Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-04 · Byla Nr. N1-142-834/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
N1-142-834/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
A. B., G. S.
Nukentėjusysis
T. B., H. B.
Advokatai
Anatolijus Svila, Sergejus Milovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-142-834/2017Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-33237-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.11.10; 1.1.11.12.;1.2.14.1.2.2.;2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 4 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, Norai Šukaitytei,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,kaltinamojo A. B. gynėjui advokatui Sergejui Milovui,kaltinamojo G. S. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,atstovei pagal įstatymą M. R.,Vilniaus rajono VTAS atstovui E. Zakševskiui,

nukentėjusiesiems T. B. ir H. B.

vertėjai Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B. (A. B. )a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav , Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, (duomenys neskelbtini), deklaruojamoji vieta ten pat; mokosi profesinėje mokykloje J. K. g. 160, Vilniuje, anksčiau neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 178 str. 2 d.

G. S. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r. , Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis , gyv. (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., Lietuva, deklaruojamojo gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lentvario k., Lentvario sen., Trakų r. sav. Vilniaus geležinkelio it transporto profesinės mokyklos moksleivis, Islandijos g. 3, Vilnius , neteistas, bet 2017-01-25 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17786-16 pagal LR BK 178 str. 2 d., vadovaujanti LR (duomenys neskelbtini) str.5 p.. LR BK 38 str. 1d. nutrauktas.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.,Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir G. S. 2016-07-13 apie 17.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, G. S. pro atrakintas duris įsibrovus į patalpą- Tatjanos ir H. B. namus, esančius Vilniaus r. sav., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini), o A. B. stovint prie namo ir stebint, kad niekas neateitų, tokiu būdu pagrobė 200 eurų vertės T. B. priklausantį nešiojamą kompiuterį LENOVO E1-6010/4/500/AM Dintegrated.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad tą vasaros dieną liepos 17 d. ar 16 d. su A. B. buvo susitikę po pietų, buvo A. gimtadienis, jis sakė, kad neturi pinigų. Tuo metu prie parduotuvės susitiko V., A. paklausė ar nereikalingas kompiuteris. A. prie V. paprašė, kad jis nueitų prie jo namų ir paimtų kompiuterį. A. prie namų laukė lauke. Jis užėjo paėmė kompiuterį ir išėjo. Pardavė kompiuterį už 50 eurų. A. laukė lauke prie durų, nes sakė, kad bijo eiti namo. Kai jis ėjo su kompiuteriu kelis šimtus metrų vijosi A. tėvas. Kai paėmė kompiuterį namie nieko nebuvo. Tėvas vijosi, nes pamatė, kad išėjo iš jo namų. Suprato, kad kompiuterį paima be leidimo. Dėl kainos tarėsi A., nes jam reikėjo pinigų. A. pasakė, kad kompiuteris gulės ant lovos. Savo elgesį vertina blogai, gailis dėl vagystės, atsiprašė nukentėjusiųjų po kelių dienų, kai buvo sužinota dėl kompiuterio, kad jis jį paėmė. A. tėvo atsiprašė. Kompiuteris yra grąžintas B..

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad buvo susitikęs su Grantu, kalbėjo apie kompiuterį. J. G. pasakojo, kad yra kompiuteris, kad atšvęstų gimtadienį reikia parduoti. Kompiuteris priklausė mamai. G.i pasakė, kad kompiuteris jo. Kompiuterį ėjo paimti G.. Jis pats nėjo paimti kompiuterio, nes bijojo tėvų. Tėvai neleisdavo visų draugų atsivesti. Kompiuterį jis pats pardavė Vitalijui. Dabar kompiuteris yra grąžintas. Savo poelgį vertina blogai. Mokykloje nesimokė, nes praleisdavo pamokas. Savo kaltę pripažįsta pilnai, žinojo, kad negalima to kompiuterio parduoti, suprato, kad ima kompiuterį neteisėtai. Pinigus už kompiuterį paėmė jis. G. S. pinigų už kompiuterį nebuvo duota.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis H. B. posėdžio metu paaiškino, kad buvo namo kieme, dirbo. Pamatė, kad Grantas ėjo keliu, pasisveikino ir nuėjo link namo, negalvojo, kad eis į kiemą iš kitos pusės. Nepastebėjo, kaip įėjo į namą, paskui pamatė kai išbėgo iš namų ir kažką turėjo stačiakampio formos po viršutiniais drabužiais. Jis pradėjo vytis, bet nepavijo. Grįžo namo ir pamatė, kad nėra kompiuterio, tik laidas gulėjo. Jo sūnus stovėjo prie sankryžos. Kai pamatė, kad nėra kompiuterio, klausė sūnaus kur kompiuteris, prašė grąžinti, jis tylėjo, sakė, kad nežino. Draugų sūnui neleisdavo vestis į namus. Kompiuteris yra grąžintas per policiją. G.s ir sūnus jo asmeniškai neatsiprašė.

