- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- eI2-17893-423/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04785-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Justina Stucka-Klimavičė
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant pareiškėjai M. P. (M. P.), jos atstovei advokatei Justinai Stuckai-Klimavičei,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dominykai Gromnickaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. P., atstovaujamos advokatės Justinos Stuckos-Klimavičės, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. P. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 25S184416 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760289225 (toliau – ir Leidimas), galiojęs iki 2025 m. rugsėjo 18 d.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje ji bei jos atstovė paaiškino, kad Leidimas panaikintas dėl to, kad per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius ji daugiau nei vieną kartą vyko į Rusijos Federaciją per Baltarusijos Respubliką, t. y. 2025 m. birželio 22 d. bei 2025 m. liepos 23 d., ir tokios kelionės neatitiko teisės aktuose numatytų galimų išimčių. Su Sprendimu nesutinka, nes jos kelionės buvo vykdomos dėl objektyvių priežasčių, susijusių su būtina medicinine priežiūra – ortokeratologinių lęšių, kurie yra individualiai gaminami, naudojami regos korekcijai, užsakymo. Lęšiai privalo būti keičiami ne rečiau kaip kas 12 mėnesių, lęšių nešiojimo nutraukimas ilgiau nei 4 savaites sukelia regos pablogėjimą. Pareiškėja paskutinį kartą lęšius keitė 2024 m. liepos 3 d., todėl kitas keitimas turėjo būti 2025 m. liepos mėnesį. Pareiškėjai ortokeratologiniai lęšiai yra būtini dėl jos vykdomos veiklos (yra šokėja, studijuoja choreografiją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje; toliau – ir LMTA), o alternatyvūs regos korekcijos būdai jai nėra tinkami. Lęšiai buvo gaminami akių klinikoje Rusijoje, kurioje nuo 2019 m. saugomi jos medicininiai duomenys būtini lęšių gamybai. Pirmoji kelionė (2025 m. birželio 22 d.), planuojant apsilankyti akių klinikoje naujų lęšių užsakymui, nebuvo sėkminga, nes paaiškėjo, kad dėl pašalinto uždegiminio danties (pašalintas 2025 m liepos 3 d.) lęšius nešioti draudžiama savaitę, o apsilankymas pas oftalmologą galimas tik po 10 dienų nepertraukiamo lęšių nešiojimo. Lęšių gamyba yra galima tik fiziškai nuvykus ir juos užsakius gyvai, kadangi prieš užsakant lęšius pacientą privalo apžiūrėti oftalmologas. Pareiškėja, negalėjo laukti dar 3 mėnesius ir rizikuoti žymiu regos pablogėjimu, todėl pakartotinis vizitas į kliniką ir antroji kelionė (2025 m. liepos 23 d.) buvo būtini naujų lęšių užsakymui. Lęšių keitimas jau buvo šiek tiek pavėluotas, kiek tiksliai nežino, galbūt apie mėnesį. Alternatyvus lęšių užsakymas kitoje klinikoje (Lietuvoje ar kitoje šalyje), kurioje nėra saugomi specifiniai pradiniai regos duomenys, būtų pareikalavęs mažiausiai 4 savaičių lęšių nešiojimo pertraukos, o tai sukeltų regos pablogėjimą ir ilgalaikes pasekmes gyvenimo kokybei bei studijoms. Lietuvoje lęšius yra galimybė pakeisti, tačiau pasirinko vykti į Rusiją, o dėl danties pašalinimo, kurio pareiškėja negalėjo numatyti, iškilo būtinybė vykti į Rusiją antrą kartą. Kitą gydymą planuos kitaip. Kelionės į Rusiją buvo neišvengiamos ir dėl finansinių įsipareigojimų Lietuvoje vykdymo, nes banko sąskaitoje nebuvo reikiamos pinigų sumos ir vienintelis būdas ją papildyti buvo grynųjų pinigų atsivežimas iš Rusijos. Paaiškino, kad ji studijuoja LMTA, trečiame kurse, jos pasirinkta studijų programa trunka 4 metus ir negali būti studijuojama nuotoliu, ji yra sumokėjusi už 2025 metų studijas, gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje – tai rodo glaudų ryšį su Lietuva. Nepanaikintas Sprendimas sukeltų neproporcingą žalą studijoms ir jos integracijai į Lietuvos visuomenę. Jos kelionės nebuvo susijusios su grėsme Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, ji nekelia grėsmės viešajai tvarkai. Galiojant Leidimui iš Lietuvos Respublikos buvo išvykusi vos 3 kartus, t. y. į Rusijos Federaciją vyksta tik išimtinais ir itin svarbiais atvejais. Atsakovui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys kelionių būtinumą, tačiau priimant Sprendimą, kelionės aplinkybės