Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-803/2011

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02721-2010-0

2011 m. rugpjūčio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 kartus teistas, pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą ir jam paskirta laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmė. Ši bausmė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta R. S. galutinė laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į šios bausmės laiką įskaitytos dvi laikinojo sulaikymo paros (2010-08-05 – 2010-08-06) bei bausmės, paskirtos R. S. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendžiu, atliktoji dalis. Šios bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2011-05-10. Nuteistąjį grąžintas į Lukiškių TI-K ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Nukentėjusiosios M. O. D. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteistas jai iš R. S. dviejų šimtų devyniolikos litų dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad jis, 2010-08-05 apie 2 val. visuomeninio transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), iš M. O. D. kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė pastarajai priklausantį 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“ su 19 Lt vertės „Omnitel“ abonento SIM kortele.

Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo R. S. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendį – perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. į 178 str. 4 d. Nurodo, kad jokie įrodymai nepagrindžia fakto, jog aparatas buvo pagrobtas iš kelnių kišenės, o ne nuo suoliuko. Teismo nuosprendžiu jo parodymai, kad telefono aparatas buvo pavogtas nuo suoliuko iš atviros vietos, nėra paneigti BPK 20 str. 3 d. tvarka.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų ir tinkamai kvalifikavo R. S. nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d. ir paskyrė teisingą bausmę. R. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais, o būtent: iš dalies paties kaltinamojo R. S. parodymais, kur jis patvirtino pagrobęs nukentėjusiosios M.O. D. mobilaus ryšio telefono aparatą, tačiau kitaip dėstydamas telefono aparato pagrobimo aplinkybes; nukentėjusiosios M.O. D. išsamiais ir nuosekliais parodymais, kur ji patvirtino, jog R. S. pagrobė jai priklausantį 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefono aparatą iš jos kelnių kišenės; liudytojos J. B. parodymais, kuri iš esmės patvirtino nukentėjusiosios M.O. D. parodymus dėl mobilaus ryšio telefono aparato pagrobimo aplinkybių.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų dėl mobilaus ryšio telefono aparato pagrobimo aplinkybių ir jo vertės tikrumu, kadangi nukentėjusiosios M.O. D. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir išsamūs, be to, šiuos parodymus patvirtino liudytoja J. B.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų tikrumu, kadangi nukentėjusioji kaltinamojo anksčiau nepažinojo, todėl nėra pagrindo manyti, jog ji būtų turėjusį tikslą kaltinamąjį apkalbėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis R. S. yra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos palankia sau baigtimi, ir neigdamas daikto vagystę iš nukentėjusiosios rūbų bei jo vertę 200 Lt, siekia, kad jo veika būtų kvalifikuota pagal švelnesnę bausmę numatančią baudžiamojo įstatymo normą arba iš viso būtų pripažinta smulkia vagyste, baudžiama administracine tvarka. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, kad nukentėjusioji, kaip pagrobto daikto savininkė, skirtingai nuo kaltinamojo, žinojo tikrą daikto kainą, o manyti, kad nukentėjusioji dirbtinai pakėlė pagrobto daikto kainą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad R. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde dėsto mobilaus ryšio telefono aparato pagrobimo nuo suoliuko aplinkybes, tačiau kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. S. nusikalstama veika buvo netinkamai kvalifikuota, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti keičiamas.

Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo teismo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde jo nurodomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl jo prisipažinimo kaltu ir nuoširdaus gailėjimosi, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis neigė daikto pagrobimo aplinkybes, dėl ko prašė keisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją ir švelninti jam paskirtą bausmę, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o teisingai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką būdamas neblaivus (1,85 promilės alkoholio), kas, kolegijos nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kolegija, padariusi išvadą, kad R. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., išnagrinėjus pagrindinius skundo argumentus, sutinkamai su teismine praktika, laiko netikslinga aptarinėti kiekvieną neesminį skundo motyvą, neturintį reikšmės sprendžiant apelianto kaltės ir kitus su tuo susijusius klausimus.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (jo girtumą), į tai, kad R. S. yra recidyvistas, nes anksčiau 7 kartus teistas, ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn. Būdamas laisvėje niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nukentėjusiajai turtinės žalos neatlygino. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, žymiai mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi R. S. anksčiau 7 kartus teistas, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, t.y. esant nusikalstamų veikų recidyvui, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas jam, kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo R. S. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes byloje esantys duomenys liudija, jog jis negali būti pataisytas ir perauklėtas kitaip, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės, kadangi jo padarytas nusikaltimas pavojingas visuomenei, jis anksčiau net 7 kartus teistas, iš savo ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau linkęs nusikalsti, sistemingai daro naujas savanaudiškas nusikalstamas veikas, todėl švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., pagrįstai subendrino su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino nukentėjusiosios M.O. D. pareikštą civilinį ieškinį, priteisdamas jai iš nuteistojo 219 Lt turtinės žalos atlyginimą, kadangi nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys yra visiškai įrodytas teisiamajame posėdyje ištirtais faktiniais duomenimis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.