N. T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog apie vagystę sužinojo, kai vakare grįžo namo. Vyras pasakė, kad pavogė kompiuterį. Dabar kompiuteris yra grąžintas, todėl žala šiai dienai nebėra padaryta. Civilinio ieškinio atsisako. Sūnus su ja beveik nesikalba, nežino kodėl. Jis lankėsi pas psichologą, kelis kartus nuėjo, paskui nebėjo. Dėl kompiuterio vagystės jam atleidžia. G. S. jos neatsiprašė, negirdėjo.

Civilinė atsakovė ir atstovė pagal įstatymą M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra sūnaus auklėjimo spragos. Po to įvykio sakė A. B. , kad neateitų. Jis vis tiek eina pas Grantą. G. važiavo su vyru atsiprašyti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio nukentėjusiosios T. B. apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji T. B. parodė, kad 2016-07-13 d. ryte, apie 05.30 val. išeidama iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Grigaičių k. , Vilniaus r. sav., dar matė jog vaikų kambaryje ant stalo stovi 200 eurų vertės nešiojamas kompiuteris Lenovo E1--6010/4/500/AM Dintegrated. Grįžusi iš darbo apie 19.00 val. ji pamatė, kad kompiuterio namuose nėra. Tada ji savo vyro H. B. , gim. 1968 m., tel. (duomenys neskelbtini) paklausė kur yra kompiuteris. Vyras jai pasakė, kad kompiuterį iš namų pavogė sūnaus A., gim. 1999 m., pažįstamas. Ji pradėjo vyrą klausinėti kas atsitiko ir H. jai papasakojo, kad tą pačią dieną, t.y. 2016-07-13 d. apie 17.00 val. jis trumpam išėjo į kiemą ( lauke yra gyvuliai, lauko tualetas ir kiti objektai). Jam būnant lauke, į namus pro atidarytas duris įbėgo minėtas sūnaus draugas, žino tik jo pravardę "G. S.". Jam apie 17 metų. Jis užbėgo laiptais į antrąjį aukštą ir iš namų išsinešė kompiuterį. Vyras labai pasimetė, todėl net nesivijo, tačiau matė kaip "G. S." kažką išsinešė užsikišęs už rūbų. Taip pat šį įvykį matė jos duktė Diana, kuriai 7 metai. Taip pat vyras matė kaip tuo metu prie namų vartų dar stovėjo kitas vaikinas R. A.. Jam apie 17 metų. Ji mano, kad jie buvo susitarę pavogė kompiuterį. Jos sūnaus A. tuo metu namuose nebuvo. Kur jis tuo metu buvo ji nežino kadangi jis su ja beveik nebendrauja. Sužinojusi apie vagystę ji nuėjo į G. S. namus. Jis gyvena Pergalės g., Grigaičiuose, tačiau namuose nieko nerado, todėl vėliau apie įvykį pranešė policijai. Prašė šį įvykį ištirti, kadangi jam padaryta 200 eurų materialinė žala. Pavogtas kompiuteris buvo įskilęs kairės pusės korpuse. Pavogto kompiuterio dokumentus ji turi, tačiau serijinio numerio juose nėra, yra tik pavadinimas ir modelis. ( 15 b. l.). 2016-07-26 liudytojo papildomos apklausos metu nukentėjusioji T. B. parodė, kad ji lieka prie jos anksčiau duotų parodymų. Ji nori patikslinti, kad kompiuterį ji nupirko savo dukrai K. B., tačiau kompiuteriu galėjo naudotis visi šeimos nariai. Tai buvo jos nuosavybė. Jos vyras nemokėjo naudotis kompiuteriu, todėl ir nesinaudojo. Šeimoje yra 3 vaikai: Kristina, gim. 1998 m., Andžej, gim. 1999 m., Diana, gim. 2008 m. Kompiuteriu savo nuožiūra galėjo naudotis tik Kristina, nes ji jį nupirko tik jai. Ji galėjo kompiuteriu naudotis tik tiek, kiek leisdavo Kristina, nes jai kompiuteris buvo reikalingas mokymuisi. Ji šiais metais baigė vidurinę mokyklą. N. A., nei Dina nebuvo kompiuterio savininkai. Jie tik ribotai galėjo juo naudotis. Kompiuteris buvo juodos spalvos, pavadinimas "Lenovo". Į jį galima įdėti atminties kortelę ir DVD diską (yra lizdai). Atidarius dangtelį iš kairės apatinės pusės prie klaviatūros yra įskilimas. Kompiuterį ji galėtų atpažinti.( 20 b.l.).

