Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 BBD (MGL) (19 500 Lt) dydžio bauda įpareigojant baudą sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš I. K. priteista nukentėjusiajai L. D. – 93 622,78 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteista už tai, kad iš AB SWEDBANK nepilnametės dukters L. D., gimusios 1996-11-02, sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 19 d. iš už jai pervestų už žemę lėšų – 1625,78 Lt nusiėmė 1600 Lt grynaisiais pinigais, sumokėdama bankui 9,60 Lt mokesčių, 2006 m. gruodžio 28 d. iš atkurtų santaupų – 5893 Lt nusiėmė 5700 Lt grynaisiais pinigais, bei 2006 m. gruodžio 30 d. nusiėmė 200 Lt grynaisiais pinigais, sumokėdama bankui 13,50 Lt mokesčių, tuo pasisavino savo naudai nepilnametei dukrai L. D. priklausančias paveldėtas lėšas – 7518,78 Lt, taip padarė nukentėjusiajai nepilnametei L. D. 7518,78 Lt turtinę žalą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutartimi gavusi leidimą parduoti nepilnametės L. D., gimusios 1996-11-02, iš mirusio tėvo A. D. paveldėtą turtą – 0,1696 ha žemės sklypą, unikalus Nr. XXX, kadastrinis adresas: XXX , esantį (duomenys neskelbtini), – vidutinės 3169 Lt rinkos vertės, su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. XXX, ir ūkio pastatu, unikalus Nr. XXX, esančiais (duomenys neskelbtini), – vidutinės 58 426 Lt rinkos vertės, 2008 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, atstovaudama nepilnametei L. D., pardavė šį turtą L. B. ir E. B., sutartyje nurodė 60 010 Lt, tačiau faktiškai iš pirkėjų gavo – 110 700 Lt. 2008 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini), iš pirkėjos L. B. gavusi 16 000 Lt grynaisiais rankpinigius prieš pasirašant sutartį, bei 2008 m. vasario 1 d. pavedimu į AB DnB NORD bankas savo sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavusi 94 700 Lt iš pirkėjo E. B. AB DnB NORD bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario 4 d. iš savo sąskaitos 10 000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 8 d. 20 000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 13 d. 8000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 14 d. 5000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 19 d. 2000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 20 d. 3237,60 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 25 d. 1000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. vasario 28 d. 350 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. balandžio 24 d. 2960 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. balandžio 25 d. 2000 Lt ir 5000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2008 m. balandžio 28 d. 2700 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, taip pasisavino savo naudai 62 247,60 Lt, sumokėdama bankui 278,79 Lt mokesčių, iš viso pasisavino savo naudai nepilnametei dukrai L. D. priklausančias paveldėtas lėšas – 78 526,39 Lt, taip nukentėjusiajai nepilnametei L. D. padarė 78 526,39 Lt turtinę žalą.

