Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-648-795/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-08-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2011-12-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-08-23
Bylos Nr.
1-648-795/2011
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01408-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kaltinamasis
T. S., R. S.
Nukentėjusysis
V. G.
Advokatai
Antanas Lekstutis
Baudžiamoji byla Nr. 1-648-795/2011(proceso Nr. 1-33-1-01408-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.; 1.2.14.1.2.1. 2.3.6.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,vertėjaujant Vidai Rimkienei ir Svetlanai Agofonovai,dalyvaujant Klaipėdos miesto apylinkės prokurorui Sauliui Galminui,kaltinamiesiems T. S. ir R. S.,kaltinamųjų gynėjams advokatams Antanui Lekstučiui ir Juozui Ančiukaičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei nepilnamečio nukentėjusiojo V. G. atstovui pagal įstatymą V. G.,

nukentėjusiajam V. G.,Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Karolinai Banytei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, rusė, išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą:

2010 m. rugsėjo 29 d., apie 01.15 val., bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtaudama prieš V. G., jam padėti bandžiusiam jo mažamečiui sūnui V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), spyrė tris kartus į kojas ir vieną kartą ranka smogė į galvą, tuo padarydama dvi poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje bei kraujosruvą dešinės pėdos IV piršto panagėje, tokiu būdu V. G. sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, T. S. pasikėsino įvykdyti atvirą vagystę:

2010 m. rugsėjo 29 d., apie 01.15 val., bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtaudama prieš V. G., pasikėsino atvirai pagrobti sidabrinį pakabuką, 77 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi atvykus policijos pareigūnams sidabrinį pakabuką grąžino V. G..

Be to T. S. ir R. S. grasino nužudyti žmogų ir smurtaudami sukėlė žmogui fizinį skausmą:

2010 m. rugsėjo 29 d., apie 01.15 val., bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, T. S. žodžiais pagrasinus V. G.- „tu greitai būsi nužudytas“, bendrais veiksmais parvertė V. G. ant žemės, R. S. laikė jo rankas už nugaros, tuo metu T. S., keliais atsiklaupusi V. G. ant krūtinės, mušė jį kumščiais, sugriebusi rankomis V. G. marškinių apykaklę, ją sukryžiavusi ir tempdama į priešingas puses, smaugė V. G. kaklą. V. G. sūnaus pagalba pavykus išsilaisvinti, R. S., parvirtęs ant grindų, smaugė sunertomis rankomis V. G. kaklą, dėl to V. G. duso, užtirpo jo veidas, liežuvis. Šie veiksmai sukėlė V. G. fizinį skausmą ir dėl šių veiksmų buvo pakankamas pagrindas V. G. manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Tokiu būdu T. S. ir R. S. bendrais veiksmais grasino nužudyti V. G. bei smurtaudami sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji T. S. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio vakarą savo kambaryje kalbėjosi su R. S., kartu išgėrė degtinės. Eidama į virtuvę, koridoriuje sutiko kaimyną V. G.. Šis ją griebė už plaukų ir parvertė ant žemės. T. S. pradėjus šauktis pagalbos iš kambario atbėgo R. S.. Jis susigrūmė su nukentėjusiuoju. R. S. buvo parverstas ant žemės, V. G. jam kelis kartus galva smogė į kaktą. Iš kambario išbėgęs V. G. sūnus A. norėjo R. S. įtempti į savo kambarį. T. S. šaukė kaimyną Andrėjų, kad šis iškviestų policiją. V. G. ji ant krūtinės užlipusi nebuvo, jo nesmaugė, R. S. taip pat V. G. nesmaugė. Priešingai, V. G. smaugė R. S.. V. G. grandinėlės nuo kaklo nenuplėšė, kažkokį daiktą, gali būti, kad grandinėlės pakabuką, pakėlė nuo grindų ir atidavė V. G. ar jo sūnui. Konflikto metu jaunesnysis V. G. sūnus į koridorių išėjęs nebuvo, T. S. jam nespyrė, ranka į galvą nesudavė. Konflikto metu nei ji, nei R. S. V. G. durų kumščiais nedaužė, nužudyti negrasino, sužaloti jo nenorėjo. Matė, kad po grumtynių R. S. rūbai suplėšyti, ar buvo suplėšyti V. G. rūbai, nematė.

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio naktį jo buvusi žmona T. S. nuėjo į virtuvę ir pradėjo šauktis pagalbos. Atidaręs kambario duris pamatė, kad V. G. parvertęs ją ant grindų tampo už plaukų. Jis, siekdamas padėti T. S., susigrūmė su V. G.. Šis grumtynių metu į pagalbą pasikvietė sūnų. Su atbėgusiu 15-16 metų berniuku susigrūmė T. S.. Matė, kad kambaryje muštynes stebi mažesnis berniukas, tačiau jis į konfliktą nesikišo. Nematė, kad T. S. būtų spyrusi mažesniajam berniukui. V. G. ant žemės parvertęs nebuvo, jo niekas nesmaugė, nedusino. Į koridorių išėjus kaimynui A. S., paprašė iškviesti policiją. Kaimynas A. S. į konfliktą nesikišo, tik stovėjo ir stebėjo muštynes. Nematė, kad V. G. būtų nuo kaklo nutrūkusi grandinėlė. Įvykio vakarą buvo išgėręs degtinės.

Nukentėjusysis V. G. (V. G.) parodė, jog su sūnumis V. G. ir A. G. gyvena trijų kambarių bute, kuriame vienas kambarys priklauso jam, kitame gyvena T. S., o trečiame A. S.. 2010-09-28, apie 22.00 val., T. S. ir R. S. girtavo savo kambaryje, kalbėjo apie jį, garsiai šūkavo, keikėsi. R. S. šaukė, kad jį reikia užmušti, T. S. grasino sumušti šaukdama per rozetę sienoje. Apie 01.15 val. T. S. pradėjo daužyti duris, grasindama, kad jis bus nužudytas. V. G. atidarė kambario duris norėdamas paprašyti baigti triukšmauti. T. S. sudavė jam per veidą, prasidėjo muštynės. V. G. susikibo su R. S.. T. S. šoko ant jo, pargriovė ant grindų, draskė, mušė. Per grumtynes T. S. jį smaugė, laužė ranką, R. S. taip pat smaugė, mušė, nuo smaugimo jis pradėjo dusti, ant kaklo liko žymės. Nuo triukšmo pabudo sūnūs. Vaikai T. S. ir R. S. prašė paleisti V. G., vyresnysis iškvietė policiją. T. S. tėvui padėti bandžiusiam sūnui V. kelis kartus spyrė koja. Grumtynių metu T. S. paėmė iš virtuvės taburetę ir pakėlusi ją užsimojo smogti, tačiau iš kambario išėjęs kaimynas A. S. taburetę iš kaltinamosios atėmė. Grumtynių metu T. S. pamačiusi ant V. G. kaklo grandinėlę su kryželiu, sušuko „Štai ko man reikia, daugiau jo nebematysi“ ir ją nuplėšė. Grandinėlė nukrito ant grindų, o kryžiukas buvo jos rankose. Atvykus policijos pareigūnams, kaimynas A. S. jam atidavė nuo žemės pakeltą grandinėlę, o T. S. iš kišenės ištraukė kryželį ir pasakiusi, kad daugiau jo nebematys, ketino įsidėti atgal į kišenę, tačiau V. G. kryželį atėmė. Kryželio vertė 77 Lt, grandinėlės vertė 81 Lt.

Šiuos savo parodymus nukentėjusysis V. G. patvirtino akistatų su kaltinamaisiais T. S. ir R. S. metu (I tomas, b.l. 64-65, 101-102).

Nukentėjusysis V. G. (V. G.) parodė, jog įvykio naktį su broliu miegojo. Pabudęs nuo triukšmo pamatė, kad T. S. ir R. S. tempia tėvą iš kambario. Koridoriuje prasidėjo muštynės: R. S. ir T. S. puolė ant tėvo, R. S. smaugė tėvą, T. S. laužė tėvo ranką. Jis su broliu iškvietė policiją. V. G. norėjo padėti tėvui, išvaduoti jo ranką. T. S. jam tris kartus spyrė į koją, o vėliau trenkė ranka į galva. V. G. pasidarė bloga. Prieš muštynes girdėjo, kaip T. S. ir R. S. sakė, kad reikia nužudyti tėvą.

Liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad įvykio vakarą būdamas kambaryje girdėjo, kaip savo kambaryje T. S. ir R. S. kalba apie jo tėvą: R. S. sakė, kad jį reikia sumušti, o T. S. pataisė, kad ne sumušti, o užmušti. Vėliau jis užmigo. Atsibudo nuo didelio triukšmo, matė, kaip į koridorių ištemptą tėvą R. S. su T. S. muša, smaugia, laužia jam ranką. Kartu su broliu iškvietė policiją. Matė, kad kažkas iš besimušančių asmenų trenkė broliui. Išėjęs kaimynas A. S. padėjo nuraminti T. S.. Tuo metu R. S. smaugė tėvą, kuris jau nebesipriešino. A. S. sutramdė R. S.. Atvykus policijos pareigūnams A. S. padavė tėvui ant žemės gulėjusią grandinėlę, o kryželį turėjo T. S. ir tik policijos pareigūnų pagalbą tėvas jį iš T. S. atsiėmė.

Liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad 2010 m. rugsėjo pabaigoje, tikslios datos nepamena, naktį, prabudo nuo smūgio į jo kambario duris. Girdėjo, kad koridoriuje mušasi, T. S. keikiasi necenzūriniais žodžiais. Išėjęs į koridorių pamatė, kad R. S. smaugia V. G., o šis nebeturi jėgų priešintis. Pamatė iš virtuvės atbėgančią su iškelta kėde T. S. ir išmušė kėdę iš jos rankų. Sūnus A. G. muštynių metu bandė padėti tėvui, traukė jį iš R. S. rankų, o V. G. matė kambaryje. Jis pasilenkęs ir susiėmęs už kojos verkė. V. G. veidas buvo kruvinas, marškiniai suplėšyti. Nurimus muštynėms A. S. nuo grindų pakėlė ir atidavė V. G. sidabrinę grandinėlę, o kryželį turėjusi T. S. sakė jo neatiduosianti. Vėliau, atvykus policijos pareigūnams, V. G. kryželį atgavo. Kad T. S. būtų šaukusi jį į pagalbą negirdėjo, nematė, kad R. S. būtų tempiamas į V. G. kambarį.

Liudytojas L. L. parodė, kad 2010-09-29 tarnybos metu gavo iškvietimą į butą, (duomenys neskelbtini), dėl jame vykstančio konflikto. Bute buvę du vyrai ir viena moteris aiškino situaciją. Vienas vyras ir moters buvo neblaivūs, buvo sunku suprasti kas įvyko. Suprato tai, kad vyras, vaikų tėvas, reiškė pretenzijas dėl kaimynų keliamo triukšmo ir girtavimo. Vaikai tuo metu buvo kambaryje, į pokalbį nesikišo.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašo išrašo protokolas patvirtina, kad 2010-09-29, 01.00 val., iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bendruoju pagalbos telefonu 112 nepilnametis berniukas kvietė policijos pareigūnus. Garso įraše užfiksuotas toks berniuko prašymas: ”laba diena, čia su mano tėčiu kaimynai susimušė abu, ar galite atvažiuoti?“

Mergina (dispečerė) :„tu Klaipėdoje esi?“

Berniukas: „(duomenys neskelbtini)“.

