- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 1-1832-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16346-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Ramutė Veronika Šalaviejūtė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2018 m. balandžio 8 d., apie 19.40 val., Vilniuje, Panevėžio g., ties 29B pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,35 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kadangi A. M. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pilnai pripažįstantis savo kaltę bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o prokurorė bei gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. M. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodydamas, kad įvykio dieną jis automobilio nevairavo (b. l. 22, 44), tačiau teisiamojo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandęs ir sutrikęs, todėl pareigūnams nurodė automobilio tą dieną nevairavęs, taip tikėdamasis išvengti atsakomybės. Teismo posėdžio metu A. M. parodė įvykio dieną, nuo 11-12 val., alkoholį vartojęs su trimis draugais L. N., M. G. ir A. pastarojo (t. y. A., kurio pavardės nežino) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu, buvo vartojama degtinė (jos turėjo 3 butelius), po to dar ir alus. Kaltinamasis neneigė gėręs kartu su visais, buvo girtas, jautėsi prastai, norėjo miegoti, tačiau draugai paprašė nuvežti juos į parduotuvę, dėl ko jis prašomas nutarė sėsti prie vairo. Dėl girtumo ne visas aplinkybes atsimena tiksliai, tačiau patvirtina, kad būtent jis vairavo. Parduotuvėje, atrodo, pirko kažkokį maistą, rūkalus, alkoholio neįsigijo, kadangi jo jau nebepardavė. Savo veiksmus vertina neigiamai, supranta, kad padarė didelę klaidą, labai gailisi. Gyvena Naujininkuose, automobiliu kasdien važinėja į darbą, esantį Žirmūnuose. Vairuotas automobilis priklauso jam, automobiliui pirkti jis ėmė paskolą, kurią moka iki šiol. Prašo nekonfiskuoti transporto priemonės, o teises atimti kuo trumpesniam laikui.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas E. K. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulis) parodė, kad 2018-04-08 patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. G. (V1720), apie 19.40 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo Dzūkų g. link Panevėžio g. automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Nuvykus minėtu adresu Panevėžio g. 29B, policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas E. L., kuris paaiškino, kad jam matant, prie parduotuvės „Aibė“, esančios Panevėžio g., privažiavo ir iš automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo trys jaunuoliai, kurie jam pasirodė įtartini, nes jų veiksmai buvo nekoordinuoti, minėti vyrai galimai buvo išgėrę. Po kiek laiko visi jaunuoliai įsėdo į automobilį ir nuvažiavo iki Panevėžio g. 29B. E. L. iš karto nurodė jaunuolį, kuris vairavo automobilį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. M.. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0443, patikrinus vairuotojo A. M. blaivumą, jam buvo nustatytas 2,56 prom. girtumas. Apžiūrėjus automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už vairuotojo sėdynės ant žemės buvo rastos dvi talpos po 0,5 l alkoholinių gėrimų (alaus), buteliai buvo uždaryti. A. M. pristatytas į Priklausomybes ligų centrą kraujo davimui, vėliau pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK. Automobilis paliktas stovėti Panevėžio g. 29B (b. l. 29). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio E. K. 2018-04-08 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 6).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas E. L. parodė, kad 2018-04-08, apie 19.35 val., būdamas jam priklausančiame automobilyje pastebėjo, kaip prie parduotuvės „Aibė“, esančios adresų Panevėžio g. 15, atvažiavo automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau pastebėjo, kaip nuo minėto automobilio link parduotuvės nueina trys vyrai. Du iš jų buvo akivaizdžiai neblaivūs (eidami svirduliavo), trečiasis vyras įtarimų nesukėlė, todėl jis (E. L.) padarė prielaidą, kad būtent tas asmuo ir vairavo automobilį „Audi“. Po kelių minučių minėta kompanija grįžo prie automobilio ir jo nuostabai vienas iš girčiausių vyrų sėdo prie automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, o tas kuris nesukėlė įtarimo - į galą. Automobilis nuvažiavo nuo parduotuvės Panevėžio g. link Kapsų