Tęsdama nusikalstamą veiką, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d nutartimi gavusi leidimą parduoti nepilnametės L. D., gimusios 1996-11-02, iš mirusio tėvo A. D. paveldėtą turtą – 8,1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. XXX, kadastrinis adresas: XXX, esantį (duomenys neskelbtini), – vidutinės rinkos 24 509 Lt vertės, su sąlyga tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje sudaryti nepilnametės dukters L. D. vardu nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), sandorį, 2007 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini), sudariusi su S. M. ir L. A. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 4,99 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo už 700 000 Lt, galutinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarant ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 24 d., tačiau realiai jos neįvykdžiusi, 2009 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini) 4-ajame notarų biure, atstovaudama nepilnametei L. D., sudarė su O. P. preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir 2009 m. birželio 25 d. iš O. P. Utenos kredito unijos sąskaitos (duomenys neskelbtini) pavedimu į savo AB SWEDBANK sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavusi 4000 Lt avansą už perkamą žemę, 2009 m. birželio 25 d. iš minėtos sąskaitos pervedė 58,34 Lt UAB TELE2 už mobiliojo ryšio abonento Nr. XXX, priklausančio jai pačiai, paslaugas, pervedė 86,27 Lt AB TEO LT už paslaugas, pervedė 7,71 Lt UAB ,,XXX“ už paslaugas, pervedė 500 Lt už paskolą į savo AB DnB NORD banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagal sandorį Nr. A25-973623, pervedė 500 Lt UAB MCB FINANCE už paskolą, 700 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2009 m. birželio 30 d. apmokėjo 109,54 Lt už pirkinį, sumokėdama bankui 16,03 Lt mokesčių, taip pasisavino savo naudai 3977,89 Lt. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartimi gavusi leidimą parduoti tą patį nepilnametės dukters L. D. paveldėtą turtą be jokių sąlygų, 2009 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) 4-ajame notarų biure, pirkimo-pardavimo sutartimi, atstovaudama nepilnametei L. D., pardavė šį turtą O. P. už 9500 Lt, 2009 m. rugsėjo 14 d. iš O. P. Utenos kredito unijos sąskaitos (duomenys neskelbtini) pavedimu į savo AB SWEDBANK sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavusi 5500 Lt, 2009 m. rugsėjo 14 d. 3000 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2009 m. rugsėjo 16 d. 300 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 500 Lt pervedė UAB MCB FINANCE už paskolą, 122,26 Lt pervedė AB TEO LT už paslaugas, 247,66 Lt pervedė UAB TELE2 už mobiliojo ryšio abonento Nr. 67772988, priklausančio jai pačiai, paslaugas, 209,65 Lt pervedė už komunalines paslaugas, 100 Lt pervedė į Marijampolės pataisos namus V. L., 300 Lt pervedė į AB SWEDBANK pagal savo vardu sudarytą ,,Swedbank“ pensija plius sutartį Nr. 5704429101, 200 Lt nusiėmė grynaisiais pinigais, 2009 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo 104,45 Lt už pirkinį, sumokėjo 69,86 Lt už pirkinį, sumokėjo 16,56 Lt už pirkinį, sumokėjo 208,13 Lt už pirkinį, sumokėjo 86,44 Lt už pirkinį, 2009 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo 15,27 Lt už pirkinį, sumokėdama bankui 1,53 Lt mokesčių, taip pasisavino savo naudai 5481,81 Lt, iš viso pasisavino savo naudai nepilnametei dukrai L. D. priklausančias paveldėtas lėšas – 9459,70 Lt, taip nepilnametei L. D. padarė 9459,70 Lt turtinę žalą.

Nuteistoji I. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis, BPK 91 straipsnis, BPK 97 straipsnis, BPK 328 straipsnio 1 dalis), teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl turi būti panaikintas.

Nuteistoji, nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį teigia, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ji pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą. Nėra įrodytas subjektyvusis turto pasisavinimo požymis – tyčia. Byloje nėra objektyvių neginčytinų įrodymų dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, neatskleistos aplinkybės, dėl kurių nukentėjusioji paliko namus. Apeliantė teigia, kad L. D. buvo nepatenkinta ir savimi, ir kitais, buvo irzli, pikta. Iki 2010 metų jokių konfliktų nebuvo, nukentėjusioji blogomis gyvenimo sąlygomis ar, kad prieš ją naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, nesiskundė. Nuteistoji pažymi, jog L. D. neprieštaravo, kad būtų parduotas nekilnojamasis turtas. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išduotoje pažymoje nurodyta, kad tarnyba pritaria nekilnojamo turto pardavimui su sąlyga, kad L. D. turi būti nupirktas gyvenamasis plotas. Apeliantė teigia, kad buvo numatyta pirkti sklypą ir gyvenamąjį namą, 2007-07-24 buvo sudaryta namo pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau I. K. buvo apgauta. Sandoris neįvyko dėl S. M. kaltės, dėl ko nuteistoji kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti rankpinigius 10 000 Lt sumai, tačiau pinigai jai iki šiol negrąžinti.