Iš byloje esančio nukentėjusiojo H. B. apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu 2016-07-15 apklaustas liudytoju nukentėjusysis H. B. parodė, kad 2016-07-13 apie 17 val. jis vaikščiojo savo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r. sav. Namai buvo atrakinti kadangi jis vaikščiojo kieme. Staiga jis pamatė kaip iš jo namo išbėgo iš matymo pažįstamas vaikinas, kurį vadina Grantu. Jam apie 17 metų. Jo pavardės jis nežino. Po marškinėliais jis kažką išsineš, todėl pradėjo jį vytis, tačiau nepavijo,. Jis matė, kad kitoje gatvės pusėje stovėjo jo sūnus A. bei jo draugas R. A.. R. A. apie 17 metų. Parėjęs namo jis pamatė, kad buvo pagrobtas kompiuteris "Lenovo". Jis suprato, kad G. pagrobė kompiuterį. Apie įvykį jis pranešė žmonai ( 27 b.l.). 2016-07-26 papildomai apklaustas H. B. parodė, kad į jam pateiktus klausimus ji nori atsakyti, kad kai G. S. pavogė iš jo namų kompiuterį, jis jį vijosi iki tvoros, nes daugiau jėgų neturėjo jo vytis. Už 100 metrų nuo namų jis matė savo sūnų A. B., kuris stovėjo su R. A.. Jis negali teigti, kad yra įsitikinęs, kad R. A. ir jo sūnus stovėjo kartu. Gal jis ir galėjo praeiti pro jo sūnų, o gal ir kartu stovėjo. Jis dėl to taip sakė, nes kai vijosi G. S. nelabai atkreipė į juos dėmesio. Prieš tai apklausoje jis minėjo, kad jo sūnus su R. A. laukė G. S.. Dabar kai jis pagalvojo jis negali to teigti 100%. Tiesiog jis tada taip pagalvojo, nes jie pažįstami. Jo sūnus kaip stovėjo su R. A., taip ir liko stovėti, o kur toliau nuėjo ar nubėgo jis nematė, nes iškart nuėjo į namus pažiūrėti ką G. S. pavogė. Kai G. S. pabėgo buvo matyti, kad jis kažką buvo pasikišęs po rūbais. Kaip vėliau paaiškėjo G. S. iš namų pavogė kompiuterį. ( 28 b.l.).

