Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) ,,Gevida Smart Solution“ ieškinį atsakovui D. B., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Nemokumo administratorius vykdydamas JANĮ įtvirtintas pareigas nustatė, kad paskutinis UAB „Gevida Smart Solution“ iki nemokumo bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo D. B.. Nemokumo administratorius išsiuntė D. B. nurodymą dėl dokumentų ir turto perdavimo žinomu el. paštu.

4. Kadangi UAB „Gevida Smart Solution“ buvęs vadovas D. B. nustatytu terminu neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų ir turto, nemokumo administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu skirti minėtam asmeniui baudą. Vilniaus apygardos teismas prašymą tenkino ir 2023 m. spalio 3 d. nutartimi UAB „Gevida Smart Solution“ buvusiam vadovui D. B. paskyrė 200 Eur baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą. Išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus. Tačiau ir po baudos paskyrimo atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.

5. Dėl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties, įmonės turto, administratorius neturi galimybės išaiškinti įmonės veiklos, debitorinių skolų, jų pagrindimo, neturi galimybės išnagrinėti įmonės sandorių ir esant pagrindui juos ginčyti ar kitaip apginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino ieškovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį sudaro 215 867,89 Eur suma. Bendrovės bankroto proceso metu bendrovės kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinami, nes administratoriui nėra perduotas turtas, kurį realizavus būtų galima tenkinti finansinius reikalavimus. Dėl atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti kokį turtą ar debitorines skolas turi bendrovė. Laikytina, kad atsakovo padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma.

7. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ieškovė prašo, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių atsakovės atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindas priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gevida Smart Solution“ bankroto bylą, civilinės bylos Nr. eB2-2177-340/2023; nemokumo administratore paskirta UAB „Nemokumo administratoriai“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 19 d. Ta pačia nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Už šios pareigos neįvykdymą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi nutarta skirti bankrutuojančios UAB „Gevida Smart Solution“, įmonės kodas 305607879, buvusiam vadovui D. B., 200 Eur baudą valstybės naudai.

10. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi. Nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 215 256,18 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarta pripažinti BUAB „Gevida Smart Solution“, juridinio asmens kodas 305607879, bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 11 d.

11. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi iškeliant bankroto bylą, nustatyta, kad paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2021 metus, pagal kuriuos bendrovė turėjo 40 442 Eur vertės trumpalaikio turto. Aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nei bankroto bylos iškėlimo metu, nei po bankroto bylos iškėlimo, buvęs įmonės vadovas nei teismui nei nemokumo administratoriui nepateikė.

12. Nemokumo administratorius ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia įmonės dokumentų ir turto neperdavimu, o žalos dydį grindžia nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma. Juridinių asmenų registro duomenimis paskutinis įmonės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas D. B..

13. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau prezumpcija gali būti skolininko (šiuo atveju įmonės vadovo) paneigta. Civilinė atsakomybė grindžiama vadovo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, jog įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

15. Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-7-177-701/2017, 41, 42, 45 punktai).

16. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-7-177-701/2017, 50–52 punktai).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu nepakanka bendrovės turto bankrutuojančios įmonės finansiniams reikalavimams patenkinti ir nustatoma, jog įmonės turto nepakanka dėl to, kad bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai.

18. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad vertinant civilinės atsakomybės už dokumentų neperdavimą sąlygas, darytina išvada, jog atsakomybė kyla dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo – įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas) ir vadovo pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimą, kurios turinys detalizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje. Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas pats savaime, be vadovo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus pažeidimo, yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio gali kilti žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 13-14 punktai).

19. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to, pagal kasacinio teismo praktiką, tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016, 23 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nuo 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nerengti; duomenų apie įstatyme nustatytą pareigą tinkamai vykdyti buhalterinę apskaitą nėra; įmonės dokumentai ir turtas nemokumo administratoriui neperduoti. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų nėra galimybės nustatyti įmonės turto sudėties, jo panaudojimo teisėtumo, išieškoti debitorinių skolų ir kt. Atsakovas byloje nėra pateikę prezumpcijos paneigimo įrodymų, t. y., kad neteisėtų veiksmų atlikimas (finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas ir/ar dokumentų ir turto neperdavimas nemokumo administratoriui), nėra susijęs su reikalaujama atlyginti žala (patvirtintų ir nepadengtų kreditorių reikalavimų suma). Todėl, teismas priimdamas sprendimą už akių, formaliai įvertinęs bylos įrodymus sprendžia, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Sprendžiant dėl žalos dydžio, pažymėtina, kad nors ieškovės paršo priteisti 215 867,89 Eur žalos atlyginimą, tačiau bankroto bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi, nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 215 256,18 Eur. Todėl, ieškinys tenkinamas iš dalies.

22. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 215 256,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Žyminis mokestis pagal pareikštus reikalavimus sudaro 2 590 Eur. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybės snaudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285–288, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Gevida Smart Solution“, juridinio asmens kodas 305607879, naudai priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 215 256,18 Eur žalos atlyginimo, bei 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (215 256,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2 590 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus apygardos teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Teismo sprendimą už akių išsiųsti ieškovei, bei atsakovui visais žinomais adresais, įskaitant el. pašto adresus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.