Be to, apeliantė teigia, kad ji turėjo didelių išlaidų L. D. išlaikymui, dėl ko ji pardavė dalį jos (L. D.) turto iki pastarosios išvykimo į Pagynės vaikų globos namus. Nuteistoji pažymi, jog 2013-08-29 L. D. pareikalavus akcijas atiduoti Pagynės vaikų globos namams, ji jas atidavė.

Nuteistoji taip pat teigia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pažymi, kad mirus L. D. tėvui, ji viena rūpinosi dukra. Nuteistoji už parduotą turtą gautas lėšas panaudojo L. D. išlaikymui, jos būtinųjų poreikių tenkinimui. Apeliantė pažymi, jog dukros išlaikymui išlaidos buvo didelės, tai patvirtinančių dokumentų ji nerinko, nes nesitikėjo, kad dukra išeis iš namų. Per mėnesį maistui ji išleisdavo virš 15 Lt, kas per metus sudaro 5400 Lt. Be to, augant L. D., pastarosios poreikiai vis didėjo, ji buvo reikli, jautėsi pranašesnė už kitus vaikus, reikalavo geresnio maisto, drabužių, didesnių dienpinigių. Nuteistoji teigia, kad išlaidos nukentėjusiosios išlaikymui per metus sudarė virš 12 000 Lt ir išaugo pradėjus lankyti muzikos mokyklą, būrelius, koncertus. Ji dukrą prižiūrėjo ir rūpinosi penkerius metus, todėl išlaidos jos išlaikymui viso sudarė virš 72 000 Lt. Tai yra minimali suma, nes augant dukrai, didėjo jos poreikiai, kito kainos. Nukentėjusioji sutiko, kad jos poreikiams tenkinti būtų parduotas paveldėtas turtas. Apeliantė teigia, kad ji nesuprato, jog daro nusikaltimą, manė, kad lėšas naudoja teisėtai. Be to, A. D. teismo sprendimu jai liko skolingas 8500 Lt, kurie jai nėra grąžinti.

Nuteistosios skunde taip pat nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į jos materialinę padėtį, kad ji viena auginau šešis vaikus, tuo metu gyvenamąją vietą nuomojo, buvo įtrauka į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų sąrašą, dirbo pagal verslo liudijimą, pajamos buvo minimalios. Apeliantė pažymi, kad nukentėjusiajai išėjus iš namų dėl patirtų išgyvenimų ji susirgo, šiuo metu dirbti negali, yra neįgali, nustatytas 40 procentų darbingumas.

Apeliantės nuomone, teismas neteisingai vertino liudytojų E. A., I. N., J. B., G. G., R. B., L. M., R. P. parodymus.

Apeliantė taip pat teigia, kad dalį lėšų skyrė namų valdos priežiūrai, esančiai (duomenys neskelbtini), t. y. mokesčiams už vandenį, elektrą, be to, reikėjo pjauti žolę, mokėti žemės mokestį. Po A. D. mirties ji sužinojo, kad jis paliko skolas už elektros energiją, vandenį bei dujas. L. D. sutiko parduoti namų valdą, kurios rinkos vertė viso buvo 58 426 Lt.

Be to, apeliantė nesutinka su teismo įvertintais liudytojo E. B. parodymais, kad pastarajam buvo parduotas nekilnojamas turtas už 94 700 L, nes pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytas turtas parduotas už 60 010 Lt. Teisiamojo posėdžio metu E. B. parodė, kad jis mokėjo už gyvenamą namą, kitus statinius, žemę bei žemės ūkio techniką. Pastarasis neneigė, kad gyvenamą namą pirko kartu su baldais. Baldai buvo pirkti iš apeliantės asmeninių lėšų ir priklausė asmeninės nuosavybės teise, dalis daiktų buvo įgyti santuokoje. Parduotas kilnojamas turtas 34 690 Lt vertės, t. y. priekaba už 16 000 Lt, baldai ir įvairūs namų apyvokos daiktai už 5500 Lt – įgyti iš apeliantės asmeninių lėšų. Nutraukus santuoką santuokoje įgytas turtas padalintas nebuvo. Apeliantė nurodo, jog 94 000 Lt jai pervesti teisėtai, t. y. dalis lėšų – 60 060 Lt už nekilnojamąjį turtą, likusi – 34 690 Lt už kilnojamąjį turtą.

