- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-01
- Bylos Nr.
- 1-1082-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20686-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20686-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) 2009 m. spalio 19 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. ir 6 mėn., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;
2) 2010 m. lapkričio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta bausmė 1 m. 6 mėn. ir 15 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 6 mėn.;
3) 2011 m. lapkričio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), paskirta subendrinta bausmė 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
4) 2012 m. rugsėjo 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 2 m. ir 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;
5) 2017 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 6 mėn. viešųjų darbų;
6) 2018 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 6 dalimis, per visą bausmės vykdymo laiką įpareigoti: 1) registruotis (tęsti registraciją) darbo biržoje arba pradėti dirbti; 2) nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 19 d. 00 val. 30 min. iki 2018 m. gegužės 19 d. 16 val. 44 min., tai yra, vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:
jis, 2019 m. gegužės 18 d., apie 13 val. 42 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,01 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia savo sugyventinei U. B. delnais sudavė į galvos sritį nemažiau 10 kartų, nemažiau trijų kartų kumščiais sudavė į kairį šoną, petį, nemažiau penkių kartų įspyrė į kojas, tokiais veiksmais nukentėjusiajai U. B. sukėlė fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas dešiniojo antakio srityje ir kairiame žaste, nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje kairės ausies paraudimą, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog 2019 m. gegužės 17 d., jis buvo namuose su vaikais, tuo metu U. B. buvo išvažiavusi dirbti. Vaikams užmigus nakčiai, jis paliko vaikus miegoti, pats išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas giminaičius, kur pavartojo alkoholio. U. B. grįžusi iš darbo apie 02 val. 00 min. nakties jo nerado namuose. Jis į namus sugrįžo gegužės 18 d., apie 13 val. 00 min., buvo išgėręs silpno alaus, tikrai girtu nesijautė. Grįžęs namo jis pamatė, kad U. B. jau yra sudėjusi visus jo asmeninius daiktus, jis paklausė jos, kodėl ji taip pasielgė, o į tai U. B. atsakė: „kur buvai dabar ir pyzdink su daiktais“. Taip žodis po žodžio susipyko, gali būti, kad vienas kito atžvilgiu išsakė ir necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, viskas įvyko labai greitai, jis net pats nepajuto, kaip sudavė U. B., visas konfliktas įvyko kambaryje. Žino, kad smūgius rankomis sudavė į veidą, gali būti, kad kumščiais sudavė ir į šoną, gali būti, kad ir spyrė, suduotų smūgių skaičiaus jis negali detalizuoti. Žino tai, kad dėl tokio savo poelgio jis tikrai labai nuoširdžiai gailisi, yra kaip yra, blogai pasielgė ir tai supranta. Vaikų, konflikto metu nebuvo, jie nieko nematė, jis grįžęs nematė nei vieno vaiko, mano, kad vaikai buvo savo kambariuose, antrame aukšte. Gali paaiškinti, kad jis U. B. atsiprašė per savo sesę E. B.. Alkoholio nebevartoja ir šiaip jis nevartojo, tik įvykio dieną buvo truputį išgėręs. Neturi priklausomybės alkoholiui, pats moka susitvarkyti, nusiteikia ir nevartoja. Tą dieną tikrai pasikarščiavo ir negerai pasielgė, dėl suduotų smūgių skaičiaus sutinka. Šiuo metu jis pilnai bausmę atlikęs dėl praeitų metų bylos. Prašo skirti kuo mažesnę bausmę. Jis U. B. visam palieka ramybėje ir su ja nebenori gyventi (b. l. 68-69, 73-74).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji U. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dienos išvakarėse, sugyventinis E. B. su pusbroliu A. S. išvažiavo kažkur girtuokliauti. Sugyventinis yra linkęs į alkoholį, dažnai jį vartoja. Nuo paskutinio ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje, t. y. nuo 2018 m. gegužės 18 d., iki šios dienos jis prieš ją nesmurtavo, konfliktavo, bet nesimušė. Už jo tokį poelgį ji sudėjo visus jo daiktus į tašes ir padėjo koridoriuje. E. B. grįžęs neblaivus į namus pamatė sukrautus jo paties daiktus ir pradėjo šūkauti ant jos, vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. E. B. pradėjo muštis, rankomis trankė per veidą ir galvą delnais nemažiau kaip 10 kartų, nemažiau kaip tris kartus kumščiais sudavė į kairį šoną ir petį, kojomis nemažiau kaip 5 kartus spyrė į kojas ir taip sukėlė fizinį skausmą. Pamatė sukrautus jo daiktus ir pradėjo šūkauti bei muštis. Ji prieš jam grįžtant, savo dukrai V. V. pasakė, kad, jei E. B. smurtaus iškviestų policiją, o dukra taip ir padarė. Pačio smurto vaikai nematė, tik girdėjo. Ji bijo savo sugyventinio, nes sugyventinis girtas yra agresyvus ir nenuspėjamas, nenori, kad sugyventinis grįžtų į namus. Kai atvyko policija, ji nuvyko į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, ten gydytojai ją apžiūrėjo ir nustatė dešinio antakio projekcijoje poodinę hematomą, kairės ausies paraudimą, kairio žasto paraudimą ir poodinę hematomą, dešinės blauzdos poodinę hematomą ir odos nubrozdinimus (b. l. 23-25).
Iš protokolo-pareiškimo nustatyta, kad gautas pranešimas, kad 2019 m. gegužės 18 d., 13 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), į namus grįžęs neblaivus sugyventinis E. B. pamatė sukrautus daiktus, dėl ko pradėjo šūkauti, įžeidinėti pareiškėją, po ko pradėjo muštis, rankomis trenkė per veidą ir galvą delnais nemažiau kaip 10 kartų, nemažiau kaip tris kartus kumščiais sudavė į kairį šoną ir petį, kojomis nemažiau kaip 5 kartus spyrė į pareiškėjos kojas ir taip pareiškėjai sukėlė fizinį smurtą (b. l. 1-2).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 18 d., apie 13 val. 40 min., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos mamą muša sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu, pranešėja U. B. parodė, kad grįžęs į namus neblaivus jos sugyventinis E. B. pamatė sukrautus jo daiktus ir pradėjo šūkauti bei muštis (b. l. 16).
Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą grumtynių pėdsakų, įkalčių turinčių reikšmės bylos tyrimui nerasta (b. l. 7-8).
Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvitų nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0435 2019 m. gegužės 18 d., 14 val. 10 min. E. B. nustatytas 1,01 promilės neblaivumas, U. B. – nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 17, 18).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad U. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniojo antakio srityje ir kairiame žaste, nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be nustatytų sužalojimų gydytojų konstatuotas kairės ausies paraudimas (b. l. 43-44).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis E. B. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę U. B. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. B. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 136-139, 140-141).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam E. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 95-98), turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. 86-94), bedarbis, registruotas darbo biržoje, duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Kaltinamajam E. B. 2017 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamasis programą baigė 2018 metais, todėl praėjus metams kartoti programos kursą, teismo vertinimu, netikslinga, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose šiuo baudžiamuoju įsakymu neskirtinas.
Iš 2019 m. gegužės 19 d. nutarimo nustatyta, kad E. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 18 d. 14 val. 05 min. iki 2019 m. gegužės 19 d. 13 val. 14 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 80), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
2019 m. gegužės 19 d. nutarimu E. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 77-79).
Iš asmens kratos protokolo nustatyta, kad E. B. laikino sulaikymo metu, kaltinamasis savanoriškai pateikė su savimi turėtus daiktus: geltono metalo apskritimo formos auskarą, mobilųjį telefoną (b. l. 48-50), kurie pagal 2019 m. gegužės 19 d. pakvitavimą gražinti E. B. (b. l. 82).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (1 vnt. CD voke) su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti šioje byloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 47).
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti E. B. sulaikymą nuo 2019 m. gegužės 18 d. 14 val. 05 min. iki 2019 m. gegužės 19 d. 13 val. 14 min. (viena sulaikymo diena), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, prilyginus (6) šešioms viešųjų darbų valandoms.
E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (1 vnt. CD voke) su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.
Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.