Iš byloje esančio liudytojo R. A. apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. A. parodė, kad jis nuolat gyvena Grigaičių k., Vilniaus r. sav. Jis beveik visus kaimo gyventojus pažįsta. Jis pažįsta A. B., G. S., V. V.. Santykiai su visais draugiški.2016 m. vasarą, datos tikslios datos neprisimena, jis eidamas iš parduotuvės, kieme prie V. V. namo, kieme pamatė V. V. ir G., kurie kalbėjosi. Visi pradėjo kalbėtis apie nieką. Po kurio laiko prie jų priėjo A. B., kuris pasakė, kad šiandien jo gimtadienis, o pinigų atšvęsti nėra. Jis taip pat pasakė, kad iš savo namo paims kompiuterį ir Vitalijaus paklausė ar jis nenorėtų kompiuterio pirkti. Po ko G. nieko nesutaręs su A. B. išėjo. Abu nuėjo A. B. namų link. Jis pasiliko su Vitalijumi kalbėtis. Po 10-15 min. jis nutarė eiti namo ir palikęs V. pradėjo eiti keliu posūkio link, t.y. savo namų ir A. B. namo link. Tuo metu jis pamatė, kad V. namo link bėga Grantas. kažką paslėpęs už drabužių iš priekio (kompiuterį), o jam iš paskos bėgo A.. Jis nežino kodėl jie bėgo. Jis nematė, kad juos kažkas vytųsi. B. G. kitam kaimynui išmetė kompiuterį per tvorą į kiemą. Jis grįžo pas V.. Netrukus ten atėjo G. ir A.. V. apžiūrėjo kompiuterį. Jam viskas tiko ir davė A. 50 eurų. K. A. iškeitė pinigus jam davė 5 eurus už atminties kortelę, kurią jis jam labai seniai buvo davęs, 5 eurus G.. Jis nežino už ką, o likusius 40 eurų pasiliko sau. Po to Vitalij, A. išgėrė už gimtadienį, o jis su G. tik stebėjo nevartodami alkoholio. ( 50 b.l.). 2017-01-05 liudytojo papildomos apklausos metu R. A. parodė, kad kai G. S. su A. B. nuėjo paimti kompiuterio iš A.namų, jis tuo metu ėjo nuo V. V. namų savo namų link. Eidamas pamatė , kad G. bėga nuo A. namų. Jam iš paskos bėgo pats A.. Kadangi jis žiojo, kad jie bėga į V. V. namus ir A. B. jam buvo skolingas už atminties kortelę jis taip pat pradėjo bėgti. Jis juos aplenkė ir pirmas nubėgo į V. V. namus. Jis matė, kad G. S. kažką išmetė už tvoros. Dėl ko jie bėgo jis nežino. Jis net nežino kodėl jis bėgo. K. G. su A. pavogs kompiuterį iš pradžių jis net nesuprato, nes A. B. sakė, kad kompiuterį jis tik paims iš namų ir parduos, nes reikia pinigų gimtadieniui švęsti. Jis nežinojo, kad kompiuteris yra ne jo. Po to kai jis kompiuterį pardavė V. V., A. B. jam atidavė skolą už atminties kortelę - 5 eurus. Jis tik vėliau sužino, kad kompiuteris buvo ne A. B. ir kad jie iš tiesų ji pavogė. ( 54 b. l.).

Iš byloje esančio liudytojos A. K. apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad jis su šeima gyvena Grigaičių k., Vilniaus r. sav. Jis augina du vaikus: L., gim. 2007 m.;, A., gim. 2015 m.. J. L. draugauja su D. B., kuri turi seserį Kristiną ir brolį A.. 2016 m. liepos mėn., tikslios datos neprisimena, bet kaip vėliau sužinojo tai buvo A. B. gimtadienis, jai būnant namuose iš lauko parbėgo L. su Diana ir pasakė, kad jos matė kaip G.po rūbais iš priekio bėgdamas nešė kompiuterį, kurį išmetė kaimynei į daržą. L. dar pridūrė, kad tikriausiai G. pavogė tą kompiuterį. Daugiau nekomentavo. Vakare pas juos į namus atėjo D. ir K. B. ir patvirtino, kad iš tikrųjų iš jų namų dingo kompiuteris ir klausinėjo Lauros ką ji matė dieną. Tuo metu lauke pamačiusi G., A. B. ir savo brolį R. A. ji priėjo prie jų ir pradėjo gėdinti G. sakydama, kad negalima vogti svetimų daiktų, o ypač iš neturtingų žmonių. Iš pradžių G. viską neigė sakydamas, kad tai A. B. darbas, o kai ji jam parodė į savo dukrą ir patvirtino, kad būtent jis nešė tą kompiuterį paslėpęs, G. atsakė, kad jis nešėsi kamuolį, kurį metė į daržą, o ne kompiuterį. A. išvis tylėjo stovėdamas ir niekaip nereagavo. Kitą dieną jos dukra parėjusi į namus sakė, kad G. liepė jai tylėti ir visiems sakyti, kad tai buvo kamuolys, tačiau L. daugiau ta tema nustojo kalbėtis ir niekam nekartojo ką matė tą dieną. Ji pilnai pasitiki savo dukra. Ji ne melagė ir tikrai jai pasakė ką matė, tačiau ji prieštarauja, kad dukra būtų apklausiama policijoje ir teisme. Ji nenori traumuoti vaiko. be to ji nežino kaip toliau į ją reaguos G.. ( 57 b.l.).

