- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-547-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02562-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- J. A. Š.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. Š. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių pripažinimo ir kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. A. Š. prašė pripažinti nuo sudarymo momento žemės sklypų įsigijimo sandorius negaliojančius:
a) 3.0500 ha ploto/žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5100 Eur vertės (savininkas A. D.),
b) 2.1200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1680 Eur vertės, (savininkas A. P.),
c) 0.7000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 387 Eur vertės (savininkas A. P.),
d) 0.3000 ha ploto žemės sklypo, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1130 Eur vertės, (savininkas A. P.),
e) 1800 ha ploto žemės sklypas, unikalus N r, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 410 Eur vertės, (savininkai - J. B., V. B., A. M., V. P., E. A. V.),
f) 7.1200 ha ploto žemės sklypo, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 2475 Eur (J. B., V. B., A. M., V. P., E. A. V.),
g) 9.3400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 6, 3246 Eur vertės, (savininkai G. G., J. G., M. I. Z.)
h) 2.9300 ha ploto žemės sklypo, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1018 Eur vertės, (savininkai -J. B., V. B., A. M., V. P., E. A. V.),
i) 1.9900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1203 Eur vertes, (savininkai G. G., J. G., M. I. Z.)
j) 2.7300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3250 Eur vertės, (savininkas - E. B.),
k) 3 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1379 Eur vertės, (savininkai - V. V., E. P.),
l) 3 ha ploto žemės sklypo, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4060 Eur vertės, (savininkai - E. B., V. V.),
m) 8.4300 ha ploto žemės sklypo, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9910 Eur vertės, (savininkai - V. D., Z. M.)
n) 5.3400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7320 Eur vertės, (savininkai - Suvalkijos žemės ūkio bendrovė, K. I.),
o) 2.0900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).,3190 Eur vertės, (savininkas - Suvalkijos žemės ūkio bendrovė),
p) 0.5500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 630 Eur vertės, (savininkė J. S.),
q) 2.3600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 1448 Eur vertes, (savininkai - A. B., E. P., G. V.)
r) 7.4300 ha ploto žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5010 Eur vertės, savininkai - Z. B. ir V. B.,
s) 12.1300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 21000 Eur vertės, savininkai V. M., A. M., D. L., D. L., E. G.,
t) 11.78 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 14500 Eur vertės, E. T.,
u) 4.5900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 2837 Eur vertės, savininkas R. Z.,
v) 11.9000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 7646 Eur vertės, savininkas - UAB „Baltijos žemės fondas“,
w) 5.6800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3823 Eur vertės, savininkas UAB „Baltijos žemės fondas“,
x) 7.6700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Vadoklių agrocentras“, 6806 Eur vertės,
y) 0.0400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 41 Eur vertės, savininkas UAB „Vadoklių agrocentras“,
z) 0.9700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Vadoklių agrocentras“, vertė - 909 Eur,
aa) 2.7300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ŽŪB „Panevėžio agrocentras“, vertė 1854 Eur,
bb) 0.7122 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 799 Eur vertės, savininkas ŽŪB „Panevėžio agrocentras“,
cc) 1.1578 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1335 Eur vertės, savininkas ZUB „Panevėžio agrocentras“ ,
dd) 0.1490 ha ploto žemės sklypo, unikalus N r. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 345 Eur vertės, savininkas UAB „Biodela“,
ee) 2.1031 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10548 Eur vertės, savininkas Lietuvos Respublika.
2. Pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į žemę R. R. įmonės Matas žemės ribų atstatymo - paženklinimo - parodymo akto Nr. 1 pagrindu, akto nurodytose ribose, kurį galiojančiu pripažino Panevėžio apylinkės teismo teisėjas S. V. 2018-02-07 nutartimi civilinėje byloje 2-2281-649/2018.
3. Pripažinti 1995-04-14 atsisakymus Nr. 44 ir Nr. 45 negaliojančius ir J. A. Š. nustatyti nuosavybės teises į esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Nurodė, kad jo tėvas J. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypus. 1991 m. spalio 21 d. visi įpėdiniai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į tėvo J. Š. valdytą žemę atkūrimą, Nuo tos datos Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisės išdalinti žemės sklypus kitiems. Prašymai buvo pateikti, todėl ieškovui priklausančius žemės sklypus NŽT prie ŽŪM neturėjo teisės kitiems perleisti, nes agrarinės reformos tarnyboje buvo žemės planai, kuriuose buvo aiškios ribos, 1992-10-30 pagal archyvinius dokumentus valdytos J. Š. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pas notarą buvo surašytas susitarimas, kad į 73,05 ha žemės sklypai lygiomis dalimis padalintas visiems paveldėtojams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui J. A. Š. 10 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodyti aplinkybes ir įrodymus, pagrindžiančius reiškiamus reikalavimus, ir juos pateikti teismui. Nurodė, kad trūkumų nepašalinus ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas.
6. Nurodė, kad dėl netinkamai suformuluotų ieškinio dalyko ir pagrindo nėra aiškūs ieškovo reikalavimai, jų pagrindai ir ribos, nėra galimybės spręsti rūšinio bylos teismingumo klausimo ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas.
Šalies argumentai
7. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 31 žemės sklypo įsigijimo sandorius. Formuluodamas reikalavimą teismui konkrečiai neįvardija kada ir kokiu pagrindu šie žemės sklypai buvo įgyti, todėl visiškai nėra aišku kokius sandorius ar aktus ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais.
8. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad neturi teisės gauti duomenų apie kitų asmenų sandorius, todėl prašo teismo išduoti liudijimą gauti įrodymus – išrašus su istorija dėl žemės sklypų, kurių nuosavybės teisės įgijimo sandorius ginčija. Taip pat mano, kad tikslingiausia sutikslinti ieškinį po jo išsiuntimo atsakovams. Teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo pagrindu yra teikiama teisinė pagalba. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovas, jo atstovas reikalingos informacijos patys gauti negali. Ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas) turi būti formuluojami ieškinyje, kad atsakovai galėtų įgyvendinti savo teisę gintis nuo jiems reiškiamų reikalavimų. Pažymėjo ir tai, kad pagal visus ginčijamus sandorius bendras žemės sklypų plotas – 125,2721 ha. Tuo tarpu iš pateiktos įsiteisėjusios Panevėžio apygardos teismo 1999 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3A-433/99 matyti, kad į buvusio savininko J. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemę M. J., J. Š. ir L. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 56,44 ha žemės plotą, buvusį (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nėra nurodoma, kuo grindžiami reikalavimai dėl daugiau nei dvigubai didesnio ploto žemės sklypų nuosavybės teisių nuginčijimo. Juolab atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebuvo vienintelis J. Š. teisių paveldėtojas.
9. Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į žemę R. K. įmonės Matas žemės ribų atstatymo – paženklinimo akto Nr. 1 pagrindu, akto nurodytose ribose, kuris galiojančiu pripažintas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2281-649/2018. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios minėtos nutarties matyti, kad teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, ieškinio reikalavimai nebuvo nagrinėjami iš esmės. Dėl to, šis ieškovo formuluojamas reikalavimas taip pat nėra aiškus, ieškovas nenurodo jį pagrindžiančių aplinkybių, todėl tikslintinas.
Šalies argumentai
10. Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti 1995 m. balandžio 14 d. atsisakymus Nr. 44, Nr. 45 negaliojančius ir nustatyti jam nuosavybės teises į 6 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas konkrečiai neįvardino kokie konkrečiai ir kieno atsisakymai prašomi pripažinti negaliojančiais bei jų nepateikė. Tuo atveju, jeigu ieškovas ginčija ir savo brolio sesers M. J. naudai pasirašytą atsisakymą, turi nurodyti tokį reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis ieškovui ne kartą išaiškinta, kad dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, jei toks prašymas buvo paduotas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, jis turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai, atsakymai, atsisakymai priimti dokumentus, netenkinantys ieškovo, galėjo arba gali būti skundžiami administraciniam teismui. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas iš esmės vykdomas administracine tvarka ir, ieškovui, esant nepatenkintam šios tarnybos veiksmais, ginčas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pažymi ir tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų M. J., J. A. Š. ir A. Š. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi nesilaikyta nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Pareiškėjams išaiškinta, kad pasinaudoję išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjai turės teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundu kreiptis į administracinį teismą.
11. Ieškovas prašė prie bylos pridėti civilines bylas Nr. 2-4747-452/2015, 2-8108-452/2015, 2-195-452/2016 ir 2-8972-452/2015. Pažymėtina, kad ieškovas privalo pateikti visus įrodymus šioje byloje, juolab ieškinį pateikiant elektronine forma, o ne reikalauti keturių jau išnagrinėtų bylų, kurios (arba jų dalis) gali būti nesusijusi su naujoje byloje ieškovo keliamais reikalavimais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio teismo 2019-06-17 nutartį panaikinti ir perduoti Panevėžio apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
13. Nurodo, kad iš dalies nesutinka su teismo nutartimi. Nesutinka su įpareigojimu tikslinti reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į žemę R. K. įmones Matas žemės ribu atstatymo - paženklinimo akto Nr. 1 pagrindu, akto nurodytose ribose, kuris galiojančiu pripažintas Panevėžio apylinkės teismo 2018ni vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2—2281 - 649/2018. Taip pat nesutinkama su reikalavimu tikslinti ieškinį dalyje ir pateikti dokumentus pripažinti 1995 m. balandžio 14 d. atsisakymus Nr. 44, Nr 45 negaliojančius ir nustatyti jam nuosavybės teises į 6 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nesutinka su nustatytais trūkumais dėl prašymo pridėti išnagrinėtas 4 bylas: Nr. 2-4747-452/2015, 2-8108-452/2015,2-195-452/2016 ir 2-8972-452/2015. Nesutinka su trūkumais, kurie įvardinti taip: „ieškinyje nėra nurodoma, kuo grindžiami reikalavimai dėl daugiau nei dvigubai didesnio ploto žemės sklypu nuosavybės teisių nuginčijimo. Juolab atsižvelgiant j tai, kad ieškovas nebuvo vienintelis J. Š. teisiu paveldėtojas.
14. Ieškovas aiškiai suformulavo savo reikalavimus: pripažinti jam nuosavybės teisę į žemę R. K. įmonės Matas žemės ribų atstatymo — paženklinimo akto Nr. 1 pagrindu, akto nurodytose ribose, kuris galiojančiu pripažintas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2281-649/2018. Šio reikalavimo pagrįstumas galės būti sprendžiamas priimant galutinį sprendimą, iš esmės teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai reikalauja įrodyti ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą. Todėl ieškinio trūkumai nustatyti nepagrįstai.
15. Dėl reikalavimo pateikti 1995 m. balandžio 14 d. atsisakymus Nr. 44, Nr. 45. Šis reikalavimas yra neteisėtas, kadangi ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina įstatymo nustatyta procesine tvarka, todėl teismas neturi teisės, kad ieškovas jau paduodamas ieškinį, kad pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Dėl argumentų, susijusių su žemės plotu. Nesutinka su nustatytais trūkumais, kadangi teismas nepagrįstai nagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimą, o ne sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio ,t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina įstatymo nustatyta procesine tvarka.
16. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
17. Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus – suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, patikslinti savo reikalavimus bei pateikti įrodymus kokiu pagrindu yra reiškiami reikalavimai.
19. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 straipsniai), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato ieškovei terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
20. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).
21. Taigi, pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, nėra aiškūs ieškovo reikalavimai, jų pagrindai ir ribos, todėl pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas siekia nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį valdė iki nacionalizacijos jo tėvas. Taigi, ieškovai prašo pripažinti negaliojančius sandorius nuo turto įsigijimo momento, tačiau ieškinyje nenurodė kada šie sandoriai buvo sudaryti, kokiomis aplinkybėmis, kokiu pagrindu sandoriai pripažintini negaliojančiais. Ieškinyje keliami reikalavimai ir jų faktinis pagrindas yra visiškai neapibrėžti ir nekonkretūs dėl jų turinio. Ieškovas neatskleidžia kokiu įstatyminiu pagrindu (pagrindais) ir būdais ginčijami sandoriai sudaryti. Ieškovas, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento išvardintus žemės sklypų įsigijimo sandorius, nenurodo ieškinio pagrindo – faktinių aplinkybių, patvirtinančių reikalavimų pagrįstumą, neatskleidžia kokiu neteisėtu pagrindu asmenys įgijo žemės sklypus. Duomenų, kad teisės aktai, faktai, dokumentai ir kt., kurių pagrindu atsakovai įgijo žemės sklypus, yra nuginčyti, nepateikta.
23. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog ieškinio reikalavimas yra aiškus, kadangi jis prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į žemę R. K. įmonės Matas žemės ribų atstatymo — paženklinimo akto Nr. 1 pagrindu, akto nurodytose ribose, kuris galiojančiu pripažintas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2281-649/2018. Nurodo, jog ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypų dydžio bei jam nuosavybės teisių nustatymu yra ieškinio pagrįstumo klausimas. Teigia, kad teismas nepagrįstai nagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimą, o ne sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio ,t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina įstatymo nustatyta procesine tvarka. Ieškovas prašo pripažinti 1995-04-14 atsisakymus Nr. 44 ir Nr. 45 negaliojančius ir J.A. Š. nustatyti nuosavybės teises į esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka į bylą pateikti ginčijamus atsisakymus, t. y. neatskleidžia visų svarbių aplinkybių.
24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kurio tikslas nagrinėjamu atveju, kad ieškovas aiškiai suformuluotų ieškinio reikalavimą, atskleistų visas aplinkybes, svarbias ginčo išnagrinėjimui, pateiktų nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kad atsakovai galėtų gintis nuo pareikštų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti trūkumai turi būti ištaisyti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne sprendimo priėmimo metu, kaip teigiama atskirajame skunde.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinį dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas suprantamai nurodė, kokius procesinio dokumento trūkumus apeliantas turėtų ištaisyti, ką konkrečiai turi pateikti bei nurodyti. Nors apeliantas ir teigia, kad ieškinio padavimo stadijoje teismas negali vertinti ieškinio pagrįstumo bei reikalauti ieškinį pagrindžiančių įrodymų, skundžiama nutartimi ieškovui nustatant terminą ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, neprašoma visiškai pagrįsti ieškinio reikalavimus, tik aiškiai juos suformuluoti bei pateikti pagrindžiančius įrodymus.
27. Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Naikinti skundžiamą pagrįstą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamą nutartį palikus nepakeistą, ieškovui nustatomas naujas terminas pašalinti ieškinio trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui J. A. Š. naują terminą iki 2019 m. rugsėjo 5 d. pašalinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.