Apeliantė teigia, kad teismas nevisapusiškai įvertino ir kitus byloje esančius duomenis, t. y. charakteristiką, kurioje nurodyta, kad L. D. dažnai konfliktavo, liejo pykti necenzūriniais žodžiais, bėgo iš pamokų, padėtis pagerėjo apie tai pranešus motinai. Šeima buvo apskaitoje, tačiau vėliau išbraukta, nes buvo nustatytos geros buitinės sąlygos. Be to, apeliantė teigia, kad nukentėjusioji ją apkalba. Pastarosios parodymus, kad prieš ją (L. D.) buvo naudotas smurtas ir netinkamai elgiamasi, apeliantė prašo vertinti kritiškai, nes tai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad ji buvo gavusi leidimą parduoti turtą, tam pritarė ir pati nukentėjusioji, pastaroji taip pat sutiko, kad iš banko būtų nuimami grynieji pinigai. Nukentėjusioji L. D. pripažįsta, kad I. K. mokėjo už mokslą muzikos mokykloje, koncertus, davė dienpinigius. Nuteistoji taip pat prašo atsižvelgti į jos sveikatos būklę, turtinę padėtį (metinės pajamos sudaro 5127,22 Lt), kad augina nepilnametį sūnų, gimusį 2011 metais. Apeliantė tvirtina, kad turto, priklausiusio L. D. 95 504,87 Lt sumai, nepasisavino, nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ji nepadarė.

Nuteistoji I. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusiosios L. D. civilinį ieškinį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistoji I. K., tvirtindama, jog ji nepagrįstai nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, šį savo teiginį grindžia tuo, kad nėra įrodytas subjektyvusis turto pasisavinimo požymis – tyčia, be to, ji už parduotą turtą gautas lėšas panaudojo nepilnametės dukters išlaikymui bei namų valdos priežiūrai.

Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Teisėjų kolegijos nuomone, visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje sudėties požymiai byloje yra nustatyti bei įrodyti teismo išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais. Pažymėtina, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti išsamūs įrodymų vertinimo motyvai, išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, neturi pagrindo konstatuoti, kad nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi neleistinais įrodymais, netinkamai juos vertino ar, kad šių įrodymų nepakanka I. K. kaltei dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog vertindama liudytojų E. A., I. N., J. B., G. G., R. B., L. M., R. P. parodymus, apeliantė iš esmės apsiriboja jų citavimu, tačiau nenurodo, kurie konkrečiai parodymai teismo įvertinti neteisingai.

Byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2006-08-17 mirus A. D., jo nepilnametė dukra L. D., atstovaujama įstatyminės globėjos (I. K.) paveldėjo turtą, kurį sudarė piniginis indėlis, žemės sklypai, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas. Iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos raštų matyti, jog I. K. (tuo metu N.) buvo leista parduoti L. D. priklausantį turtą su sąlyga, jog iš karto turi būti įsigyjamas nekilnojamasis turtas ar būstas nepilnametės L. D. vardu (2 t. 138, 149, 158 b. l.). Tokia sąlyga nurodyta ir Kauno rajono apylinkės teismo 2009-09-19 nutartyje išduoti leidimą parduoti L. D. priklausantį turtą, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje būtų sudarytas L. D. vardu nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo sandoris (1 t. 3 b. l.). Nuteistosios teismui pateiktuose prašymuose dėl leidimo parduoti L. D. priklausantį turtą nurodyta, jog visi pinigai bus panaudoti perkant L. D. vardu namą (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, jog pardavus nukentėjusiosios turtą, gauti pinigai bus padėti į L. D. banko sąskaitą (2 t. 135, 136, 150 b. l.). Pirkimo - pardavimo sutartys, liudytojų E. B., L. B., O. P. parodymai bei bankų finansiniai dokumentai dėl piniginių pervedimų patvirtina aplinkybę, kad L. D. paveldėtas turtas buvo parduotas. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, teismo nurodyto įpareigojimo dėl naujo pirkimo sandorio sudarymo L. D. vardu, nuteistoji neįvykdė, nes pardavusi nukentėjusiosios paveldėtą turtą, kito turto jos vardu nenupirko, nepadėjo ir į nukentėjusiosios sąskaitą pinigų. Taigi, nuteistoji I. K., nurodžiusi turto pardavimo paskirtį ir gavusi Vaiko teisių apsaugos bei teismo leidimus parduoti turtą, už jį gavo pinigus, tačiau L. D. vardu turto nenupirko, nepadėjo ir pinigų į nukentėjusiosios sąskaitą, priešingai – gautus už parduotą turtą pinigus bei buvusius L. D. sąskaitoje paveldėtus pinigus nuėmė arba apmokėjo už paslaugas, pirkinius.

