnų k. v., unikalus Nr. 8267-0002-0210, su jame esančiais pastatais, susidedančiais iš: gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0980-3368, ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-0980-3381. Indeksuota žemės sklypo vertė 2381 Lt, vidutinė rinkos vertė 3169 Lt. Pastatų rinkos vertė 58426 Lt. Visas šis turtas parduodamas už 60010 Lt, kuriuos pardavėjo teigimu, pirkėjai jam sumokėjo grynais iki šios sutarties pasirašymo, ir pagal šią sutartį su pardavėju yra visiškai atsiskaityta. (t. 2, b. l. 86-88)
2008-01-18 Perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad I. N., veikianti už nepilnametę dukrą L. D., ir L. B., E. B., surašė šį aktą apie tai, kad žemės sklypas, turintis 0,1696 ha bendro ploto, esantis Utenos r. sav., Tauragnų mstl., A. M. g. 51B, kadastrinis Nr. 826/0002:210, Tauragnų k. v., unikalus Nr. 8267-0002-0210, su jame esančiais pastatais, susidedančiais iš: gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0980-3368, ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-0980-3381, parduoti pagal pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. P. 2008-01-18, perduoti 2008-01-18. (t. 2, b. l. 89-90)
Šalies argumentai
2007-09-17 I. N. prašyme Kauno rajono apylinkės teismui nurodyta, kad prašo išduoti teismo leidimą parduoti nepilnametei dukrai L. D. priklausantį žemės sklypą, esantį Sėlės k., Utenos r. Civilinėje byloje Nr. S-2-1927-408/2007 pateikti visi įrodymai, kad pardavus nepilnametės dukros pagal testamentą paveldėtą turtą, visi pinigai bus panaudoti perkant L. D. vardu namą, esantį Bangos g. 12, Domeikava, Kauno r. (t. 2, b. l. 135)
2009-06-30 teismui I. N. rašytame prašyme dėl leidimo sudaryti sandorį nurodyta, kad I. N. prašo išduoti leidimą sudaryti žemės sklypo, esančio Utenos r., Sėlės k., pardavimo sandorį. Žemės sklypas yra L. D. turtas ir I. N. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sudarius sandorį, pinigus padės į L. banko sąskaitą LT76 7300 0100 9784 6274 ,,Hansabankas“. Pinigai bus pervesti į Laurutės sąskaitą ir mergaitė naudosis asmeninėms reikmėms, bus apmokama stovykla, lankys muzikos mokyklą, pasiruoš rugsėjo pirmai dienai į mokyklą, į 7 klasę. (t. 2, b. l. 150)
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-06-29 pažymoje apie šeimą Nr. T-129 nurodyta, kad I. N. šeima skyriui yra žinoma. I. N. gyvena Kauno r. sav., Vandžiogaloje, Kauno g. 2, deklaruota gyvenamoji vieta Kauno rajono savivaldybėje. I. N. nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir gyvenamojo būsto neturi. 2006-03-17 tarnyba išdavė I. N. pažymą dėl nepilnametės L. D. palikimo priėmimo, kurioje pritarė, kad motina I. N. priimtų palikimą L. D. vardu, nes motina I. N. po tėvo mirties buvo likusi vienintelė L. įstatyminė atstovė. 2007-03-07 ir 2007-10-09 tarnyba buvo išdavusi pažymas leisti vykdyti nepilnametei L. D. priklausančio paveldėto turto pardavimo sandorį su sąlyga, kad sandoris vyktų parduodant ir įgyjant nekilnojamąjį turtą nepilnametės L. D. vardu. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi buvo išduotas leidimas parduoti nepilnametei L. D. priklausantį pagal paveldėjimą priklausantį nekilnojamąjį turtą bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje sudaryti nepilnametės dukters L. D. vardu nekilnojamojo turto pirkimo sandorį. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-06 įsakymu Nr. ĮS-1184 šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, išnykus įtraukimo priežastims, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-16 įsakymu Nr. ĮS-1366 šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų apskaitos. (t. 2, b. l. 158)
2009-06-25 Preliminariojoje sutartyje dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.165) nurodyta, kad I. N., atstovaujanti nepilnametei dukrai L. D., ir O. P. sudarė preliminariąją sutartį dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir susitarė, kad yra susitarusios dėl pardavėjui nepilnametei L. D. asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios 491/818 dalies žemės sklypo, turinčio 8.1800 ha bendro ploto, esančio Utenos r. sav., Sėlės k., unikalus Nr. 8267-0005-0134, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šalys patvirtino, kad šalių sutarta viso turto pardavimo kaina yra 9500 Lt. Šalys susitarė, kad pirkėjas sumoka pardavėjui 4000 Lt pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti. Ši pinigų suma sumokama pardavėjui šios preliminariosios sutarties pasirašymo metu. Šalys įsipareigoja šio turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2009-08-04 imtinai. (t. 1, b. l. 147-148)
Kauno rajono apylinkės teismo 2009-09-01 nutartyje nurodyta, kad nutarta išduoti teismo leidimą I. N. sudaryti jos nepilnametei dukrai L. D. priklausančio 327/818 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. 8267-0005-0134, esančio Sėlės k., Utenos r., pardavimo sandorį. (t. 1, b. l. 149)
Žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2009-09-14 sutartyje nurodyta, kad I. N., atstovaujanti nepilnametei dukrai L. D., ir O. P. sudarė šią sutartį, kad pardavėjas parduoda asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje nepilnametei L. D. priklausantį žemiau nurodytą turtą pirkėjui, o pirkėjas jį perka asmeninės nuosavybės teise: 491/818 dalį žemės sklypo, turinčio 8.1800 ha bendro ploto, iš jo miško plotas: 1.8000 ha, unikalus Nr. 8267-0005-0134, esančio Utenos r. sav., Sėlės k. Pagal VĮ Registrų centro vertinimą, indeksuota žemės sklypo dalies vertė 12902 Lt, vidutinė rinkos vertė 24509 Lt. Žemės sklypas parduodamas už 9500 Lt, kuriuos, kaip pareiškė pardavėjas, jis iš pirkėjo gavo pavedimu iki šios sutarties pasirašymo. (t. 1, b. l. 150-151)
2010-11-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. ĮS-1741 ,,Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ nurodyta, kad nustatoma likusiai be tėvų globos L. D. vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo 2010-11-03. Skiria vaiko globėju (rūpintoju) Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namus, esančius Kauno r. sav., Babtų sen., Pagynės k., Liepų g. 10. (t. 3, b. l. 15)
2010-11-03 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendime Nr. ŠD-636 dėl vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos nurodyta, kad įvertinus L. D. pačios kreipimąsi į Kauno r. VTAS, buvimo sąlygas: vaikas teigia, kad namuose yra mamos mušama, žeminama, jai grasinama, L. nori gyventi vaikų globos namuose, kad yra emocinės, fizinės, socialinės grėsmės pavojus, nuspręsta laikinai paimti vaiką iš I. N. ir įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti šiam vaikui laikiną apgyvendinimą. (t. 4, b. l. 39)
2011-05-12 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. S-1385 nurodyta, kad nuo 2006 m. I. N. šeimoje gyveno nepilnamečiai vaikai: T. N., I. N., L. D., R. N., bei pilnametė J. V. su savo mažamete dukrele. Sūnus A. V. tuo metu jau buvo išvykęs į užsienį. Skyriaus žiniomis, 2008 m. T. N. išvyko į užsienį pas brolį A. V.. J. V. 2008-09-06 sudarė santuoką su J. B. ir išvyko gyventi į Užliedžių sen., Kauno r. 2010-06-06 nepilnametė I. N. pabėgo iš namų ir išvyko gyventi į Rokiškį pas draugą G. V.. Priežastis – nesutarimai su motina I. N., nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nepilnametės I. N. atžvilgiu. Nuo 2010-11-03 L. D. nustatyta laikinoji globa Pagynės vaikų globos namuose pačiai prašant. Mergaitė savo sprendimą motyvuoja motinos I. N. naudojamu fiziniu ir psichologiniu smurtu prieš ją. (t. 3, b. l. 17)
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-06-22 pranešime Nr. S-1794 nurodyta, kad 2006 m. Vandžiogalos vidurinės mokyklos socialinės pedagogės ir Vandžiogalos seniūnijos socialinės darbuotojos teikiamos išvados rodo, kad L. D. buvo būtina psichologo pagalba, todėl I. N. buvo siūloma pasinaudoti Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos siūlymu gauti nemokamą psichologo pagalbą Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, tačiau I. N. tokios paslaugos atsisakė, teigdama, kad ,,ji pati geriausia psichologė savo dukrai“. Po mergaitės 2007-05-29 pabėgimo iš namų, kai ji buvo rasta vakare, pasislėpusi garaže, socialinė darbuotoja pakartotinai I. N. pasiūlė kreiptis į psichologą. I. N. nuėjo su mergaite į ambulatoriją prašyti siuntimo pas psichologą, tačiau sužinojusi, kad siuntimo nereikia, pas psichologą taip ir nenuvyko, apie tai Skyrių telefonu informavo Pakaunės PSPC. I. N. dažnai teigdavo, kad kartu su L. D. lanko psichologo konsultacijas, tačiau konkrečių įstaigų, gydytojų niekada nėra įvardijusi, taip pat nepateikė tą faktą patvirtinančių dokumentų. (t. 2, b. l. 190)
Kauno rajono Vandžiogalos vidurinės mokyklos 2007-03-13 charakteristikoje nurodyta, kad rugsėjo 1 d., pirmo susitikimo su L. D. metu, mama I. N. informavo, kad jos abi lankysis pas psichologą dėl mergaitės elgesio problemų (labai nervinga) ir išgyventos netekties. Tačiau apie apsilankymo rezultatus mama nepranešė iki šiol. (t. 2, b. l. 192-193)
Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos apsilankymo 2006-08-23 akte nurodyta, kad apsilankyta pas I. N., gavus žinių iš kaimynų apie L. D. sumušimą. Motina I. N. namuose nerasta. Bendrauta su vyresniąja pilnamete dukra Jekaterina ir L. D.. Išvadoje nurodyta, kad nukreipti motiną I. N. su dukra L. D. į nemokamą psichologinės paramos ir konsultavimo centrą, kad motina kuo skubiau atvyktų į VTAT. (t. 2, b. l. 191)
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2006-08-29 siuntime į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą Nr. ST-46 nurodyta, kad L. D. siunčiama kartu su mama I. N. konsultuotis dėl adaptavimosi šeimoje po tėvo mirties. (t. 2, b. l. 194)
Šalies argumentai
I. N. 2006-08-29 prašyme Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl siuntimo nurodyta, kad ji prašo skirti siuntimą jos dukrai L. D. į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą. (t. 2, b. l. 195)
Žemesnės instancijos teismas
VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro psichologo 2007-04-20 pažymoje nurodyta, kad L. D. ir jos mama I. N. 2006 m. rugsėjį atvyko į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą su Kauno rajono Vaiko teisių siuntimu (data: 2006-08-29, problema: dėl adaptacijos šeimoje po tėvo mirties). Sudalyvavusios informacinėje konsultacijoje, daugiau nesilankė. I. N. psichologinės pagalbos atsisakė. (t. 2, b. l. 196)
Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos pakartotinio šeimos aplankymo 2007-05-30 akte Nr. 5 nurodyta, kad apsilankyta pas I. N. dėl L. D. dingimo iš namų. 23 val. mergaitė rasta pasislėpusi garaže. Mamos teigimu, dukrai depresija. Gydytojas laukė mamos ir dukros atvykimo, tik tada galima duoti siuntimą pas psichologą. Išvadoje nurodyta stebėti L., jos būseną ir elgesį. Apsilankyti šeimoje kitą savaitę. (t. 2, b. l. 197)
Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos pakartotinio šeimos aplankymo 2007-06-15 akte Nr. 6 nurodyta, kad apsilankyta pas I. N. dėl L. D. emocinės būsenos. Mama vieną kartą kreipėsi pagalbos į psichologą, vėliau L. nesutiko vykti, nes jai nepatiko. Mama su L. dabar lankosi pas psichologus privačiai. Mama nori, kad kuo greičiau būtų išbraukta iš socialinės rizikos šeimų sąrašo. Išvadoje nurodyta, kad nei gydytojo pavardės, nei gydymo įstaigos mama neminėjo. Tai verčia suabejoti, ar L. D. teikiama psichologinė pagalba. (t. 2, b. l. 198)
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos 2007-06-18 rašte Nr. IV.2 nurodyta, kad teikiant socialines paslaugas nustatyta, kad I. N. šeimos baziniai vaikų poreikiai yra patenkinti. Problema slypi socialiniame prisitaikyme. L. D. dar ir dabar patiria stiprius emocinius išgyvenimus. Mergaitei būtina specialistų pagalba. Šeimai buvo pasiūlyta nemokama psichologinė pagalba Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, tačiau mama pasinaudojo siūloma socialinių tarnybų pagalba tik vieną kartą. 2007-05-24 vykusio pokalbio metu norėta išsiaiškinti, ar yra būtinybė I. N. šeimai būti įrašytai į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Pokalbio metu paaiškėjo, kad I. N. negali kontroliuoti savo elgesio dėl pykčio priepuolių. Manoma, kad tai psichologinių problemų turinti šeima, kuriai reikia padėti įvertinti realią psichologinę situaciją, suteikti emocinę bei informacinę socialinę pagalbą. (t. 2, b. l. 199)
VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro 2007-06-19 rašte nurodyta, kad L. D. į Pakaunės PSPC psichologą nesikreipė. (t. 2, b. l. 200)
2007-10-09 Kauno rajono savivaldybės Šeimos ir vaiko reikalų komisijos prie Vaiko teisių apsaugos tarnybos posėdžio protokole Nr. ŠV-8 nurodyta, kad svarstyta dėl I. N. šeimos išbraukimo iš Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. I. N. skundėsi, kad jai reikia kovoti, nuolat eiti į teismus, kad galėtų parduoti dukros paveldėtą namą ir žemes, pagrindinis trukdis yra jos šeimos įrašymas į rizikos šeimų apskaitą. Teismas jau leido parduoti namą, dabar jai reikia leidimo parduoti žemes. Moteris už gautus pinigus nori pirkti namą Domeikavoje. I. N. patikino, kad sutartis sudaryta jos vardu. Dukrai ji užrašys 1/3 namo, nes parduoda nekilnojamojo turto už 55 tūkst. Litų, o perka už 700 tūkst. litų. Ji turinti pinigų, gavusi palikimą iš Amerikos, turi verslą (tačiau dokumentų nepateikė). Notarė neformina iš karto pirkimo sutarties dukros L. D. vardu. Atkreiptas dėmesys, kad pirkimo sutartyje galima įrašyti punktą, kuriame būtų numatyta L. D. nekilnojamojo turto dalis. I. N. paprieštaravo, nes jai notarė sakiusi, kad to padaryti negalima. Pasiteiravus, kodėl I. N. atsisakė psichologo ir socialinių darbuotojų pagalbos, nors L. sunkiai adaptuojasi naujoje gyvenamojoje vietoje, todėl buvo išduotas siuntimas psichologinei pagalbai gauti, I. N. paaiškino, kad ji L. buvo nuvedusi vieną kartą, tačiau mergaitė atsisakė daugiau lankytis. Dar ji važiavo į Šilainių polikliniką pas psichologą (įrodymų pateikti negalėjo), bet du kartus apsilankius, L. nenorėjo ir ten važiuoti. Socialinių darbuotojų pagalbos ji atsisakė, nes dažnai lankėsi, tikrino jos buities sąlygas, ar mergaitė nėra sumušta, tai jos vaikams kelia šoką. Komisija balsų dauguma (šeši iš septynių, vienas susilaikė) nusprendė palikti I. N. socialinės rizikos šeimų apskaitoje ir stebėti pusę metų (iki 2008-04-10), siūlant motinai kartu su vaikais lankytis Psichologinės paramos ir konsultavimo centre, gaunat nemokamą psichologo pagalbą, bendradarbiauti su seniūnijos socialiniais darbuotojais, o po pusmečio sugrįžti prie šio klausimo svarstymo. I. N. atsisakė psichologo pagalbos sau, nes jai nereikia ir ji neturinti tam laiko, o vaikams ji pasiūlys nueiti, nors iš karto perspėjo, kad jie tikriausiai nesutiks. (t. 3, b. l. 1-4)
Šalies argumentai
2010-11-03 nepilnametės L. D. prašyme Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodyta, kad ji prašo išvežti ją iš mamos, nes nebenori su ja gyventi. Sutinka ir nori vykti į vaikų namus. Pas savo mamą I. N. yra mušama, jai grasinama, daroma gėda, yra koliojama. Nebenori daugiau pas ją gyventi ir grįžti namo. Visiems jos mama skelbia, kad jai įtaką daro vyresnės seserys, bet tai netiesa, viską daro savo noru. Prašo ją apgyvendinti vaikų globos namuose. Namo grįžti atsisako. (t. 3, b. l. 13)
Šalies argumentai
I. N. 2008-02-04 prašyme Nr. 4841436 nurodyta, kad prašoma įregistruoti transporto priemonę „CHRYSLER VOYAGER“, identifikavimo Nr. 1C4GYN2M1VU152518. Valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) grąžinti, išduoti valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 103)
Utenos rajono apylinkės teismo 2000-01-24 sprendime nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-59/2000 pagal ieškovo A. D. ieškinį dėl alimentų atsakovei I. N., ieškinį tenkino ir priteisė iš I. N. alimentus dukrai L. D. ¼ visų rūšių uždarbio, pajamų, bet ne mažiau vieno minimalaus lygio kas mėnesį nuo 1999-12-10 iki dukters L. pilnametystės (t. 3, b. l. 161)
Antstolės Rimos Gražienės 2012-12-29 informacijoje apie vykdymą nurodyta, kad antstolės Rimos Gražienės kontora vykdė Utenos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-59/2004 dėl alimentų išieškojimo iš I. N. išieškotojo A. D. naudai. Nuo vykdomojo rašto pateikimo antstolės kontorai dienos 2004-06-07, iki išieškotojo A. D. mirties 2006-08-17, I. N. alimentų dukros L. D. išlaikymui buvo sumokėjusi 216 Lt. Iki išieškotojo A. D. mirties dienos, t. y. 2006-08-17, alimentų įsiskolinimo suma sudarė 26903,80 Lt. Mirus išieškotojui, I. N. informavo, kad dukra L. D. pradėjo gyventi pas ja. Vykdomoji byla buvo baigta, kadangi mirus išieškotojui, turėjo būti pakeista šalis. Apie tai buvo informuota Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba. (t. 3, b. l. 139)
Antstolio Leono Jankausko kontoros 2004-08-02 pažymoje Nr. 0053/02/00109 nurodyta, kad I. N. pagal 1998-09-28 Utenos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. AV-152 priteista alimentų iš A. D. dukters L. išlaikymui. Alimentų įsiskolinimas 2004-07-01 sudaro 8500 Lt. (t. 4, b. l. 59)
Antstolio Leono Jankausko 2012-04-11 rašte Nr. S-121172 nurodyta, kad Vykdomoji byla Nr. 0053/02/109 dėl vaiko išlaikymo išieškojimo iš A. D. išieškotojos I. N. naudai buvo užbaigta 2005-09-08 ir Vykdomasis dokumentas Nr. AV-152 buvo grąžintas jį išdavusiai institucijai. Vadovaujantis LR teisingumo ministro ir Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1R-139/V-36 ,,Dėl antstolių veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 6.4 punktu, Vykdomoji byla Nr. 0053/02/109 yra sunaikinta. (t. 3, b. l. 141)
Utenos rajono apylinkės teismo 1997-05-08 sprendime nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-167/1997 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl dukters L. gyvenamosios vietos nustatymo ieškinį tenkino ir L. D. gyvenamąją vietą nustatė pas I. D.. (t. 3, b. l. 158)
Utenos rajono apylinkės teismo 1999-04-09 sprendime nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-73/1999 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei I. N. (D.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškinį tenkino ir L. D. gyvenamąją vietą nustatė pas A. D.. (t. 3, b. l. 159-160)
Utenos rajono apylinkės teismo 2000-10-03 sprendime nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-291/2000 pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui A. D. su trečiaisiais asmenimis Utenos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškinį tenkino ir L. D. gyvenamąją vietą nustatė pas I. N.. (t. 3, b. l. 162-163)
Panevėžio apygardos teismo 2000-12-06 sprendime nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 3A-632/2000 pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2000-10-03 sprendimo civilinėje byloje pagal I. N. ieškinį atsakovui A. D., tretiesiems asmenims Utenos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo skundą tenkino, Utenos rajono apylinkės teismo 2000-10-03 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Atmetė I. N. ieškinį atsakovui A. D. dėl dukros L. D. gyvenamosios vietos nustatymo. (t. 3, b. l. 164-165)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-19 nutartyje nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001 pagal I. N. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2000-12-06 sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal I. N. ieškinį atsakovui A. D., tretiesiems asmenims Utenos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos tarnybai prie Socialinės ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutarė Panevėžio apygardos teismo 2000-12-06 sprendimą palikti nepakeistą. (t. 3, b. l. 166-167)
2013-02-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamosios I. K. pateiktame Švenčionių rajono apylinkės teismo 2002-10-28 sprendime nurodyta, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10-02-2002 pagal I. N. ieškinio pareiškimą A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatyta, kad mažametės L. D. tėvai I. N. ir A. D. išsituokę ir gyvena atskirai. Utenos rajono apylinkės teismo 1999-04-09 sprendimu dukros gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu. Vėliau ieškovė kreipėsi į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ja, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2000-02-06 sprendimu ieškinys buvo atmestas, šis teismo sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-19 nutartimi paliktas nepakeistas. L. D. gyvenamoji vieta palikta su tėvu. Ieškovė nurodė, kad jos gyvenimo sąlygos iš esmės pasikeitė – pagerėjo gyvenimo sąlygos ir turtinė padėtis, todėl šiuo pagrindu prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su ja. Ieškinys atmestas. Nustatyta, kad I. N. gyvenimo sąlygos ir turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė. Ieškovė ir toliau gyveno Užuguosčio k., Stakliškių sen., Prienų r., su dviem nepilnamečiais vaikais ir vyru, nuomos sutartis su namo šeimininku nebuvo sudaryta, ji buvo raginama išsikelti. Pakeitusi gyvenamąją vietą ir gyvendama Puikonių k., Vandžiogalos sen., Kauno r., gyvenimo sąlygų iš esmės nepakeitė – gyvena jai savininko patikėtoje prižiūrėti sodyboje su vyru R. N. ir keturiais nepilnamečiais vaikais iš pirmosios santuokos – Irena, Tadu, R. N., A. V.. Pilnametė ieškovės dukra J. V. į namus parvažiuoja tik per šventes. Ieškovė dirba pardavėja, jos vyras – bendrovėje Kaune, jų gaunamos mėnesio pajamos – 1311 Lt. Nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos iš esmės nepadidėjo. Atsakovas A. D. taip pat pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau persikėlė gyventi į nuosavybės teise priklausantį namą Tauragnų mstl., Utenos r. Nustatyta, kad atsakovas su dukra L. ir pilnamečiu sūnumi A. D. gyvena įrengtame namo pirmame aukšte su patogumais. Atsakovas gauna 150 Lt dydžio pensiją, turi 5 ha dydžio žemės ir miško sklypą, laiko karvę, augina kalakutus, vištas, triušius, turi automobilį. L. D. savo gyvenamojoje vietoje jaučiasi gerai, saugiai, nori ir toliau gyventi su tėvu, nuo motinos atitolusi ir nebeliko abipusio ryšio tarp jų. Atsižvelgta į tai, kad ieškovė, teismui nustačius dukros gyvenamąją vietą su tėvu, buvo paėmusi dukrą iš darželio ir ją nusivežusi pas save, neleido tėvui bendrauti su dukra. Ieškovė dukrą augino tik iki pusantrų metukų, nuo to laiko mergaitė gyvena su tėvu, su motina bendrauja labai mažai, o paskutiniu metu visai nesusitinka, todėl manoma, kad dukra atitolusi nuo motinos ir jos gyvenamosios aplinkos. Ieškinys atmestas, nes nėra ieškovės nurodyto pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. (t. 4, b. l. 142-145)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-05-06 nutartyje nurodyta, kad apeliacine tvarka išnagrinėtas atsakovo A. D. apeliacinis skundas dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2002-10-28 sprendimo byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neužtikrina dukros tinkamų gyvenimo ir auklėjimo sąlygų, neleidžia dukrai bendrauti su motina, gyvena kas mėnesį keisdamas drauges ir sugyventines. Ieškovė atliko jai paskirtą bausmę, dukrai reikalinga motinos globa, dukra nenorėjo sugrįžti pas tėvą. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apriboti motinystės valdžią dukros L. atžvilgiu, nurodo, kad 2001-05-07 dukra L., padedant Švenčionių vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, buvo paimta iš darželio ir išvežta į Prienų r., ten išbuvo 40 dienų, patyrė skausmą ir skurdą. Iš ieškovės priteisti alimentai nuo 1999-02-10, tačiau ji nėra sumokėjusi nei lito. Skundas atmestas. Iš bylos dokumentų matyti, kad ši dukros L. išlaikymui 2000-01-24 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo priteisti alimentai. Atsakovas nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių nebuvo įvykdytas vykdomasis raštas, išduotas pagal teismo sprendimą dėl alimentų priteisimo. Nesant pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė vengė mokėti alimentus dukros išlaikymui, turėdama lėšų ar turėdama galimybę jų turėti, pripažinta, kad šioje byloje nebuvo įrodyta, jog ieškovė nesirūpina dukra L.. (t. 4, b. l. 146-147)
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo 2006-09-11 nutartyje nurodyta, kad 2006-08-08 Utenos rajono apylinkės teisme priimtas ieškovės I. N. ieškinys atsakovui A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. 2006-08-17 atsakovas A. D. mirė. 2006-09-05 gautas ieškovės prašymas atsiimti ieškinį. Nutarė ieškovės I. N. ieškinį palikti nenagrinėtą. (t. 3, b. l. 168)
2012-11-29 UAB ,,TELE2“ rašte Nr. SD-15146 nurodyta, kad I. N. TELE2 apskaitos sistemoje yra suteiktas mokėtojo kodas – 202923846 (tel. Nr. 8 67772988). Pateiktame mokėjimų, priskirtų šiam mokėjimo kodui, išraše nurodyta, kad 2009-09-16 per mokėjimo įstaigą AB SWEDBANK I. N. įmokėjo 247,66 Lt, 2009-06-25 per mokėjimo įstaigą AB SWEDBANK I. N. įmokėjo 58,34 Lt. Pažymėta, kad dėl mokėjimo dokumentų kopijų reikėtų kreiptis į mokėjimo įstaigą. (t. 3, b. l. 174)
UAB ,,TELE2“ 2012-11-29 rašte Nr. SD-15147 nurodyta, kad tel. Nr. 8 60787325 priklausė/-o išankstinio apmokėjimo paslaugai ,,Pildyk“, apie kurios vartotojus duomenys nėra renkami nei įsigyjant paslaugą, nei ją vartojant, tokiais laikotarpiais: 2004-12-24 iki 2005-06-15, 2005-11-24 iki 2006-08-15, 2006-12-22 iki 2008-04-12, 2008-07-18 iki 2011-06-05, 2011-11-25 iki dabar. Nėra galimybių pateikti duomenis apie tai, koks asmuo darė papildymus į numerio sąskaitą. (t. 3, b. l. 176)
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-03-28 rašte Nr. (32.1-32.2)-K-4618 nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. nuostatas, pajamos, gautos gyventojui pardavus kitam gyventojui nekilnojamąjį turtą, yra priskiriamas B klasės pajamoms. Vadinasi, prievolė deklaruoti pajamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją kalendoriniams metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 dienos, yra nustatyta parduotą turtą nuosavybės teise valdžiusiam asmeniui. Deklaruodami 2008 m. mokestinio laikotarpio pajamas gyventojai pildo Metinės pajamų deklaracijos (duomenys neskelbtini) formą. Taisyklių 130 punktas nustato, kad tais atvejais, kai deklaraciją už deklaruotoją užpildo ir pasirašo jo atstovas, Deklaracijos 36 laukelyje turi būti įrašomas nuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo asmens kodas (identifikacinis numeris), t. y. deklaraciją už vaiką (įvaikį) užpildo ir pasirašo jo tėvai (įtėviai), už globotinį (rūpintinį) – jo globėjai (rūpintojai). Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju, kai motina, veikianti už nepilnametę dukrą L. D., 2008-01-18 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė asmeninės nuosavybės teise dukrai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su jame esančiais statiniais – A. M. g. 51B, Tauragnų mstl., Utenos r. (2006-08-17 mirus tėvui), prievolė deklaruoti pajamas, pateikiant deklaraciją nepilnametės dukters vardu, yra motinos, t. y. deklaraciją už dukrą (jeigu motinai nėra apribota valdžia į dukrą) užpildyti ir pasirašyti privalo jos motina. I. N. nėra pateikusi metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2008 metus nepilnametės dukros L. D. vardu. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 28 p. nuostatas, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš trejus metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Apskaičiuojant trejų metų terminą, būtina nustatyti, kada parduodamą ar kitaip perleidžiamą turtą gyventojas įsigijo (t. y. pradėjo valdyti nuosavybės teise). L. D. paveldėjo turtą po tėvo A. D. mirties 2006-08-17. Pagal notaro pateiktus duomenis, žemės ūkio paskirties žemės sklypas Utenos r., Sėlės k., parduotas 2009-09-14, o įsigytas 2006-11-23 pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau turto palikėjo mirties data yra laikoma paveldėjimo būdu įgyto turto įsigijimo momentu. Tokiu būdu šis 2009 metais parduotas žemės sklypas išlaikytas L. D. nuosavybėje daugiai kaip tris metus ir deklaruoti 2009 metų pajamas nėra prievolės. (t. 3, b. l. 100)
2006-08-17 G. D. prašyme laidojimo pašalpai gauti nurodyta, kad jis prašo skirti laidojimo pašalpą mirus A. D., gyvenusiam Tauragnų seniūnijoje, Tauragnų miestelyje. Šis prašymas Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriuje gautas 2006-08-17. Šio skyriaus vyriausioji specialistė R. L. patvirtino šio prašymo apmokėjimą. (t. 3, b. l. 184)
2006-08-17 Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus sprendime Nr. 435 nurodyta, kad G. D. nuspręsta išmokėti specialią laidojimo pašalpą mirties atveju – 750 Lt. (t. 3, b. l. 187)
1997-09-09 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriaus santuokos nutraukimo įraše nurodyta, kad A. D. ir I. D. nutraukė santuoką Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-333/1997. Santuoka buvo sudaryta Švenčionyse 1995-03-14. (t. 3, b. l. 199)
Utenos rajono apylinkės teismo 1997-04-07 sprendime nurodyta, kad išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo, ieškinį patenkino ir santuoką nutraukė. (t. 3, b. l. 179-181)
UAB ,,Utenos vandenys“ 2013-02-27 pranešime nurodyta, kad duomenų nuo 1995-03-14 iki 2002 m. sausio mėn., kas mokėjo už vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, suteiktas pastatui, esančiam A. M. g. 51B, Tauragnai, Utenos r. sav., įmonės archyve nebėra, nes praėjęs dokumentų saugojimo terminas, o nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2008-01-18 jų paslaugomis niekas nesinaudojo, vandens apskaita nebuvo įrengta, mokėjimų atlikta nebuvo. (t. 3, b. l. 189)
AB ,,Lesto“ 2013-03-18 pranešime nurodyta, kad informaciją apie įmokas, sumokėtas už elektros energiją, suvartotą objekte A. M. g. 51B, Tauragnai, Utenos r. sav., bendrovė savo informacinėse sistemose fiksuoja tik nuo 2004-01-20, todėl praneša, jog informacijos apie įmokų mokėjimą nuo 1995-03-14 pateikti negali. Laikotarpiu nuo 2004-01-20 iki 2008-04-11 už suvartotą elektros energiją sumokėta 1779,49 Lt, tačiau neturi duomenų apie tai, kas būtent atsiskaitydavo už minėtu adresu suvartotą elektros energiją. Bendrovė iš įmokų surinkėjų gauna informaciją, kurioje būna nurodytas tik vartotojo kodas, elektros apskaitos rodmenys ,,nuo‘ ir ,,iki‘, deklaruojamas tarifas bei įmokos suma. (t. 3, b. l. 191)
Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-03-19 pranešime nurodyta, kad už sklypus, esančius A. M. g. 51B, Tauragnai, Utenos r. sav., bei Sėlės k., Tauragnų sen., Utenos r. sav., žemės mokestis apskaičiuotas ir suformuotos deklaracijos už 2001-2005 m. A. D. žemės mokesčio prievolės po 4,29 Lt. Už 2006 m. Žemės mokesčio prievolė nėra suformuota, nes A. D. mirė 2006-08-17, o žemės mokestis buvo skaičiuojamas ir tvirtinamos deklaracijos 2006 m. spalio mėnesį. Už 2007 m. L. D., gim. (duomenys neskelbtini), žemės mokesčio prievolė 51 Lt. Už 1999, 2001-2004 metus žemės mokestį mokėjo A. D.: 1999-12-27 sumokėjo 17,86 Lt žemės mokestį ir 8,38 Lt žemės nuomos mokestį bei 2001-0103 50,79 Lt žemės mokestį. Už 2007 m. 51 Lt žemės mokestį 2007-10-23 sumokėjo L. D., gim. (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 196)
2013-03-25/26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, esantys Kauno r. sav., Vandžiogalos sen., Vandžiogalos mstl., Kauno g. 2, nuosavybės teise priklausė V. T., nuo 2011-05-09 pirkimo-pardavimo sutartimi šį nekilnojamąjį turtą įsigijo R. M.. (t. 2, b. l. 13-17)
2013-03-25 informacinės sistemos asmens duomenyse nurodyta, kad V. T. nuo 2010-11-08 išvyko į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę. (t. 2, b. l. 18-19)
UAB ,,Giraitės vandenys“ 2013-04-02 pranešime nurodyta, kad adresu Kauno r., Vandžiogalos sen., Vandžiogalos mstl., Kauno g. 2, nėra teikiamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, todėl sutartis su I. K. (ta pati D., ta pati N.) nebuvo sudaryta. (t. 4, b. l. 17)
AB ,,Lesto“ 2013-04-26 pranešime nurodyta, kad neturi duomenų, kas būtent atsiskaitydavo už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31 objekte, esančiame Kauno g. 2, Vandžiogalos mstl., Kauno r., sav., bendrovė iš įmokų surinkėjų gauna informaciją, kurioje būna nurodytas tik vartotojo kodas, elektros apskaitos rodmenys ,,nuo“ ir ,,iki“, deklaruojamas tarifas bei įmokos suma. (t. 4, b. l. 11)
Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-04-04 pranešime nurodyta, kad žemės sklypas, esantis Kauno r., Vandžiogalos sen., Vandžiogalos mstl., Kauno g. 2, nuo 1998-08-05 iki 2011-05-09 nuosavybės teise priklausė V. T.. Už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-12-31 žemės mokesčio už kiekvienus metus buvo priskaičiuota V. T. po 4,61 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pagal LR Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnį, nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai, kurių mokėtinas žemės mokestis neviršija 5 litų, V. T. už 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. Žemės mokesčio mokėti nereikėjo ir žemės mokestis nebuvo mokėtas. (t. 4, b. l. 13)
AB ,,Lietuvos dujos“ 2013-04-05 pranešime nurodyta, kad savininkas namo, esančio Kauno g. 2, Vandžiogalos mstl., Vandžiogalos sen., Kauno r. sav., nėra pareiškęs noro prisijungti prie AB ,,Lietuvos dujos“ dujų sistemos. (t. 4, b. l. 15).
2013-05-17 elektroniniu paštu iš liudytojo G. D. gautame UAB ,,IRSVITA“ 2006-08-18 kvite nurodyta, kad grynais apmokėta 862,60 Lt už suteiktas prekes, taip pat gautame 2006-08-18 užsakyme nurodyta, kad UAB ,,IRSVITA“ suteikė prekes laidotuvėms (karstas, laikinas paminklas, kostiumas, marškiniai, apatinis komplektas, vyr. avalynė, kojinės, nosinaitė, paveiksliukas, rožančius, žvakės) už 862,60 Lt, taip pat buvo suteiktos ir kitos paslaugos: aprengimas – 70 Lt, pietūs – 600 Lt, duobės iškasimas-užkasimas – 300 Lt, giesmininkių paslauga – 100 Lt, kunigui už patalpą – 30 Lt, iš viso už 1100 Lt, bei 2006-08-18 važtaraštyje nurodyta, kad suteikta 50 Lt vertės gabenimo paslauga Tauragnų mstl. nuo 8 val. iki 9 val., bei 50 Lt gabenimo paslauga nuo 15.30 val. iki 15.30 val. (t. 1, b. l. 169-170)
1995-03-14 išduotame santuokos liudijime AE Nr. 032356 nurodyta, kad A. D. ir I. V. susituokė 1995-03-14. Įrašo Nr. 22. Sutuoktinių pavardės po santuokos: vyro – D., žmonos – D.. Registracijos vieta – Švenčionių rajono CMS. (t. 2, b. l. 152)
1997-09-09 išduotame ištuokos liudijime AG Nr. 008818 nurodyta, kad santuoka tarp A. D. ir I. D. nutraukta. Įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas 1997-09-09, įrašo Nr. 73. Pavardės po ištuokos jo – D., jos – D.. Registracijos vieta – Utenos rajono CMS. (t. 2, b. l. 154)
2003-11-19 išduotame santuokos liudijime AA Nr. 106712 nurodyta, kad R. N. ir I. D. susituokė 1998-11-18, įrašo Nr. 112. Sutuoktinių pavardė po santuokos: vyro – N., žmonos – N.. Registracijos vieta – Švenčionių r. CMS. Santuokos liudijime spaude ,,Įregistravo ištuoką“ nurodyta, kad Kauno r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2006-03-02 įregistravo ištuoką tarp R. N. ir I. N.. Akto įrašo Nr. 45/ 060303. (t. 2, b. l. 155)
2013-04-02 I. K. pateiktoje santuokos liudijimo AA Nr. 375310 kopijoje nurodyta, kad R. K. ir I. N. susituokė 2012-06-08, įrašo Nr. 109. (t. 4, b. l. 139)
Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Migracijos poskyrio 2006-09-07 pažymoje apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Nr. 65-PAŽ-6-138 nurodyta, kad I. N. nuo 2006-09-07 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Kauno rajono savivaldybėje. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukti šioje savivaldybėje kartu gyvenantys I. N. nepilnamečiai vaikai L. D., T. N., I. N., R. N.. (t. 2, b. l. 140)
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vandžiogalos seniūnijos 2009-06-19 pažymoje Nr. 98 apie šeimos sudėtį nurodyta, kad I. N. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno rajono savivaldybėje, į apskaitą įtraukti ir kartu gyvenantys nepilnamečiai vaikai: R. N., T. N., I. N., L. D.. (t. 2, b. l. 157)
2008-09-04 įgaliojime nurodyta, kad V. L., atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2003-03-23, įgalioja I. N. Lietuvos banke ,,Hansabankas“ atidaryti jo vardu sąskaitą bei leisti vykdyti finansines operacijas su sąskaitoje esančias pinigais. (t. 4, b. l. 64)
2011-10-07 Kauno III teritorinio skyriaus išduotame neįgaliojo pažymėjime NP Nr. 0602986 nurodyta, kad I. N. nustatytas neįgalumo lygis – iš dalies darbinga, asmens darbingumas – 50 proc., galioja iki 2012-10-06. (t. 4, b. l. 96)
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotoje Darbingumo lygio 2011-10-07 pažymoje DL-1 Nr. 0636915 nurodyta, kad I. N. darbingumo lygio vertinimas – pirminis, darbingumo lygis – 50 proc., nustatytas nuo 2011-10-07 iki 2012-10-06, darbingumas – iš dalies darbinga, netektas darbingumas – 50 proc., darbingumo lygio priežastis – 27.1 ligos arba būklės, diagnozės kodas pagal TLK-10 – M51.1, I11.9, pagrindas – darbingumo lygio vertinimo aktas 2011-10-07 Nr. 6375. (t. 1, b. l. 84)
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotoje Darbingumo lygio 2013-10-14 pažymoje DL-1 Nr. 0764061 nurodyta, kad I. K. darbingumo lygio vertinimas – pakartotinis, darbingumo lygis – 40 proc., nustatytas nuo 2013-10-05 iki 2014-10-06, darbingumas – iš dalies darbinga, netektas darbingumas – 60 proc., darbingumo lygio priežastis – 27.1 ligos arba būklės. Pagrindas – darbingumo lygio vertinimo aktas 2013-10-14 Nr. 3059. (t. 6, b. l. 60)
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, Civilinio kodekso (toliau-CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini)straipsnio 4 dalyje). Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis).
Vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma skelbia, kad vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Nepilnametis, nesvarbu kokio jis yra amžiaus, gali būti turto savininkas. Vienas iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis).
Nepriklausomai nuo būdo, kuriuo nepilnametis vaikas įgijo nuosavybę, jo nuosavybės teisė turi būti ginama ne mažesne apimtimi nei pilnamečių savininkų. Būtinybė traktuoti vaiką kaip lygiavertį turtinių teisinių santykių dalyvį bei užtikrinti jo materialinių ir procesinių teisių apsaugą taip pat pabrėžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, taikant ir aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas.
Užtikrindamas vaiko turtinių teisių apsaugą, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje įtvirtino tėvų ir vaikų turto atskyrimo modelį (CK 3.161 straipsnio 4 dalis). Jo taikymas lemia tam tikras pareigas tėvams (pavyzdžiui, tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaiko interesams). Nepaisant tėvų ir vaikų turto atskyrimo, tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad šių teisių įgyvendinimas atitiktų geriausius vaiko interesus, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolę tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu (CK 3.188 straipsnis).
CK 3.161 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Nepilnamečio teisė turėti atskirą turtą nuo tėvų – viena pagrindinių vaiko teisių, o turto atskyrimas yra absoliutaus pobūdžio ir nepriklauso nuo nepilnamečio turto rūšies ar jo įgijimo būdo.
Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai).
Įstatymų leidėjo numatyta priemonė, leidžianti tėvams tvarkyti vaikui priklausantį turtą kartu užtikrinant vaikų ir tėvų turto atskyrimo įgyvendinimą, yra uzufrukto teisė. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma.
CK 3.186 straipsnis numato tėvų pareigas tvarkant nepilnamečių vaikų turtą. Straipsnio 1 dalis teigia, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Straipsnio 2 dalis teigia, kad pajamas ir vaisius, gaunamus iš nepilnamečiam vaikui priklausančio turto, tėvai gali naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Straipsnio 3 dalis teigia, kad nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį.
Taigi šioje konkrečioje byloje teismas, spręsdamas klausimą ir darydamas išvadas apie tai, ar kaltinamoji laikėsi paminėtų nuostatų, ar ji pasisavino svetimą turtą, įvertina visus byloje esančius duomenis ir surinktus įrodymus. Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.
Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina šiuos faktus ir bylos aplinkybes. O būtent, notarės įformintas testamentas patvirtina aplinkybę, kad mirties atveju A. D. visą turtą paliko dukrai L. D.. Mirties liudijimas patvirtina aplinkybę, kad A. D. mirė 2006-08-17. Paveldėjimo teisės liudijimu patvirtinama aplinkybė, kad A. D. paveldimą turtą sudarė piniginis indėlis, žemės sklypai, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, o šio turto įpėdinė buvo jo (A. D.) nepilnametė dukra L. D., kuri buvo atstovaujama įstatyminės globėjos motinos I. N. (dabartinė pavardė K.). Teismo nutartys, vaiko teisių apsaugos tarnybos raštai patvirtina aplinkybę, kad buvo pritarta, jog I. N. priimtų nepilnametei L. D. priklausantį palikimą po A. D. mirties, jai buvo išduoti sutikimai parduoti L. D. turtą. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos raštuose nurodyta, kad tarnyba išdavė I. N. pažymą dėl nepilnametės L. D. palikimo priėmimo, kurioje pritarė, kad motina I. N. priimtų palikimą L. D. vardu. Vertinant šeimos padėtį siūlė, užtikrinant nepilnametės L. interesus, leisti vykdyti nepilnametei L. D. priklausančio paveldėto turto pardavimo sandorį su sąlyga, kad turėtų būti iš karto įsigyjamas nekilnojamas turtas ar būstas nepilnametės L. D. vardu. Taigi buvo sąlyga, kad iš karto turėtų būti įsigyjamas nekilnojamas turtas ar būstas nepilnametės L. D. vardu. Teismui rašytuose prašymuose dėl leidimo išdavimo parduoti nepilnametei dukrai L. D. priklausantį turtą (namą, ūkinį pastatą, žemę) kaltinamoji nurodė, kad pardavusi jos turtą pirks namą su žeme L. D. vardu, o kitu atveju nurodė, kad pardavusi nukentėjusiosios turtą, gautus pinigus padės į L. D. banko sąskaitą. Teismo 2007-09-19 nutartyje nurodyta, kad teismas išduoda I. N. leidimą parduoti nepilnametei L. D. priklausantį turtą (žemės sklypą) su sąlyga tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje sudaryti nepilnametės dukters L. D. vardu nekilnojamojo turto-žemės sklypo ir namo, esančio Bangos g. 12, Domeikavos k., Kauno rajone, pirkimo sandorį.
Pirkimo - pardavimo sutartys patvirtina aplinkybę, kad L. D. paveldėtą turtą (namą, ūkinį pastatą, žemę, esančius Utenos rajone, Tauragnų m., A. M. g. 51B) nupirko L. ir E. B., o žemę, esančią Utenos rajone, Sėlės kaime - O. P.. Sandorius tvirtino notarė, o pirkimo - pardavimo sutartis pasirašė kaltinamoji I. K., atstovaudama nepilnametei dukrai L. D..
Liudytojų E. D. (buvusi pavardė B.), L. B., O. P. parodymai patvirtino aplinkybę, kad kaltinamajai jie sumokėjo pinigus už nupirktą turtą. Minėti liudytojai nurodė, kad dalis pinigų buvo sumokėti kaip rankpinigiai, kita dalis pervesti per banką kaltinamajai. Šių liudytojų parodymai apie piniginius pervedimus atitinka bankų finansinius dokumentus, patvirtinančius, kad tikrai piniginius pervedimus liudytojai padarė už parduotą turtą ir pinigai buvo pervesti kaltinamajai į jos bankines sąskaitas. Kaltinamoji neneigia aplinkybės, kad ji pardavė L. D. paveldėtą turtą ir notariškai sandorius įformino pirkimo - pardavimo sutartimis, už parduotą turtą gavo pinigus iš E. L. B., O. P.. Taip pat neneigia nuėmusi paveldėtus pinigus iš L. D. sąskaitos. Banko pažyma patvirtina, kad 2011-03-15 L. D. sąskaitos likutis 0,00 Lt, o sąskaitoje buvusius pinigus nuėmė I. N.. Taip pat bankų išrašai patvirtina aplinkybes apie kaltinamosios nuimtas ar panaudotas pinigų sumas, kurios buvo gautos už parduotą nukentėjusiosios turtą.
Gimimo liudijimas patvirtina, kad L. D. gimusi (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad turto paveldėjimo ir jo pardavimo metu ji buvo nepilnametė. Be to, iš gimimo liudijimo matyti, kad jos tėvas yra A. D., motina I. D. (ši pavardė yra kaltinamosios buvusi). Santuokos liudijimas patvirtina, kad I. D. buvo susituokusi su R. N. ir jos pavardė po santuokos sudarymo – N.. Taip pat ji (I. N.) susituokė su R. K. ir po santuokos sudarymo kaltinamosios pavardė – K..
Taigi, anksčiau paminėti duomenys patvirtina, kad testamentu A. D. paliko turtą dukrai L. D. ir ši, būdama nepilnametė, jį (namą, ūkinį pastatą, žemės sklypus, pinigus) paveldėjo po A. D. mirties. Kaltinamoji I. K., gavusi teismo leidimą ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos sutikimą, atstovaudama nepilnametei dukrai L. D., šios paveldėtą turtą (namą, ūkinį pastatą, žemės sklypus) pardavė, gavo pinigus. Taip pat nustatyta, kad pardavusi nukentėjusiosios paveldėtą turtą, dalį pinigų kaltinamoji gavo kaip rankpinigius, kiti pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą, iš kurios kaltinamoji pinigus išgrynino ar apmokėjo už paslaugas, pirkinius, banko paslaugas. Be to, ji iš L. D. sąskaitos šios paveldėtą turtą (pinigus) nusiėmė grynais.
Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-12-22 pažyma patvirtina, kad L. D. neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai patvirtina aplinkybę, kad kaltinamoji nepirko kito nekilnojamojo turto L. D. vardu. Banko pažymos patvirtina, kad L. D. sąskaitoje jos paveldėtų pinigų nėra, kaltinamoji juos nuėmė. Taip pat nustatyta, kad į kaltinamosios sąskaitą pervestų pinigų, kurie buvo gauti pardavus nukentėjusiosios paveldėtą turtą, nėra, o pinigai nuimti ar panaudoti kaltinamosios atliktais veiksmais.
Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamoji gavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos, teismo leidimus priimti ir parduoti nukentėjusiosios paveldėtą turtą. Iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir teismo dokumentų matyti, kad sutikimai ir leidimai išduoti tik su tam tikra sąlyga. Tai yra Vaiko teisių apsaugos tarnybos ji buvo įpareigota, pardavusi paveldėtą turtą, nupirkti L. D. vardu kitą turtą (nekilnojamąjį turtą ar būstą). Tokią sąlygą ir įpareigojimą kaltinamajai buvo nurodęs ir teismas 2007-09-19 nutartyje, išdavęs leidimą parduoti žemę su sąlyga, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje būtų sudarytas L. D. vardu nekilnojamojo turto-žemės sklypo ir namo, esančio Bangos g. 12, Domeikavos k., Kauno rajone, pirkimo sandoris. Teismui rašytuose prašymuose (2007-07-25 ir 2007-09-17) išduoti leidimą parduoti nukentėjusiosios turtą, kaltinamoji pati įsipareigojo tai padaryti (nupirkti kitą turtą). Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, minėtos sąlygos, įpareigojimo ir pasižadėjimo ji neįvykdė, nes pardavusi nukentėjusiosios paveldėtą turtą, jos vardu kito turto nenupirko. Be to, 2009-06-30 prašyme leisti parduoti turtą, kaltinamoji buvo nurodžiusi, kad pardavusi turtą, gautus pinigus ji padės į nukentėjusiosios sąskaitą, juos naudos dukros interesams. Tačiau to taip pat neįvykdė, pinigų į nukentėjusiosios sąskaitą nepadėjo. Banko sąskaitų išrašai patvirtina aplinkybę, kad L. D. vardu atidarytoje sąskaitoje pinigai už parduotą turtą nepateko. Taigi, kaltinamoji nurodė tikslinę turto pardavimo paskirtį, gavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos, teismo leidimus parduoti turtą, už parduotą turtą gavo pinigus, tačiau juos panaudojo savo nuožiūra ir L. D. vardu turto (nekilnojamojo turto, būsto, žemės) nenupirko, pinigų nepadėjo į nukentėjusiosios sąskaitą, kad juos būtų galima naudoti vien nukentėjusiosios interesams tenkinti ar panaudoti. Priešingai, net ir buvusius L. D. banko sąskaitoje nukentėjusiosios paveldėtus pinigus kaltinamoji nuėmė nuo sąskaitos.
Nors kaltinamoji buvo sudariusi sutartį, kad pirks S. M., L. A. turtą (namą su žemės sklypu, esančius Kauno rajone, Domeikavoje, Bangos g. 12), tačiau nustatyta, kad šio turto kaltinamoji nepirko. Todėl teismas daro išvadą, kad tokia sutartis kaltinamajai buvo reikalinga tam, kad ji gautų teismo leidimą parduoti nukentėjusiosios paveldėtą turtą. Priešingu atveju būtų sutartį įvykdžiusi ir namą bei žemę nupirkusi. Tai, kad sutartis buvo tik fiktyvi, galima spręsti ir įvertinus tą aplinkybę, kad neva ketinto pirkti turto vertė (700000 Lt) yra gerokai didesnė, nei ta vertė turto, kurį paveldėjo nukentėjusioji ir kaltinamoji ketino parduoti, o vėliau ir pradvė.
Byloje nustatyta, kad po A. D. mirties (2006-08-17) nukentėjusioji L. D. apsigyveno pas kaltinamąją I. K., o nuo 2010-11-03 nukentėjusiosios globėju paskirti Pagynės vaikų globos namai, kur nukentėjusioji buvo apgyvendinta. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji jai neperdavė ir jos interesais nepanaudojo pinigų, kurie buvo gauti pardavus paveldėtą turtą ar paėmus pinigus iš jos banko sąskaitos.
Kaltinamoji nepripažįsta pasisavinusi nukentėjusiosios turtą ir tvirtina, kad pardavusi nukentėjusiosios paveldėtą turtą, gautus visus pinigus ir kitus nukentėjusiosios sąskaiton pervestus pinigus, ji panaudojo ir išleido L. D. reikmėms. Šiuo aiškinimu nėra pagrindo tikėti, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šį kaltinamosios aiškinimą, o be to, nukentėjusioji paneigė kaltinamosios nurodytas aplinkybes dėl pinigų panaudojimo (brangių papuošalų, drabužių pirkimas, kelionių, telefoninių pokalbių apmokėjimas). Nors kaltinamoji teigia, kad pinigus panaudojo dainavimo, šokių studijoms apmokėti, tačiau šių studijų pateikti duomenys patvirtina tik nedidelę sumokėtų pinigų sumą, o ne tą, kurią nurodo kaltinamoji. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad gautus pinigus kaltinamoji panaudojo nukentėjusiosios reikmėms ir interesams tenkinti.
Nors kaltinamoji teigia, kad pinigus išleido nukentėjusiosios interesais, tačiau būtina vertinti tą aplinkybę, kad gavusi pinigus už parduotą turtą kaltinamoji privalėjo juos panaudoti kito turto pirkimui L. D., tai padaryti ji buvo įpareigota teismo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos, tačiau to nepadarė. Be to, gautų pinigų nelaikė ir nesaugojo sąskaitoje, kad esant reikalui panaudotų L. D. reikmėms tenkinti. Nustatyta, kad pardavusi L. D. turtą, dalį pinigų kaltinamoji gavo grynais, kitus pinigus ji nuėmė iš sąskaitos arba apmokėjo paslaugas, pirkinius. Iš bylos duomenų matyti, kad dalis pinigų panaudota ne L. D. reikmėms tenkinti (apmokėjimas už kaltinamosios naudojamo mobiliojo ryšio paslaugas, už paskolą, už sutartį „Pensija plius“, pirkinius, komunalines paslaugas, piniginis pervedimas broliui).
Kaltinamoji teigia, kad pardavusi nukentėjusiosios paveldėtą turtą ir gavusi pinigus bei nuo sąskaitos nuėmusi kitus paveldėtus pinigus, juos išleido nukentėjusiajai išlaikyti ir jos reikmėms. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamoji kaip motina privalėjo išlaikyti dukrą iš savo lėšų (CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus), o ne naudoti pinigus, kurie buvo gauti pardavus nukentėjusiosios paveldėtą turtą. Juo labiau kad laikotarpiu, kai buvo parduotas nukentėjusiosios paveldėtas turtas, kaltinamoji turėjo kitų pajamų ir galimybę juos panaudoti L. D. išlaikymui. Taigi, kaltinamosios nurodytos sumos, išleistos šokių, dainavimo užsiėmimams, kelionėms, atostogoms, maistui, drabužiams apmokėti, yra jos kaip motinos privalančios išlaikyti nepilnametę dukrą, sumokėti pinigai. Šių išlaidų apmokėjimas negali būti argumentu, kuris pateisintų paveldėtų pinigų panaudojimą.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji pasisavino svetimą turtą, kuris buvo L. D. nuosavybė, taip padarė turtinę žalą nukentėjusiajai, šis turtas kaltinamajai buvo svetimas. Byloje nepateikta duomenų, kad gautus pinigus kaltinamoji panaudojo nepilnametės dukros interesams tenkinti. Nenustatyta, kad kaltinamoji panaudojo pinigus ir turėjo išlaidų daugiau, nei vykdydama pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Nukentėjusiosios civilinių teisių atstatymas ir padarytos žalos išieškojimas yra apsunkintas, nes kaltinamoji pasisavinto turto neturi ir atlyginti padarytos žalos negali, o taip pat tai padaryti gera valia nesutinka.
Teismas pažymi, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.
Byloje nustatyta, kad I. K. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą. Turtas, kurį ji pasisavino, jai buvo svetimas. Ji turtą įgijo, naudojo jį ir juo disponavo kaip savo ir taip padarė žalą nukentėjusiajai. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, žinojo ir suvokė, kad turtas jai svetimas, ji siekė turtą gauti, jį užvaldė ir padarė nukentėjusiajai žalą. Pasisavintas turtas yra didelės vertės. Be to, I. K. yra nusikaltimo subjektas, nes turtas buvo jos žinioje.
Teismas pažymi, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, kurios pabrėžia arba paneigia veikos tęstinumą.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamosios nusikalstami poelgiai buvo nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – nukentėjusiosios turtą ir nuosavybę, ir į tą patį dalyką – pinigines lėšas. Šias lėšas kaltinamoji savinosi sistemingai, tokiu pat būdu ir iš to paties šaltinio. Nusikalstamam sumanymui įgyvendinti kaltinamoji naudojosi iš esmės tapačiomis priemonėmis ir būdais, parduoda turtą, gauna grynais rankpinigius arba grynina gautus pinigus iš sąskaitos, pinigus užvaldo ir jais disponuoja savo nuožiūra. Taigi kaltinamąją siejo vienas bendras sumanymas ir tyčia – pasipelnyti ir dėti pastangas, kad šis neteisėtas pasipelnymas tęstųsi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nusikalstamų veikų tęstinį pobūdį, kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pripažintinos tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojamos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes ji pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą ir nukentėjusiajai priklausantį turtą. Pasisavintas turtas yra didelės vertės, nes jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
Teismas pažymi, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes ir laikydamasis kitų šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę bausmę už sankcijoje numatytą. Tokia galimybė įtvirtinta BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. O BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. Teismo išvada, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, paprastai daroma tada, kai nustatomos tokios aplinkybės, kurios rodo žymiai mažesnį tiek kaltininko padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybės pavojingumą. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta sąlygų visuma, būtina BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatų taikymui. Tačiau, teismas, įvertinęs kaltinamosios padaryto nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, pavojingumą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybės pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, daro išvadą, jog yra pagrindas I. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Bylos medžiagos duomenys rodo, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė 2006-2009 m. laikotarpiu. Nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei ketveri metai. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos kaltinamoji būtų padariusi naujas nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta, kad šiuo metu kaltinamoji dirba (vykdo individualią veiklą), jos šeimoje yra nepilnametis vaikas R. N., jį kaltinamoji augina, prižiūri ir išlaiko, socialiniai ryšiai tvirti. Su vaiko tėvu kaltinamoji išsituokusi ir kartu negyvena, ji yra vienintelė vaiką auginantis, prižiūrintis, išlaikantis asmuo. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamosios šeima buvo didelė, ji augino net kelis vaikus. Be to, ji turėjo kreditinių įsipareigojimų. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra neįgali, jai buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, o šiuo metu nustatytas 60 procentų netektas darbingumas, tai patvirtina, kad jos sveikatos būklė buvo ir šiuo metu nėra gera. Teismo nuomone, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kaltinamosios elgesys po nusikaltimo padarymo yra pozityvus, nes ji naujų nusikalstamų veikų nepadarė, augina, išlaiko nepilnametį vaiką, dirba, o tai rodo jos asmenybės mažesnį pavojingumą visuomenei, o realios laisvės atėmimo bausmės jai paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių ne tik jos šeimai, auginamam, išlaikomam nepilnamečiui vaikui, bet ir nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. D., nes nutrūkus kaltinamosios darbo teisiniams santykiams, priteisus civilinį ieškinį, atsikaitymo su L. D. terminas būtų nukeltas neapibrėžtam laikui, būtų prarasta galimybė arba išieškoti nukentėjusiajai priteistą žalą, arba būtų apsunkintas jos išieškojimas. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę kaltinamosios ir jos nepilnamečio sūnaus bendravimas būtų sudėtingas bei apsunkintas, artimi socialiniai ryšiai ir bendravimas, auklėjimas, išlaikymas nutrūktų, nepilnametis vaikas liktų be artimo žmogaus (motinos).
Nors kaltinamoji padarė sunkų nusikaltimą, tačiau vertinama ta aplinkybė, kad ji pripažino esminę veikos aplinkybę, tai yra gavusi pinigus. Nors kaltinamoji nepripažįsta pasisavinusi pinigus, teigia, kad juos išleido nukentėjusiosios interesams tenkinti, tačiau teismas turi pagrindą manyti, kad ji pinigus panaudojo savo nuožiūra ir galimai nevisiškai suvokė aplinkybę, kad dukros paveldėti pinigai jai yra svetimas turtas ir savo nuožiūra jų naudoti negali. Vertinama ta aplinkybė, kad kaltinamoji yra neįgali, turi sveikatos problemų, o tai galima laikyti ta ypatinga aplinkybe, kuri dėl teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo turėtų itin neigiamos įtakos jos sveikatai. Be to, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamosios šeima buvo didelė, ji turėjo, išlaikė kelis nepilnamečius vaikus. Nenustatyta, kad kaltinamoji turėjo itin didelių pajamų, kurias būtų gavusi iš darbinės veiklos. Nustatyta, kad ji turėjo kreditorinių įsipareigojimų. Todėl manytina, kad materialinė padėtis nebuvo itin gera ir ji turėjo finansinių sunkumų išlaikydama šeimą. Todėl nepaneigta tikimybė, kad nusikaltimą ji padarė dėl susiklosčiusių sunkių finansinių nepriteklių, o gavusi nukentėjusiosios paveldėtas lėšas nesugebėjo tinkamai su jomis tvarkytis ir jas tinkamai panaudoti. Visos šiame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina išimtines kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką bei asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu susiklosčiusi situacija bei aplinkybės pastūmėjo kaltinamąją padaryti nusikaltimą, nevisiškai suvokiant galimos atsakomybės padarinius, o jos elgesys po nusikalstamos veikos padarymo parodo jos padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės mažesnį pavojingumą. Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad teismas, skirdamas I. K. bausmę, turi pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Aptartos aplinkybės turi būti laikomos išimtinėmis, nes jos rodo, jog kaltinamosios padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o ji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, todėl BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytai bausmės paskirčiai. Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajai skirtina kitos rūšies bausmė, nei numato BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija, kaltinamajai skirtina bauda. Tokio pobūdžio bylose (BK 183 straipsnio 2 dalis) teisminėje praktikoje dažni atvejai, kuomet pritaikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama bausmė – bauda.
Teismas, skirdamas bausmę ir jos dydį I. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas - BK 183 straipsnio 2 dalis, yra sunkus, tyčinis, baigtas, savanaudiškas nusikaltimas. Nusikalstamais veiksmais kaltinamoji pasisavino didelės vertės svetimą turtą, nusikalstamais veiksmais padarė žalą artimam žmogui - savo nepilnametei dukrai, žalos neatlygino. Kaltinamoji, būdama nepilnametės dukros atstovė tvarkant paveldėtą turtą, veikė priešingai savo dukros interesams. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinanti –nusikaltimas padarytas prieš mažametį asmenį. Taip pat teismas įvertina tą aplinkybę, kad kaltinamoji yra neįgali, jai nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. Kaltinamoji teista, teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka.
Kaip minėta, kaltinamajai skirtina bausmė bauda. Pažymėtina, kad BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, skiriant kaltinamajai baudos dydį taikoma BK 47 straipsnio redakcija, kuri galiojo veikos padarymo metu. Ji numatė, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą skiriama bauda iki 300 MGL dydžio.
2008-07-15 priėmus Lietuvos Respublikos „Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo“ Įstatymą Nr. X-1710, įsigaliojusį 2008-08-01, nebeliko MGL (minimalaus gyvenimo lygio) instituto. Šio įstatymo 3 straipsnis numato, kad bazinis bausmių dydis – tai rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti bei bausmių dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Minėto Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad įsigaliojus įstatymui, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų kvalifikavimą bei bausmių dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių dydžiui. Esant šioms aplinkybėms, skiriant baudą turi būti vartojamas terminas BBD (bazinis bausmės dydis).
Nukentėjusiajai L. D. atstovaujantys Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namai pareiškė 93622,78 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 121-124). Byloje nustatyta, kad kaltinamoji pasisavino svetimą turtą, nukentėjusiajai padarė turtinę žalą nusikalstamais veiksmais, todėl ji privalo žalą atlyginti. Civilinis ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius bei vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti bausmę 150 BBD (MGL) - (19500 litų) dydžio baudą.
Įpareigoti I. K. baudą sumokėti per 1 (vienus metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. K. 93622,78 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai L. D..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.