Iš byloje esančio liudytojo V. V. ( V. V.) apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. V. parodė, kad tikslios datos jis neprisimena, bet tai buvo 2016 m. liepos mėn. pas jį namo atėjo A. B. ir G., kurio pavardės jis nežino ir pasiūlė iš jų nupirkti nešiojamą kompiuterį "Lenovo" Pasakė, kad švenčia gimtadienį ir kad jiems reikia pinigų. Sakė, kad kompiuteris A. B.. Jie prašė už jį 50 eurų. Jis paklausė ar dėl to nebus problemų. A. B. nurodė, kad tai jo kompiuteris ir tikrai nieko nebus. Kompiuterį laikė G.. Jis pasakė, kad turi 30 eurų ir už juos galės kompiuterį nupirkti. Jie sutarė. J. G. davė 30 eurų, o jis jam perdavė kompiuterį. Taip pat sakė, kad už 5 eurus atneš maitinimo laidą, tačiau laido taip ir neatnešė. Apie tai, kad šis kompiuteris vogtas jis nieko nežinojo. (38-39 b.l.).

Iš byloje esančio 2016-07-15 pareiškėjos T. B. pareiškimo matyti, jog pareiškėja nurodė, kad 2016-07-13 apie 17 val. iš matymo pažįstamas kaimynas pravarde G. S. iš T. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r. sav. nuo stalo pagrobė 200 eurų nešiojamąjį kompiuterį Lenovo E1-6010/4/500AM Dintegrated ir tuo nukentėjusiajai padarė 200 eurų turtinę žalą. ( 2 b. l.).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Grigaičių k., Vilniaus r. sav. ( 7-10 b. l.).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog V. V. pateikė nešiojamą kompiuterį „Lenovu‘, plastmasiniu juodu korpusu (40-41 b.l.).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas kompiuteris „Lenovo“ Apžiūros metu nustatyta, kompiuteris yra 38x25 cm. dydžio Ant kompiuterio pagrindo yra priklijuoti lipdukai “Lenovo B50-45 M. N. 80F0 Date 14/09/30 S/N CB33322310 MTM:59435998 Windodws 8. ( 42-43 b.l.).

Iš byloje esančio daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusioji T. B. atpažino kompiuterį, pažymėtą Nr. 3, apie kurį ji davė parodymus. Jį atpažino pagal juodą spalvą; dydį, nes buvo nemažas korpusas; pagal pavadinimą "Lenovo". Atidarius dangtelį, iš kairės apatinės korpuso pusės prie klaviatūros yra įskilimas, kuris atsirado kritimo ant grindų metu. Būtent jis buvo pagrobtas iš jų namų 2016-07-13. (22-23 b. l.).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamųjų A. B. ir G. S. kaltė, jog jie veikdami bendrininkų grupėje, G. S. įsibrovus į patalpas, o A. B. stebint, kad niekas neateitų, tokiu būdu pagrobė T. B. priklausantį kompiuterį, visiškai įrodytą.

Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dvejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-90/2013). Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Paprastojo bendrininkavimo atveju dažniausiai visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Tačiau nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, Nr. 2K-89-139/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį sprendžiama iš kaltininkų atliktų veiksmų. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog A. B., žinodamas, jog tėvai neleidžia į namus vestis draugų ir kompiuteris buvo skirtas ne jam, G. S. pasakė nueiti į namus ir paimti kompiuteris, pasakė kur kompiuteris yra. O pats, G. S. nuėjus į namus paimti kompiuterio, laukė prie namų ir saugojo , kad niekas neateitų. Pinigai už kompiuterį buvo reikalingi A,B. gimtadienio šventimui. Jų veiksmų bendrumą parodo ir tai, kad G. S. išėjus iš namų su paimtu kompiuteriu abu kaltinamieji kartu bėgo link V. V. namų. Parduodant pavogtą kompiuterį dalyvavo abu kaltinamieji. Todėl G. S. ir A. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Posėdžio metu abu kaltinamieji pripažino padarę nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, todėl kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( LR BPK 59 str.1 d.2 p.). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstama veiką jie padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, spręsdamas kaltinamųjų atsakomybės klausimą, vadovaujasi BK XI skyriaus nuostatomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas teismo posėdžio metu prašė tuo atveju, jei teismas pripažins kaltu A. B. taikyti BK 93 straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametį, kuris pirmą kartą nusikalto.