Nuteistoji, tvirtindama, kad pinigus panaudojo nepilnametės dukters išlaikymui bei namų valdos priežiūrai, šią aplinkybę turi pagrįsti duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog I. K. už parduotą L. D. priklausantį turtą gautus ir pervestus į jos (I. K.) sąskaitą pinigus išgrynino arba apmokėjo už paslaugas bei pirkinius, nenusijusius su L. D. poreikių tenkinimu. Bylos duomenimis nustatyta, jog I. K. apmokėjo už jos (I. K.) naudojamo mobiliojo ryšio paslaugas, už suteiktą paskolą, už sutartį ,,Pensija plius”, komunalines paslaugas, atliko piniginį pavedimą broliui ir pan. Iš nuteistosios skunde cituojamų liudytojų parodymų galima spręsti, jog minėtų liudytojų parodymai neva patvirtina apeliantės teiginius apie pinigų panaudojimą dukters išlaikymui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi, I. K. privalėjo išlaikyti nepilnametę dukrą iš savo lėšų. Juo labiau, kad tiek turto pardavimo momentu, tiek jį pardavus ir gavus už jį pinigus, nuteistoji turėjo kitų pajamų ir galimybę juos panaudoti L. D. išlaikymui (2 t. 141-143, 166-167, 168-171 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog L. D. išlaikymo dydis buvo neproporcingas jos motinos (I. K.) turtinei padėčiai. Taigi, nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pinigus išleido maistui, drabužiams, dienpinigiams bei apmokėdama muzikos mokyklos, būrelių, koncertų išlaidas, yra jos, kaip motinos, privalančios išlaikyti nepilnametę dukrą, išleisti pinigai ir negali būti argumentas, pateisinantis paveldėtų pinigų panaudojimą. Be to, vien byloje nustatytomis ir ištirtomis aplinkybėmis nepagrįstas teiginys, kad pinigai buvo išleisti dukters išlaikymui bei namų valdos priežiūrai, nepaneigia turto pasisavinimo sudėties BK 183 straipsnio prasme. Kaip jau minėta, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) juo disponuoti savo nuožiūra, todėl aplinkybės, susijusios su neteisėtai pasisavinto turto panaudojimu, šiuo atveju reikšmės I. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį neturi.