buvo įvertintos netinkamai, formaliai ir paviršutiniškai. Atsakovas rėmėsi prielaidomis, o ne faktais, neprašė pateikti papildomų dokumentų ar paaiškinimų, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Sprendimas neatitinka proporcingumo principo. Teikdama naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ar kitoje valstybėje išdavimo, pareiškėja turės pildyti informaciją apie anksčiau panaikintus leidimus laikinai gyventi, todėl nepanaikintas Sprendimas gali turėti pasekmių ateityje. Prašė priimti teisingą sprendimą, skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reglamentavimas dėl Rusijos piliečiui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo, kai paaiškėja, kad toks užsienietis per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją. Buvo nustatyta, kad pareiškėja per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius buvo išvykusi į Baltarusiją 2 kartus, t. y. 2025 m. birželio 22 d. ir 2025 m. liepos 23 d. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vykdė imperatyvias teisės aktų nuostatas ir neturėjo diskrecijos teisės elgtis kitaip. Lęšių keitimo reguliarumą pareiškėja žino nuo 2019 metų ir nepateikė jokių objektyvių, patikimų ar įtikinamų argumentų, pagrindžiančių, kad atitinkamų medicininių paslaugų negalėtų gauti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, t. y. neišvykdama į Rusijos Federaciją.
Tai lėmė išvadą, jog pareiškėjos kelionė nebuvo nulemta nei būtinybės, nei neišvengiamų priežasčių. Apsilankymas pas oftalmologą dėl lęšių keitimo Rusijoje, buvo pačios pareiškėjos apsisprendimas, kuris nelaikytinas objektyvia priežastimi. Pažymėjo pareiškėjos skunde nurodytus prieštaringus teiginius, kad jos medicininei būklei būtina paslauga – ortokeratologinių lęšių gamyba Lietuvos Respublikoje neteikiama, taip pat, kad tokios paslaugos suteikimas Lietuvoje užtruktų per ilgai. Laisvosios paieškos metu buvo aptiktos bent dvi klinikos Lietuvoje, kurios gamina nurodomus lęšius ir/ar teikia tokią medicininę paslaugą. Pareiškėja nurodė, kad galiojant Leidimui į Rusiją vyko 3 kartus, nors Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos (toliau – ir VSAT IS) duomenys patvirtina, kad vyko 5 kartus. Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant Sprendimą dėl Leidimo panaikinimo vertinti taikomo apribojimo proporcingumą ir/ar pareiškėjos ryšius su Lietuva, nes ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos klausimas, jai nėra draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Akcentavo, kad Sprendimo panaikinimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, nes ji šiuo metu turi Migracijos departamento 2025 m. spalio 15 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2027 m. gruodžio 30 d. (toliau – ir Naujas Leidimas), o Sprendimu panaikintas Leidimas galiojo tik iki 2025 m. rugsėjo 18 d. Naujas Leidimas išduotas dėl pareiškėjos studijų LMTA. Pareiškėja, teikdama skundą teismui jau buvo pateikusi prašymą dėl Naujo Leidimo išdavimo, taigi, apie tokio prašymo nagrinėjimą žinojo. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 25S184416 (Sprendimas), kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760289225 (Leidimas) dėl to, kad ji per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius 2 kartus išvyko į Rusiją (per Baltarusiją), teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2025 m. gegužės 3 d.; toliau – ir Įstatymas), kuriame nustatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai: 1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių (Įstatymo 3 str. 9 d.). Ginčo situacijai taikytinas ir Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), kurio 28 straipsnio 4 dalyje Migracijos departamentui priskirtos funkcijos priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo ir panaikinimo, taip pat minėtų leidimų užsieniečiams išdavimo bei keitimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai M. P., (duomenys neskelbtini) pilietei, 2023 m. rugsėjo 18 d. Migracijos departamentas išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2025 m. rugsėjo 18 d. (Leidimas). Leidimas buvo išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y., kaip priimtai studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) Lietuvos Respublikoje.
2025 m. liepos 21 d. pareiškėja pateikė prašymą Nr. 2506-LLGK-0819 dėl Leidimo keitimo (toliau – ir Prašymas pakeisti Leidimą). Migracijos departamentas paprašė pareiškėjos paaiškinti priežastis, dėl kurių ji po 2025 m. gegužės 3 d. vyko į Rusiją ir (ar) Baltarusiją. Pareiškėja paaiškino, kad turėjo atšaukti 2025 m. liepos 8 d. suplanuotą vizitą pas gydytoją klinikoje „Doktor Linz“, nes 2025 m. liepos 3 d. skubiai buvo pašalintas dantis ir dėl to ortokeratologinių (naktinių) lęšių nebuvo galima keisti. Šiuo metu nešiojamų lęšių rinkinį privalo pakeisti ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 1 d. Vykti į Rusiją buvo priversta dėl gydymo tęstinumo, įprastinei apžiūrai ir naujų lęšių gavimo, nes ją Rusijos klinikoje gydantis gydytojas turi prieigą prie ligos istorijos duomenų bei specializuotą įrangą. Kelionės buvo nulemtos tik medicininių priežasčių ir neturėjo jokių kitų tikslų.
Minėti bylos duomenys patvirtina, kad, prieš priimdamas 2025 m. rugpjūčio 19 d. Sprendimą, atsakovas suteikė galimybę pareiškėjai paaiškinti kelionių priežastis, todėl argumentai, kad tokia galimybė nebuvo suteikta, atmestini kaip nepagrįsti.
2025 m. spalio 20 d. VSAT IS duomenys patvirtina, kad pareiškėja po 2025 m. gegužės 3 d. (ginčui aktualios Įstatymo redakcijos įsigaliojimo) į Rusiją ir (ar) Baltarusiją vyko du kartus: išvyko iš Lietuvos 2025 m. birželio 22 d., grįžo 2025 m. liepos 12 d., vėl išvyko iš Lietuvos 2025 m. liepos 23 d.
Iš pareiškėjos į bylą pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad tik 2025 m. rugsėjo 23 d. advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ teisininkai domėjosi, ar Lietuvoje yra klinikų, kurios teikia konsultacijas dėl individualiai gaminamų ortokeratologinių lęšių, ir gavo atsakymą, kad tokiai paslaugai galima registruotis Baltijos Amerikos klinikoje, lęšių gamyba trunka apie 2–3 savaites.
Bylos duomenys nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja, grįžusi į Lietuvą 2025 m. liepos 12 d., turėjo realią galimybę domėtis ortokeratologinių lęšių gamyba ir keitimu Lietuvoje, tačiau duomenų, kad tokia galimybe domėjosi, pareiškėja į bylą nepateikė. Baltijos Amerikos klinikos pateiktais duomenimis, pareiškėjai buvo galimybė nešiojamų lęšių rinkinį pakeisti šioje klinikoje iki 2025 m. rugsėjo 1 d., t. y. datos, kuri nurodoma, kaip vizito į kliniką „Doktor Linz“ data planiniam lęšių pakeitimui (2025 m. liepos 10 d. „Biomikroskopija“, išduota gydytojos oftolmologės T. O. S.). Pareiškėjos nesidomėjimas galimybe tas pačias medicinines paslaugas gauti Lietuvoje lemia išvadą, kad kelionės į Rusiją dažniau nei kartą per tris mėnesius buvo jos pačios pasirinktas elgesio modelis ir negali būti laikomas objektyviai pateisinama kelionių priežastimi. Pareiškėjos argumentai, kad lęšių keitimo medicininės paslaugos teikimas Lietuvoje būtų pareikalavęs mažiausiai 4 savaičių lęšių naudojimo pertraukos, laikytini deklaratyviais, negalinčiais pagrįsti, kad kelionės į Rusiją (Baltarusiją), pažeidžiant Įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, buvo objektyviai būtinos.
Pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie jos banko sąskaitose turimas lėšas, apie į Lietuvą įsivežtus grynuosius pinigus, apie tokių grynųjų pinigų įnešimą į banko sąskaitas, todėl argumentai, kad jos kelionių į Rusiją (Baltarusiją) tikslas, pažeidžiant Įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, buvo vienintelis būdas papildyti banko sąskaitą, atsivežant grynųjų pinigų iš Rusijos, atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Akcentuotina ir tai, kad 2025 m. spalio 20 d. Migracijos departamentas įteikė pareiškėjai pakeistą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 25S219880, galiojantį iki 2027 m. gruodžio 30 d. (Naujas Leidimas). Naujas Leidimas išduotas kaip studijuojančiai mokslo ir studijų institucijoje (LMTA) pagal studijų programą (programas) Lietuvos Respublikoje. Dėl minėtos aplinkybės ginčo byloje nėra.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.; žr., pvz., LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-532-442/2022; 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1224/2014). Taigi, tam, kad pripažinti pareiškėjos skundą pagrįstu būtina nustatyti, kad ginčijamas Sprendimas pažeidžia pareiškėjos teises ar teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju, Naujo Leidimo pareiškėjai išdavimas iš esmės anuliuoja pareiškėjos ginčijamą Sprendimą ir daro jį nebeaktualiu. Tai reiškia, kad byloje iš principo neliko ginčo dalyko, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į teismą, siekdama, kad Leidimas nebūtų panaikintas. Akivaizdu, kad net ir panaikinus Sprendimą, iki 2025 m. rugsėjo 18 d. galiojusio Leidimo teisinė galia nebūtų atkurta, ir pareiškėjos teisių bei pareigų apimtis, dėl kurių gynybos ji kreipėsi į teismą, nepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos teisinis suinteresuotumas dėl savo materialiųjų teisių gynimo išnyko iki teismui priimant sprendimą šioje byloje, ginčijamo Sprendimo panaikinimas šios dienos kontekste, nebeatitiktų pažeistų teisių gynimo teisme paskirties, todėl teismas konstatuoja, kad neliko faktinio pagrindo ginti pareiškėjos teises jos skunde nurodytu būdu ir neliko teisinio pagrindo Sprendimą naikinti.
Aplinkybė apie išduotą Naują Leidimą pareiškėjai buvo žinoma šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, tačiau pareiškėja skundo reikalavimus pilnai palaikė, reikalavimo panaikinti Sprendimą neatsisakė. Akivaizdu, kad ginčijamas Sprendimas nebuvo kliūtimi pareiškėjai išduoti Naują Leidimą, todėl pareiškėjos argumentas, kad nepanaikintas Sprendimas gali sukelti teisines pasekmes ateityje, nelaikytinas pagrįstu.
Apibendrintai konstatuotina, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų visuma sudaro pagrindą pareiškėjos skundą atmesti.
Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1052-968/2023; 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys nurodė ir daugiau argumentų, kurie laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja prašo priteisti 2 094,10 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų profesinės bendrijos Triniti Jurex suteiktas teisines paslaugas ir apmokėtus dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai yra išduotas Naujas Leidimas, tačiau skundo ji neatsisakė, laikėsi pozicijos, kad Sprendimas sukels jai teisines pasekmes ateityje, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. teismo sprendimas priimtas ne jos naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas bei dokumentų vertimus į lietuvių kalbą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 – 134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos M. P. (M. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.