g. Liudytojas nurodė ėmęs persekioti minėtą automobilį. Apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešė iškart, kai tik kompanija įlipo į automobilį. Važiuodamas iš paskos pranešinėjo, kokia kryptimi važiuoja automobilis „Audi“. Automobilis „Audi“ važiuodamas Panevėžio g. buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, pravažiavęs apie 200 metrų įsuko į Panevėžio g. 29B namo kiemą ir sustojo. Vairuotojas, kurį jis gerai įsiminė, ir keleiviai išlipo iš automobilio ir nuėjo link Panevėžio g. 29 pastato, stovėdami bendravo. Po 1 min. vairuotojas ir keleivis, kuris sėdėjo priekyje, grįžo prie automobilio ir tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Visą laiką vairuotojas iš liudytojo akiračio dingęs nebuvo, alkoholio nevartojo. Atvažiavusiems pareigūnams, E. L. iškart nurodė asmenį, kuris vairavo, pareigūnai sulaikė būtent tą asmenį. Vairuotoją lengvai įsiminė, nes šis buvo lieknesnis už kitus, kartu buvusius asmenis, pailgo veido, vilkėjo juodą odinę striukę. Vairuotojo su kitais asmenimis supainioti negalėjo, nes kitas asmuo buvo šviesesnių plaukų, žemesnis ir su auskaru ausyje, o vaikinas, kuris pasirodė blaivus, buvo stambesnis, žemesnis, vienos – dviejų dienų barzda. Pareigūnai patikrino vairuotoją alkotesteriu ir nustatė 2,56 promilių girtumą (b. l. 32).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas M. G. parodė, kad 2018-04-08 už miesto buvo su draugais, tarp jų buvo ir A. Liudytojas teigė alkoholio nevartojęs, nes prieš tai jam darė danties operaciją ir jam nebuvo galima vartoti alkoholinių gėrimų. Vakare draugai pradėjo įkalbinėti juos nuvežti į miestą. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl pasakė, kad neveš, nes jį gali sustabdyti policijos pareigūnai ir jam reikės mokėti baudą. A. pasakė, kad jeigu sustabdys policijos pareigūnai, pastarasis už jį (M. G.) ir sumokės baudą. Kadangi visi buvo girti, o jis alkoholio nevartojo, sutiko A. ir A. pastarojo automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežti iki Panevėžio g., kur gyvena A. Atvažiavus į Vilnių pastebėjo, kad nebeturi cigarečių, todėl sustojo Panevėžio g. ir visi nuėjo į parduotuvę “Aibė“. Nupirkus cigarečių, jis automobilį nuvairavo iki Panevėžio g. 29B namo kiemo ir ten pastatė. Atsisveikinęs su draugais išėjo link namų, kas vyko toliau, nežino (b. l. 36).
Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“ rodmenyse užfiksuota, jog 2018-04-08, 19.44 val., A. M. nustatytas 2,56 prom. girtumas (b. l. 9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018-04-09 specialisto išvadoje Nr. T-A 3307/2018(01), nurodyta, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausiai 2,35 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 46).
VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Audi A4 2.5 TDI“ (kėbulo tipas – sedanas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 496 cm³, variklio galia – 120 kW, gamybos metai - 2003) kaina yra 3 040 eurų (b. l. 21).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. M. (b. l. 10).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 skyriaus 2018-04-09 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. M. į automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas nustatytas nuo 2018-04-09 iki 2018-06-09 (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų E. L., E. K., parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. M. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,35 promilės etilo alkoholio). Kaltinamojo A. M. veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas nesiremia liudytojo M. G. parodymais, kadangi jie neatitinka byloje surinktų įrodymų, prieštarauja netgi paties kaltinamojo A. M. teisme nurodytoms aplinkybėms.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: A. M. praeityje neteistas (b. l. 47), administracine tvarka baustas (b. l. 48-51), dirbantis, iš dalies (40 procentų) darbingas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Įvertinus tai, jog kaltinamasis yra tik 40 procentų darbingas, gauna apie 350 eurų atlyginimą ir panašaus dydžio socialinę pašalpą bei kas mėnesį moka po 116 eurų vaiko išlaikymui, taip pat nurodo turintis paskolą banke, teismas turi pagrindo manyti, jog kaltinamojo turtinė padėtis neleistų per įstatymo numatytą terminą nekliudomai sumokėti baudą, dėl ko teismas nustato ženkliai ilgesnį laiką minėtai finansinei bausmei įvykdyti.