Prokurorė posėdžio metu neprieštaravo, jog A. B. atžvilgiu būtų taikyta LR BK 93 str.

Kaip nustatyta A. B. padarė apysunkę nusikalstamą veiką, ankščiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas 2 kartus už važiavimą be bilieto, ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, nukentėjusioji atleido, civilinio ieškinio atsisakė. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Posėdžio metu išklausius kaltinamojo tėvus matyti, jog tėvai taip pat neskyrė pakankamo dėmesio sūnaus auklėjimui. Pats kaltinamasis savo poelgį vertina blogai. Tai yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. B. ateityje naujų nusikalstamų veikų nepadarys. Todėl, teismas mano, jog yra visos sąlygos, numatytos LR BK 93 straipsnyje kaltinamąjį A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį atleistinas, baudžiamoji byla nutrauktina. Vadovaujantis LR BK 82 straipsnio 1 dalies 5 p. 87 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktais 3 dalies 4 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-elgesio apribojimas įpareigojant mokytis arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse ir nebendrauti su G. S..

Kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti ( LR (duomenys neskelbtini) str.).

Kaltinamojo G. S. gynėjas advokatas teismo posėdžio metu prašė G. S. atžvilgiu prašė taikyti BK 93 straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametį.

Kaip nustatyta G. S. padarė apysunkę nusikalstamą veiką. Šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu. Tačiau iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad 2017-01-25 jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas LR BK 38 str. 1 d. pagrindu dėl analogiškos nusikalstamos veikos ( LR BK 178 str. 2 d.) padarytos 2016-04-15. Taigi jau po šios nusikalstamos veikos ( 2016-07-13) padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju. Nors laikomas neteistu, tačiau šios aplinkybės rodo, jog nėra linkės laikytis visiems priimtinų elgesio normų. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametį, kadangi kaltinamasis per pakankamai trumpą laiką įvykdė dvi nusikalstamas veikas. Todėl gynėjo prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametį atmestinas. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia, į padaryto nusikaltimo pobūdį – padarė tyčinę nuskalstamą veiką, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (veikdamas bendrininkų grupė, buvo nusikaltimo vykdytoju), taip pat į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė –pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d.), į tai, kad atsiprašė nukentėjusiųjų, yra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, todėl laikomas neteistu, nebaustas administracine tvarka ( b. l. 97), padarė šią nusikalstamą veiką būdamas nepilnamečiu. Teismas įvertinę visas nurodytas bei kitas bausmių skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai G. S. bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus, bausmės trukmę nustato ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 , kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka.

G. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje T. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje dėl vagystės. Jai padaryta 200 eurų materialinė žala (17 b.l.). Posėdžio metu duodama parodymus paaiškino, jog kompiuteris yra grąžintas, žala nepadaryta. Atsisako pareikšto civilinio ieškinio.

Baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d. nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikomos atitinkamos Civilinio proceso normos. Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 4 p. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Atsižvelgiant į tai procesas pagal civilinės ieškovės T. B. ieškinį nutrauktinas, nes ieškovė nuo jo atsisakė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)307 str.,

nusprendžia:

A. B. ( A. B.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį

Baudžiamąją bylą A. B. nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktais ir 3 dalies 4 punktu, A. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą dešimčiai mėnesių, uždraudžiant jam per nustatytą laikotarpį bendrauti su G. S. bei įpareigojant jį per nustatytą laiką mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ir reabilitacijos priemonėse.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti A. B. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 ( šešiems ) mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 6 dalies 1 ir 3 punktu, G. S. per bausmės atlikimo laiką uždrausti bendrauti su A. B. ir paskirti įpareigojimą- per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, tęsti mokslą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovė T. B. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė