- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 1A-951-113-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01408-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Zigmas Pocius, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- T. S., R. S.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Advokatai
- Antanas Lekstutis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-951-113/2011
Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01408-2010-4
2011 m. gruodžio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. S. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
T. S. – pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., subendrintos bausmių apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant T. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, žodžiu atsiprašyti nukentėjusiųjų ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
R. S. – pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant R. S. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, žodžiu atsiprašyti nukentėjusiųjų ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš T. S. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 35,36 Lt turinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo V. G. pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies. Iš T. S. nukentėjusiojo V. G. naudai priteista 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš T. S. ir R. S. solidariai nukentėjusiojo V. G. naudai priteista 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
T. S. nuteista už tai, kad ji 2010-09-29, apie 01.15 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtaudama prieš V. G., jam padėti bandžiusiam jo mažamečiui sūnui V. G., gimusiam 1999-10-29, spyrė tris kartus į kojas ir vieną kartą ranka smogė į galvą, taip padarydama dvi poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje bei kraujosruvą dešinės pėdos ketvirto piršto panagėje ir sukeldama fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, T. S. nuteista už tai, kad ji 2010-09-29, apie 01.15 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtaudama prieš V. G., pasikėsino atvirai pagrobti 77 Lt vertės sidabrinį pakabuką, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi atvykus policijos pareigūnams sidabrinį pakabuką grąžino V. G..
T. S. ir R. S. nuteisti už tai, kad jie 2010-09-29, apie 01.15 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, T. S. žodžiais pagrasinus V. G., kad jis bus greitai nužudytas, bendrais veiksmais parvertė jį ant žemės, R. S. laikė jo rankas už nugaros, tuo metu T. S., atsiklaupusi ant jo krūtinės, mušė jį kumščiais, sugriebusi rankomis jo marškinių apykaklę, ją sukryžiavusi ir tempdama į priešingas puses, jį smaugė. V. G. sūnaus pagalba pavykus išsilaisvinti, R. S., parvirtęs ant grindų, sunertomis rankomis smaugė V. G., dėl to šis duso, užtirpo jo veidas, liežuvis. Šie veiksmai sukėlė V. G. fizinį skausmą ir suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Šalies argumentai
Nuteistoji T. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Ji apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame vadovaujamasi vien tik melagingais V. G., jo vaikų ir A. S. prieštaringais, šališkais parodymais. Pasak apeliantės, kaltinime nurodyta ir teismo buvo nustatyta, kad jos veiksmai buvo nukreipti tik į V. G. ir nieko nepasakyta, kada ir kokiu momentu ji smurtavo prieš V. G.. Apeliantė išreiškia abejones dėl to, kaip V. G. galėjo matyti ir nuosekliai nurodyti smurtinių veiksmų seką prieš jo sūnų, jeigu buvo užsiėmęs grumtynėmis ir, kaip pats teigia, beveik buvo praradęs sąmonę. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino. Kiek ji pati pamena, tai V. G. visai nebuvo išėjęs iš kambario. Be to, apie tokią svarbią aplinkybę, kaip vaiko sumušimas, atvykus policijos pareigūnams tėvas net neužsiminė. Kaltinimo liudytojas A. S. taip pat nematė mušamo V. G.. BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas jai buvo inkriminuotas remiantis vien tik V. G. parodymais, nepagrįstas jokiais neginčytinais įrodymais. V. G., pateikdamas pareiškimą policijai, net neužsiminė apie jokią grandinėlę ir kryželį. Be to, iš bylos medžiagos ir kaltinimo liudytojo A. S. parodymų matyti, kad jis tiek grandinėlę, tiek nutrūkusį kryželį matė ant grindų prie durų. Pasak nuteistosios, ji buvo pirma užpulta ir pargriauta V. G. ant grindų, todėl neaišku, kokiu momentu ji būtų galėjusi pasikėsinti pagrobti grandinėlę. Apie pasikėsinimą pagroti grandinėlę V. G. atvykusiems policijos pareigūnams nieko nesakė, nors nuosprendyje nurodyta, kad ji pakabuką grąžino atvykus policijos pareigūnams, o V. G. parodė, kad jis pats išplėšė kryželį jai iš rankų. Apie jokį grasinimą nužudyti nei ji, nei R. S. nekalbėjo, net ir pats V. G. vieną kartą parodė, jog užmušti grasino ji, kitą kartą parodė, kad jam grasino R. S. ir tuos žodžius girdėjo per sieną, dar vėliau teigė, kad jau koridoriuje ji ištarė žodžius „tu greitai būsi nužudytas“, nors jų negirdėjo net grumtynes stebėjęs kaltinimo liudytojas A. S.. Apeliantei nesuprantama, kaip jai buvo galima inkriminuoti šią veiką remiantis vien tik V. G. parodymas. Teismo nustatytas V. G. tariamo smaugimo mechanizmas yra nesuprantamas, nes grumtynių metu R. S. gulėjo ant grindų, o V. G. buvo ant jo iki pat grumtynių pabaigos, todėl neaišku, kokiu būdu ji galėjo atsiklaupti V. G. ant krūtinės. Iš to sektų, kad jie abu su R. S. smaugė V. G. vienu metu. Pasak nuteistosios, nors ji buvo pirma užpulta V. G. ir tampoma už plaukų, ji nesikreipė į policiją, net negalėjo pagalvoti, kad bus pripažinta kalta remiantis V. G., kuris pats buvo konflikto iniciatorius, melagingais parodymais. Apeliantės manymu, V. G., pasitaikius progai, specialiai sukūrė šią versiją, norėdamas iškeldinti iš buto, nes dar anksčiau jis jai ir jos vaikams buvo pasiūlęs persikelti į kitą butą, taip pat siekdamas materialinės naudos. Nuteistoji nurodo serganti cukriniu diabetu, nuolat vartojanti vaistus, kuriems išleidžia nemažai pinigų, gaunanti labai mažą pašalpą (315 Lt), taip pat teigia, kad iš jos priteista didžiulė žalos atlyginimo suma.
Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuosprendžiu visas kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino nustatytomis, remdamasis vien tik prieštaringais, neatitinkančiais tikrovės suinteresuotų nuketėjusiųjų ir liudytojo parodymais. Pasak apelianto, prisiminus ir paanalizavus V. G. elgesį ir jo daug kartų reikštą nepasitenkinimą beveik per visą gyvenimo šiame bute laiką, yra pagrindas manyti, kad šis incidentas buvo specialiai sukurtas siekiant atsikratyti jo buvusios žmonos T. S., priversti ją išsikelti iš šio buto, taip pat siekiant materialinės naudos. Dar anksčiau V. G. ir jo kaimynas A. S. ne kartą jo sūnums siūlė išsikelti į kitą butą ir primokėti pinigų, bet jie nesutiko. Dėl V. G., kaip ypatingai konfliktiško žmogaus, priekabių jo abu sūnūs buvo priversti išsikelti iš savo buto ir dabar nuomojasi butus kitur, patirdami nemažas išlaidas, o yra studentai. Vienas iš sūnų buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, bet kažkodėl į liudytojų sąrašą nebuvo įtrauktas. Apeliantui nesuprantama, kodėl nebuvo apklaustas nei vienas kaimynas, turėjęs girdėti triukšmą per sieną. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu visiškai nebuvo tiriamos, teisme šių aplinkybių taip pat niekas neanalizavo. Dėl BK 145 str. 1 d. numatytos veikos nuteistasis nurodo, kad liudytojai incidento pradžios nematė, nes miegojo, jie atsirado jau baigiantis grumtynėms, kurias pradėjo pats V. G., užpuldamas T. S.. V. G. savo pareiškime nurodė, kad per elektros lizdą girdėjo jį apkalbant, jo, R. S., žodžius, kad jį reikia primušti, ir T. S. žodžius, kad reikia jį visiškai užmušti. V. G. liudytojo apklausos protokole nurodyta atvirkščiai, kad apie jo užmušimą kalbėjo jis, R. S.. Nuosprendyje atsirado dar viena versija, kad jau koridoriuje T. S. grasino V. G., kad jis greitai bus nužudytas, nors tokių žodžių niekas daugiau negirdėjo. Dėl BK 140 str. 1 d. numatytos veikos kaltinimo liudytojas A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad V. G. baltiniai nebuvo suplėšyti, bet nuosprendyje konstatuota, kad jis matė