Mergina: „palauk sujungsiu su policija“ (I tomas, b.l. 13- 14).

Klaipėdos apskrities VPK informatikos ir ryšių skyriaus pateikto pokalbio išrašas patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos budėtojų dalyje 2010-09-29, 01.01 val., telefonu gautas berniuko pranešimas apie Šiaulių gatvėje vykstančias muštynės tarp tėvo ir kaimynų. Užfiksuotas toks pokalbis:

Pareigūnas: „alio“;

Berniukas; „laba diena, čia mano kaimynai susimušė su tėčiu“

Pareigūnas: „duok man ką nors iš suaugusių prie telefono“;

Berniukas: „Andrej na telefon“.

Tuo pačiu metu fone girdisi moters balsas. Ji vis kartoja “Davai“, „davai“, „davai“. Girdisi ir vyrų balsai, tačiau žodžiai nesuprantami.<...>

Berniukas: čia mūsų kaimynai, aš ką tik ėjau miegoti, jie girdžiu įeina į kambarį, įsibrauna ir kaimynai muštis pradeda“ (I tomas, b.l. 17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G1701/10 (03) patvirtina, kad apžiūrėjus V. G. nustatyti šie sužalojimai: dvi poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, bei kraujosruva dešinės pėdos IV piršto panagėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvardinti sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus tas vietas kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant. Sužalojimus V. G. galėjo patirti 2010-09-29, pirmoje paros pusėje (I tomas, b.l. 30).

2010-03-24 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta V. G. pateikta sidabrinė grandinėlė ir kryželis (I tomas, b.l. 33, 34 ).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji T. S. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui V. G. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Nors kaltinamoji T. S. neprisipažino smurtavusi prieš mažametį V. G., tačiau jos kaltę patvirtina kiti byloje esatys įrodymai. Tiek nukentėjusysis V. G., tiek tiesioginis įvykio liudytojas V. G. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog kaltinamoji kelis kartus spyrė V. G., trenkė jam ranka. Liudytojas A. G. nurodė matęs, kaip kažkas trenkė broliui, o liudytojas A. S. nurodė matęs V. G. susiėmusį už kojos ir verkiantį, šis jam vėliau pasakęs, jog jį mušė T. S.. Abejoti šiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nėra pagrindo. Smurto vartojimo aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuoti sužalojimai ant nukentėjusiojo V. G. kūno atitinkantys kaltinime aprašytą jų atsiradimo mechanizmą. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia – spirdama koja bei trenkdama ranka V. G. suvokė, jog naudoja smurtą prieš vaiką, ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padarinys - nežymiai sutrikdyta V. G. sveikata. T. S. veikla kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad T. S. pasikėsino atvirai, matant turto savininkui ir kitiems asmenims, pagrobti V. G. turtą. Ši kaltinamosios T. S. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte ši T. S. veika buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą. Kaltinime nurodytos šios veiką kvalifikuojančios aplinkybės: „T. S., smurtaudama prieš V. G., pamačiusi ant jo kaklo sidabrinę grandinėlę su sidabriniu pakabuku pasakė: “Štai ko man reikia” ir ranka nuplėšė grandinėlę su pakabuku, bendros 158 Lt vertės, nuo V. G. kaklo, tačiau šio turto užvaldyti nespėjo, kadangi atvykus policijos pareigūnams sidabrinį pakabuką privalėjo grąžinti V. G., o sidabrinę grandinėlę pametė įvykio vietoje ant grindų“. Plėšimas yra svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam priešintis (BK 180 str. 1 d.). Taigi šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Kaltinamoji T. S. savo kaltės nepripažino, neigė nuplėšusi grandinėlę ir bandžiusi pasisavinti po grumtynių nuo grindų pakeltą V. G. pakabuką, teigė kažkokį daiktą nuo žemės pakėlusi ir iškart jį grąžinusi V. G.. Tuo tarpu nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad grandinėlę nuo jo kaklo T. S. nuplėšė tyčia, norėdama ją pasisavinti. Liudytojas A. S. parodė, kad po grumtynių jis matė ant žemės nukritusią grandinėlę ir pakabuką, pakėlė grandinėlę, o T. S., nustūmusi V. G., nuo žemės paėmė pakabuką ir pareiškė, kad jo nukentėjusiajam neatiduos. Teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamoji T. S. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. G. naudojo ne siekdama fizine jėga palaužti nukentėjusiojo valią ir pasipriešinimą ir įgyti svetimą turtą, o grasindama V. G. nužudyti ir siekdama sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, ar net sutrikdyti jo sveikatą. Kaltinamosios T. S. suduoti smūgiai nukentėjusiajam V. G. iš karto po grasinimo nukentėjusįjį užmušti, dar nepastebėjus ant jo kaklo grandinėlės su pakabuku ir nesusiformavus tyčiai jį pagrobti, negali būti vertinami kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtą.