Kaltinamasis A. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę sekmadienio vakare, mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,35 girtumas, su savimi vežėsi keleivių, nekreipdamas dėmesio į tai, jog kelia pavojų ne tik sau, bet ir vežamiems draugams. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie A. M. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą bei nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Nagrinėjamu atveju teismas negali neatsižvelgti ir į tai, jog A. M. yra neįgalus, jis – kurčnebylys, bendrauja tik gestų kalba, dėl ko jo kasdienis gyvenimas yra neabejotinai apsunkintas. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, jog A. M. teise vairuoti negali naudotis nuo 2018-04-09, kuomet iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. 1 (vieneriems) metams.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone (to neginčija ir pats kaltinamasis). Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju A. M. padarė tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Būtent tokia praktiką formuoja aukštesnių instancijų teismai savo sprendimuose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-385-211/2017). Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas, nenustačius išskirtinių aplinkybių, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nors kaltinamojo gynėja prašė automobilio nekonfiskuoti, motyvuodama tuo, kad kaltinamasis yra neįgalus ir atimti iš jo automobilį būtų pastarajam per didelis smūgis, tačiau aplinkybė dėl nustatyto neįgalumo negali būti suabsoliutinama. Be abejo, tokia aplinkybė yra svarbi ir į ją turi būti atsižvelgtina, tačiau nagrinėjamu atveju ji nėra lemiantis veiksnys išvadai, kad automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nutarė vairuoti transporto priemonę, nors pats nurodė jautęsis blogai, jo būklė sukėlė įtarimų net pašaliniams asmenims. Negalima nepaminėti ir to, jog kaltinamasis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo net 4 galiojančias administracines nuobaudas. Kaltinamasis, be kita ko, praeityje kelis kartus yra baustas ir už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, ir, nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, jos leidžia charakterizuoti kaltinamojo asmenybę bei liudija apie didesnį kaltinamojo pavojingumą. Kaltinamojo veiksmai nagrinėjamu atveju buvo itin pavojingi ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių pasekmių. Teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui. Teismas neabejoja, kad automobilio konfiskavimas sukels kaltinamajam nepatogumus, tačiau kaltinamojo neįgalumas, susijęs su jo klausa (ne su judėjimo apribojimais), savaime nepadaro transporto priemonės konfiskavimo neproporcingu, o už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas padariusių asmenų asmeniniai ir turtiniai interesai negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio nusikaltimai gali sukelti itin skaudžius padarinius - neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Kita vertus, teismas net ir esant padarytiems nevienkartiniams KET nusižengimams paskyrė minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą (priimdamas tokį sprendimą kaip tik vertinta, jog kaltinamasis yra neįgalus). Be to, reiktų pažymėti ir tai, kad asmuo žinodamas, kad jam transporto priemonė yra itin reikalinga, juo labiau, kad yra dar ir finansiniai įsipareigojimai, susiję su automobilio įsigijimu, turėjo elgtis dar apdairiau ir numatyti, kokias pasekmes gali sukelti toks nusikalstamas elgesys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano esant pilną pagrindą konfiskuoti automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 skyriaus 2018-04-09 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. M. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 25), taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-04-08, 19.40 val., iki 2018-04-09, 12.45 val. (b. l. 14, 16). Laikinojo sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į bausmę.
A. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 23).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-04-08, 19.40 val., iki 2018-04-09, 12.45 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL baudai ir laikyti, jog A. M. paskirta galutinė bausmė yra 38 MGL (1 900 eurų) dydžio bauda.
Nustatyti 18 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti A. M. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.
Baudžiamojoje byloje saugomą A. M. vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) (įdėtą į prie bylos esantį voką), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nurodytą 12 mėnesių laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.