V. G. kruviną veidą ir suplėšytus marškinius, beje, jie net nepateikti apžiūrai. Atvykę policijos pareigūnai jokių sužalojimų ant V. G. veido taip pat nematė. Nuosprendyje konstatuota, kad V. G. buvo mušamas kumščiais, smaugiamas ir pan., nors jokių sužalojimų V. G. nustatyta nebuvo. Be to, nesuprantama, kaip V. G. taip „kankinamas“ ir beveik praradęs sąmonę galėjo matyti visus kitų įvykio dalyvių veiksmus, juos chronologiškai išdėstyti. Visa tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad V. G. parodymai yra sukurti, tendencingi. Jis, R. S., buvo susikibęs su V. G., gelbėdamas savo buvusią žmoną T. S. ir visą laiką saugojosi nuo V. G. smūgių, gulėdamas apačioje įsikibęs į jo baltinius.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis V. G. prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios T. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl T. S. nuteisimo pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. ir dėl R. S. nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.
Teisėjų kolegija, patikrinusi nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria T. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., o R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., yra teisėta ir pagrįsta, joje padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei teisingai, laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Nuteistųjų versijos, kad smurto prieš V. ir V. G. jie nevartojo, negrasino nužudyti, konflikto iniciatorius buvo pats V. G., jis pirmas puolė, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos, paneigtos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.
Kolegija negali sutikti su apeliantų argumentais, jog apylinkės teismas vadovavosi vien tik melagingais V. G., jo vaikų ir A. S. prieštaringais, šališkais parodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino byloje surinktų ir ištirtų faktinių duomenų visumos kontekste, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Nukentėjusieji V. ir V. G., liudytojai A. G. ir A. S. viso proceso metu nuosekliai, išsamiai aiškino įvykio aplinkybes, jų parodymuose nėra esminių prieštaravimų, jų parodymai atitinka kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais (specialisto išvada, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktu pokalbio įrašo išrašo protokolu) nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl abejoti minėtų asmenų parodymų patikimumu ir jais nesiremti teismui nebuvo pagrindo. Teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nesivadovavo T. S. ir R. S. parodymais, kaip prieštaraujančiais kitai įrodomajai bylos medžiagai. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai, kad V. G., pasitaikius progai, specialiai juos apkaltino, sukūrė incidentą, norėdamas iškeldinti iš buto T. S., nes dar anksčiau jis jų vaikams buvo pasiūlęs persikelti į kitą butą, taip pat siekdamas materialinės naudos, vertintinas kaip visiškai nepagrįstas, neatitinkantis tikrovės. Nuteistieji išskiria ir akcentuoja tam tikrus įrodomosios medžiagos fragmentus, savaip juos interpretuoja, neatsižvelgdami į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą, dėsto prielaidas, daro klaidingas išvadas. Tai, kad teisme nebuvo apklaustas T. S. ir R. S. sūnus, šalia gyvenantys kaimynai, neturi įtakos nustatytoms bylos aplinkybėms, nes minėti asmenys tiesiogiai įvykio nematė, jame nedalyvavo. Tai, kad atvykę policijos pareigūnai jokių sužalojimų ant V. G. veido nematė, jokių sužalojimų jam nustatyta nebuvo, nors jis buvo mušamas kumščiais, smaugiamas, nepaneigia nustatyto fakto, kad prieš jį nuteistieji pavartojo fizinį smurtą, sukėlusį fizinį skausmą. Kad būtų konstatuotas fizinio skausmo sukėlimo faktas, pakanka nustatyti, kad buvo pavartotas fizinis smurtas, o tai šioje byloje yra patikimai įrodyta. Apskritai, T. S. ir R. S. apeliacinių skundų argumentai nesukelia jokių pagrįstų abejonių teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, neturi jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio išvadų teisėtumui ir pagrįstumui, nepaneigia jų kaltės įrodymų.
Vadovaujantis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad T. S. aptariamo konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš mažametį V. G., padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat ji ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, grasino nužudyti V. G., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pavartojo prieš jį fizinį smurtą, sukeldami fizinį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje yra patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, atliktas išsamus įrodymų tyrimas, iš įrodymų visumos analizės nuosprendyje logiškai seka T. S. kaltę pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. ir R. S. kaltę pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. patvirtinančios išvados, dėl to naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria T. S. ir R. S. pripažinti kaltais ir nuteisti dėl minėtų nusikaltimų padarymo, ir jiems priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Dėl T. S. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
T. S. apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad ji skundžiamu nuosprendžiu yra neteisėtai ir nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., t. y. už pasikėsinimą įvykdyti atvirą vagystę. Apkaltinamajame nuosprendyje suformuluota išvada dėl T. S. kaltės pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. neparemta išsamiu bylos aplinkybių nustatymu – teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Apylinkės teismas tinkamai neištyrė ir teisingai neįvertino bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, kurie galėjo turėti esminės įtakos T. S. veikos teisiniam įvertinimui ir jos kaltės klausimo išsprendimui.
Vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Taigi veiką kvalifikuojant pagal BK 178 str., kaltininko veikoje būtina nustatyti tyčią, t. y. įrodyti jo siekį užvaldyti svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, teisingai nustatęs, kad T. S. nuo žemės pakėlė V. G. pakabuką (kryželį), vis dėlto padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad T. S. siekė jį užvaldyti. Byloje nėra įrodymų, kad ji norėjo nuo žemės paimtą V. G. pakabuką (kryželį) pasisavinti, to nepatvirtina nustatytos bylos aplinkybės. Nors tiek pats nukentėjusysis V. G., tiek liudytojai A. G. ir A. S. tvirtino, kad pakabukas (kryželis) buvo atgautas atvykusių policijos pareigūnų pagalba, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas parodė, kad pagal pranešimą atvykus į butą, V. G. apie nutrauktą grandinėlę ir kryželį neužsiminė, teisminio bylos nagrinėjimo metu pareigūnas parodė jokio kryželio neatsimenąs. Taigi byloje nėra patikimų duomenų, kad policijos pareigūnų atvykimas būtų kaip nors paveikęs T. S. valią, kad tik tai jai sutrukdė įgyvendinti sumanymą užvaldyti svetimą turtą, privertė grąžinti pakabuką V. G.. Be to, nenustatyta, kad T. S. būtų atlikusi kokius nors veiksmus, kurie būtų parodę jos siekį pasisavinti pakabuką, pvz., būtų slėpusi jį, bėgusi, atvirkščiai, byloje nustatyta, kad ji grąžino pakabuką V. G.. Taip lieka nepaneigta pačios nuteistosios versija, kad ant žemės po muštynių ji pamatė kryželį, jį pakėlė ir atidavė, pasisavinti to kryželio nenorėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jo veikoje turi būti nustatyti visi būtinieji nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai. Nors vieno iš jų nesant, negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju, nesant vieno iš T. S. inkriminuoto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės elementų – tyčios – nebuvo teisinio pagrindo patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria T. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).
Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio
Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad iš jos nukentėjusiųjų naudai priteista labai didelė neturtinės žalos atlyginimo suma. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė, savo sprendimą išsamiai ir tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiųjų naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nuteistųjų ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo mažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 330 str., 331 str.,
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendžio dalį, kuria T. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir jai paskirtos bausmės subendrintos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, ir priimti naują nuosprendį:
T. S. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmę, paskirtą BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 140 str. 2 d., ir galutinę subendrintą bausmę T. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.