Be to, aplinkybę, jog grandinėlė buvo muštynių metu tyčia nuplėšta nuo nukentėjusiojo kaklo patvirtina tik pats nukentėjusysis V. G., kitų šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra. Priešingai liudytojas A. S. parodė, kad grandinėlę jis surado prie savo kambario durų ir ją atidavė nukentėjusiajam, o kaltinamoji T. S. surado ir nuo žemės pakėlė nukentėjusiojo kryželį ir jį įsikišo į kišenę, sakydama, jog neatiduos. Liudytojas A. G. parodė, kad A. S. pakėlė ir padavė tėvui ant žemės gulėjusią grandinėlę, o kryželį parodė T. S.. Tokie T. S. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip plėšimas, o atitinka atvirosios vagystės sudėtį, t.y. kai kaltininkas norėdamas užvaldyti turtą veikia viešai, akivaizdžiai matant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkams, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad T. S. muštynių metu pamačiusi ant V. G. kaklo sidabrinę grandinėlę su sidabriniu pakabuku pasakė: “Štai ko man reikia” ir ranka nuplėšė grandinėlę su pakabuku. Aplinkybė, jog kaltinamoji T. S. kėsinosi pagrobti sidabrinę grandinėlę 81 Lt vertės nepatvirtinta bylos duomenimis. Priešingai, nustatyta, kad liudytojas A. S. grandinėlės kartu su nukentėjusiuoju ieškojo ir ją atradęs ant žemės atidavė nukentėjusiajam. Nustatyti T. S. veiksmai - pakabuko pagriebimas nuo žemės ir tyčinis atsisakymas jį grąžinti, perkvalifikuotini iš pasikėsinimo įvykdyti plėšimą į pasikėsinimą įvykdyti atvirą vagystę, t.y. pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Šį nusikaltimą kaltinamoji padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad grobdama turtą veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.

Taip pat teismas pripažįsta įrodyta, kad T. S. ir R. S., veikdami bendrininkų grupėje, grasino nužudyti V. G. ir smurtaudami sukėlė jam fizinį skausmą.