Iš nuteistosios skundo nėra aišku, kaip teismas turėjo vertinti priežastis dėl kurių L. D. paliko namus bei pastarosios charakteristiką ir kokią tai reikšmę turi nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl E. B. pervestų į I. N. (K.) sąskaitą lėšų už žemės sklypą su statiniais teisėtumo.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad I. K. veikė tiesiogine tyčia, žinojo ir suvokė, kad turtas jai svetimas, siekė turtą gauti, jį užvaldė ir padarė nukentėjusiajai žalą.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Tais atvejais, kai kaltininkas nesako tiesos apie realų psichinį santykį su veika, savo poelgio tikslus ir motyvus, subjektyviesiems veikos sudėties požymiams nustatyti pasitelkiami kiti byloje surinkti įrodymai, bylos faktinių aplinkybių analizė ir tai leidžia padaryti apie subjektyviuosius požymius išvadas. Byloje surinktų įrodymų visetas paneigia I. K. apeliacini skundo teiginį, jog ji manė, kad lėšas naudoja teisėtai. Kaip minėta, I. K. buvo leista parduoti L. D. priklausantį turtą su sąlyga, jog iš karto turi būti įsigyjamas nekilnojamasis turtas ar būstas nepilnametės L. D. vardu. Nuteistosios teismui pateiktuose prašymuose dėl leidimo parduoti L. D. priklausantį turtą nurodyta, jog visi pinigai bus panaudoti perkant L. D. vardu namą ir padėti į L. D. banko sąskaitą. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad I. K. buvo žinoma, kad L. D. priklausantis turtas jai yra svetimas turtas ir ji negali elgtis su juo kaip su nuosavu turtu. Tačiau pardavusi L. D. priklausantį turtą (žemes, ūkinį pastatą, gyvenamąjį namą), nukentėjusiosios vardu kito turto nenupirko, nepadėjo ir į jos (L. D.) sąskaitą pinigų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog buvo numatyta pirkti gyvenamąjį namą su sklypu, tačiau sandoris neįvyko dėl S. M. kaltės. Pažymėtina, jog neįvykęs sandoris pagal 2007-07-24 sudarytą namo pirkimo - pardavimo sutartį nepašalino apeliantės pareigos įgyti nekilnojamąjį turtą ar būstą nepilnametės L. D. vardu vėliau. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog minėta sutartis nuteistajai buvo reikalinga tam, kad ji (I. K.) gautų teismo leidimą parduoti nukentėjusiosios paveldėtą turtą. Tai, kad sutartis buvo fiktyvi, galima spręsti ir įvertinus tą aplinkybę, kad neva ketinto pirkti turto vertė buvo gerokai didesnė (700 000 Lt) nei nukentėjusiosios paveldėto turto vertė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantė prašyme leisti parduoti L. D. priklausantį turtą buvo nurodžiusi, jog gyvenamąjį namą ir sklypą ketina pirkti L. D. vardu, tačiau pateiktoje žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartyje pirkėjas nurodytas I. N. (K.) (2 t. 146-148 b. l.). Taigi, pirmiau aptarti duomenys leidžia teigti, kad I. K. pasisavinusi L. D. priklausantį turtą – pinigines lėšas, suprato, kad tokiais veiksmais daro nukentėjusiajai žalą ir norėjo tokių pasekmių, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs I. K. kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, t. y. nustatęs, kad nuteistoji tyčia pasisavino jos žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, spręsdamas bausmės skyrimo ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, nurodė, kad teismas turi pagrindą manyti, kad ji (I. K.) galimai nevisiškai suvokė aplinkybę, kad dukros paveldėti pinigai jai yra svetimas turtas ir savo nuožiūra jų naudoti negali. Taigi teismas nurodė aplinkybes, priešingas ankščiau nustatytoms, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šis teiginys turi būti pašalintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, baudžiamojo įstatymo pažeidimų bausmės I. K. skyrimo dalyje nenustatė. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, I. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus daugiau nei ketveriems metams nuteistoji nepadarė naujų nusikalstamų veikų, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę. Šiuo aspektu pažymėtina, jog skiriant bausmę teismas atsižvelgė į nuteistosios sveikatos būklę (šiuo metu nustatytas 60 procentų netektas darbingumas), turtinę padėtį bei į tai, kad ji viena augina nepilnametį sūnų, todėl pakartotinai vertinti nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ir nuteistosios prašymą – išteisinti ją pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, kad I. K. galimai nevisiškai suvokė aplinkybę, kad dukros paveldėti pinigai jai yra svetimas turtas ir savo nuožiūra jų panaudoti negali.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistosios I. K. apeliacinį skundą atmesti.