Pareikštame kaltinime dėl grasinimo nužudyti ir fizinio skausmo sukėlimo buvo nurodyta, jog parvertus V. G. ant žemės kaltinamoji T. S., keliais atsiklaupusi V. G. ant krūtinės mušė jį kumščiais ir žodžiu pagrasino V. G. sakydama: „Tu greitai būsi nužudytas“. Tačiau, teismo posėdžio metu apklausus nukentėjusįjį V. G., šis nurodė, jog T. S. ir R. S. jam grasino dar prieš grumtynes, o grumtynių metu jo užmušti negrasino. Apklausti V. G. ir A. G. nurodė, jog tėvui išsakytus grasinimus girdėjo dar būnant kambaryje, t.y. prieš grumtynes, o ne jų metu. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad kaltinamieji T. S. ir R. S. grasino nužudyti V. G. ne grumtynių metu, o grasinimus išsakė prieš grumtynes. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės. Abu kaltinamieji savo kaltę neigė, aiškino, jog V. G. nė vienas negrasino, nukentėjusiojo nesmaugė. Tačiau šiuos jų parodymus paneigia nukentėjusiojo V. G., taip pat liudytojų V. G., A. G., A. S. parodymai. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai dėl V. G. atžvilgiu išsakytų grasinimų sumušti ar nužudyti, o vėliau prieš V. G. panaudoto fizinio smurto, smaugimo, iš esmės sutampa, neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Po nukentėjusiojo atžvilgiu išsakytų grasinimų nužudyti iš karto buvo panaudotas fizinis smurtas, ir ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Nukentėjusysis V. G. buvo kaltinamųjų mušamas, daužomas bei smaugiamas, kas neabejotinai sukėlė asmeniui fizinį skausmą. T. S. ir R. S. veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

T. S. ir R. S. buvo kaltinami grasinę nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Kaltinamajame akte, aprašant kaltinamiesiems pareikštą kaltinimą nenurodyta kokiais konkrečiais žodžiais ar veiksmais pasireiškė grasinimas sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo V. G. sveikatą. BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų arba grasinimą sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Nuteisimo dėl grasinimo nužudyti, ar grasinimo sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą sąlyga yra grasinimo nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą faktų nustatymas ir pagrindimas apkaltinamajame nuosprendyje teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pažymėtina, kad nuosprendis turi būti grindžiamas patikrintais įrodymais, o ne abejonėmis, ar prielaidomis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų grasinimo sunkiai sutrikdyti V. G. sveikatą aplinkybes. Prokuroro suformuluotame kaltinime pagal BK 145 straipsnio 1 dalį net neaprašyto šios veikos (grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą) faktinės aplinkybės (nenurodyta kas išsakė šį grasinimą, kokiais žodžiais, kokiu laiku). Darytina išvada, jog kaltinamajame akte grasinimo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą faktas yra preziumuojamas remiantis kito asmens mušimo faktu, todėl kaltinimo dalis, kuria T. S. ir R. S. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už grasinimą sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą naikintina dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo.

Minėtas nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia: grasindami V. G. bei smurtaudami prie šį jie suvokė savo veiksmus, numatė tokių veiksmų pasekmes ir jų norėjo. T. S. ir R. S. veiksmai - išsakyti grasinimai ir netrukus po to sekę jų realumą patvirtinantys veiksmai (fizinio skausmo sukėlimas) kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Kaltinamieji nurodė, jog įvykio metu buvo išgėrę, liudytojai parodė, kad kaltinamieji buvo agresyvūs, o išgėrę jie visuomet tampa agresyvus. Liudytojas policijos pareigūnas L. L. parodė, kad atvykus į įvykio vietą du žmonės – vyras ir moteris – buvo akivaizdžiai neblaivūs. Kaltinamųjų neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir pripažįstamas kaltinamųjų girtumą atsakomybe už visas nusikalstamas veikas sunkinančia aplinkybe (LR BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas). Kaltinamųjų atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažįstama ir tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarytos veikiant bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamųjų atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji T. S. padarė tris nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, bei pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Ji anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą, nedirba.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, T. S. skiriamos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis to paties kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinama su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes.

Kaltinamoji T. S. anksčiau neteista, po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant T. S. padėti įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji įpareigojama pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, žodžiu atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų V. G. ir V. G. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kaltinamasis R. S. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą, dirba.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, R. S. skiriamos BK 140 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu.

Įvertinus tai, kad R. S. anksčiau neteistas, duomenų apie padarytus naujus teisės pažeidimus nėra, dirba, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis įpareigojamas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, žodžiu atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų V. G. ir V. G. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kaltinamiesiems T. S. ir R. S. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM ikiteisminio tyrimo metu pareiškė T. S. 35,36 Lt civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl kaltinamosios T. S. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą. (I tomas, b.l. 23-24). Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nepilnametis nukentėjusysis V. G., dėl kaltinamosios T. S. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos -35,36 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamoji T. S., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM 35, 36 Lt civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei nepilnamečio nukentėjusiojo V. G. atstovas pagal įstatymą V. G. pareiškė 3 000 Lt civilinį ieškinį T. S. dėl jo mažamečiui sūnui V. G. padarytos neturtinės žalos ir 2 000 Lt civilinį ieškinį T. S. bei R. S. dėl jam padarytos neturtinės žalos (I tomas, b.l. 41, 42).

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl nukentėjusiojo išgyvenimai dėl sveikatos, yra ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Nustatyta, kad dėl kaltinamosios T. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. G. buvo padaryti šie sužalojimai: dvi poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, bei kraujosruva dešinės pėdos IV piršto panagėje, nežymiai sutrikdę jo sveikatą. Kaltinamoji nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodama fizinį smurtą ir sąmoningai siekdama sukelti nukentėjusiajam fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. V. G. yra mažametis, jo socialinės vertybės ir gėriai nepilnai susiformavę, todėl dėl pažįstamo suaugusio žmogaus- kaimyno- panaudoto fizinio smurto pasijuto šiurkščiai pažemintas ir šokiruotas. Dėl patirtų sužalojimų iki šiol jaučia nerimą, padidintą jautrumą, baimę išeiti į bendro su kaltinamąja naudojimo patalpas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekdamas protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam V. G. prašomą priteisti 3 000 Lt neturtinę žalą mažina iki 2500 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamosios turtinę padėtį (ji nedirba, registruojasi darbo biržoje, vienintelis kaltinamosios pragyvenimo šaltinis yra socialinės pašalpos, likvidaus turto neturi), išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamieji T. S. bei R. S. nukentėjusiajam V. G. sukėlė fizinį skausmą, grasino jį nužudyti. Šie veiksmai buvo atlikti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, ištempiant jį iš kambario, kuriame miegojo nepilnamečiai sūnūs. Dėl tokio kaltinamųjų elgesio nukentėjusysis neabejotinai patyrė išgąstį, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus Be patirto fizinio skausmo, V. G. patyrė laikinų nepatogumų dėl kraujosruvų ant kaklo. Dėl netikėto kaltinamųjų fizinės jėgos ir smurto panaudojimo, patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgąstį. Kaltinamieji T. S. ir R. S. veikė tyčia, brutaliai panaudodami fizinę jėgą ir sąmoningai siekdami, kad nukentėjusysis patirtų fizinį skausmą, pažeminimą ir stresą, tokiu būdu iš esmės padidindami nusikalstama veika V. G. sukeltus neigiamus išgyvenimus. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiojo ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo santykiais, ar gerove. Nukentėjusysis V. G. patvirtino, kad tarp kaltinamųjų ir jo konfliktai kyla nuolat dėl menkaverčių priežasčių. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo V. G. prašomi priteisti 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti mažinami iki 1 500 Lt. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

Laikmena (CD ) su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje (I t., b.l.18).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. S. (T. S.) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą aštuoneriems mėnesiams.

- pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti laisvės atėmimą šešeriems mėnesiams.

- pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą devyneriems mėnesiams.

- pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešeriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamąją T. S. įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, žodžiu atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų V. G. ir V. G. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kaltinamajai T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą šešeriems mėnesiams.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą devyneriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamąjį R. S. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, žodžiu atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų V. G. ir V. G. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kaltinamajam R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios T. S. 35, 36 Lt turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo V. G. pareikštus civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamosios T. S. 2 500 Lt V. G. padarytai neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš kaltinamųjų T. S. ir R. S. solidariai 1500 Lt V. G. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Laikmeną (CD ) su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė