Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso numeris 2-55-3-01152-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.9.3; 3.4.3.11

2021 m. liepos 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo tenkintas bankrutavusios S. personalinės įmonės nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Relina“ prašymas dėl įmonės pabaigos ir atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi S. personalinei įmonei iškėlė bankroto bylą, įmonės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Relina“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 11 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi išieškojimas nukreiptas į bankrutavusios S. personalinės įmonės savininko A. S. asmeninį turtą. 2020 m. spalio 15 d. nutartimi buvo panaikinti S. personalinės įmonės savininko A. S. asmeniniam turtui, t. y. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantiems . (duomenys neskelbtini), taikomi areštai. 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo panaikinta A. S. asmeniniam turtui – (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) apsunkintam priverstine hipoteka (priverstinės hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikomi areštai. 2021 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinta 2021 m. vasario 9 d. bankrutavusios S. personalinės įmonės galutinė bankroto ataskaita.

3. Nemokumo administratorė UAB ,,Relina“ pateikė prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nurodė, jog visi darbai bankroto procese atlikti, gauta pažyma iš aplinkos apsaugos departamento.

4. Pareiškėjas A. S. teismui pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti varžytynių aktą Nr. SR/IP/20-468-1 negaliojančiu ir taikyti restituciją. Priklausomai nuo civilinės bylos nagrinėjimo rezultato, turto – žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2245-1136, ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4193-9020-1016, esantys Vilniaus r. sav., Mickūnų sen., Kairėnų k.) – nuosavybės teisė gali būti grąžinta ieškovui ir gali kilti prievolė grąžinti už turtą gautas sumas jo įgijėjui. Toks teismo sprendimas gali turėti esminės reikšmės S. personalinės įmonės prievolių vykdymui jos kreditoriams ir pareiškėjo įsipareigojimų apimčiai, S. personalinė įmonė negali būti prižinta pasibaigusia, kol nebus išspręstas šis ieškinio reikalavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu pripažino bankrutavusios S. personalinės įmonės veiklą pabaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, patvirtino patikslintą bankrutavusios S. personalinės įmonės kreditorių sąrašą, o pareiškėjo A. S. prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino.

6. Teismas konstatavo, jog nemokumo administratorės kartu su prašymu pateikti papildomai dokumentai iš esmės atitinka teisinį reglamentavimą. Teismui pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, įmonės balansas. 2021 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinta galutinė bankroto ataskaita. Teismas, susipažinęs su nemokumo administratorės pateiktais dokumentais, sprendė, jog visos bankroto procedūros yra baigtos.

7. Teismas konstatavo, kad civilinės bylos stabdymas nėra galimas, vadovaujantis bankroto proceso principais. Teismas taip pat nurodė Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje yra išaiškina, kad bankroto byla apima eilę procedūrinių veiksmų, kuriuos atlieka teismo paskirtas bankroto administratorius ir įmonės kreditorių susirinkimas, o šių veiksmų teisėtumą kontroliuoja teismas. Šio proceso tikslas – tiek įmonės kreditorių, tiek pačios įmonės skolininkės interesų apsauga, atkuriant įmonės mokumą arba likviduojant nemokią įmonę ir iš įmonės turto tenkinant jos kreditorių reikalavimus. Bankroto bylos iškėlimas įmonei pagal įstatymą sukelia tam tikras reikšmingas teisines pasekmes, inter alia (be kita ko) įmonės valdymo organų įgaliojimų netekimą. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pačios bankroto bylos (t. y. visų įmonės bankroto procedūrų, o ne atskirų įmonės bankroto procese atliekamų veiksmų) sustabdymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio pagrindu apskritai nėra galimas, nes tai sukeltų teisinį neapibrėžtumą ir neatitiktų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintos bankroto proceso esmės bei šio proceso principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1811-823/2016).

8. Taip pat teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14732-918/2021 pareiškėjo ieškinį atsakovei UAB „Relina“ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo buvo atsisakyta priimti, išaiškinant teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4268-1141/2021 taip pat atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį atsakovei UAB „Relina“ dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, išaiškinant teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjo ieškinys dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo nėra priimtas nagrinėti, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo nepriimti šiuo metu sprendimo dėl įmonės pabaigos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta byla pagal apelianto ieškinį, nagrinėjamą Vilniaus apygardos teisme.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti varžytynių aktą, kuriuo buvo parduotas turtas, negaliojančiu ir taikyti restituciją. Ieškinys yra priimtas ir iškelta civilinė byla Nr. e2-2039-275/2021. Kadangi priklausomai nuo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo rezultato turto nuosavybės teisė gali būti grąžinta ieškovui (apeliantui) ir gali kilti prievolė grąžinti už turtą gautas sumas jo įgijėjui (E. P.), toks teismo sprendimas gali turėti esminės reikšmės S. personalinės įmonės prievolių vykdymui ir apelianto įsipareigojimų apimčiai, S. personalinė įmonė negali būti prižinta pasibaigusia, kol nebus išspręstas ieškinio pagrįstumo klausimas. Tokiu atveju, jei būtų patenkintas apelianto ieškinys, būtų reikalinga iš naujo organizuoti turto pardavimo procesą ir iš gauto už jį atlygio spręsti dėl S. personalinės įmonės kreditorių reikalavimų tenkino bei jų dydžių. Atsižvelgiant į CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą Vilniaus apygardos teismas privalo sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išspręsta nurodyta byla.

11. Bankrutavusi S. personalinė įmonė, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Relina“, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Visos įmonės bankroto procedūros yra baigtos, visi etapai baigti, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras).

11.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad įmonės administratorė pateikė visus dokumentus, kurie patvirtina, jog įmonės bankroto procedūros yra baigtos.

11.3. CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas apskritai nenumato galimybės stabdyti bankroto procesą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo bankrutavusios S. personalinės įmonės veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Įvertinus apelianto skundą, matyti, kad apeliantas skunde nenurodo argumentų, kuriais ginčytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti egzistavimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik vienu argumentu, susijusiu su bankroto proceso stabdymu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išspręsta kita civilinė byla, kurioje apeliantas pareiškė reikalavimus atsakovams UAB „Relina“, bankrutavusiai S. personalinei įmonei ir E. P. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Pasak apelianto, teismo sprendimas gali turėti esminės reikšmės S. personalinės įmonės prievolių vykdymui ir apelianto įsipareigojimų prieš kreditorius apimčiai, todėl S. personalinė įmonė negalėjo būti prižinta pasibaigusia dėl bankroto tol, kol nebus išspręstas ieškinio pagrįstumo klausimas.

15. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis LITEKO duomenimis, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dieną apelianto nurodoma civilinė byla formaliai dar nebuvo iškelta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo momentu (2021 m. balandžio 8 d.) ši aplinkybė neegzistavo. Šį faktą patvirtina LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad apeliantas ieškinį teismui (po to, kai jį buvo atsisakyta priimti kituose teismuose) pateikė jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Apelianto ieškinys Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas 2021 m. balandžio 27 d., t. y. apelianto nurodoma civilinė byla Nr. e2-2039-275/2021, dėl kurios, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą, buvo iškelta jau po teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Vien ši aplinkybė sudaro formalų pagrindą teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad apelianto nurodomas argumentas dėl bankroto bylos sustabdymo yra nepagrįstas.

16. Kita vertus, atkreiptinas dėmesį, kad vien tik formalus ir savitikslis bylinėjimasis, neatsižvelgiant į tokius faktorius, kaip bankroto procedūrų sąnaudos bei trukmė, prieštarautų bankroto procesui keliamam tikslui – operatyviam bei ekonomiškam bankrutavusios įmonės likvidavimui ir jos kreditorių reikalavimų optimaliam patenkinimui.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ir ieškinių bankrutuojančiai bendrovei pareiškimas nėra besąlyginė aplinkybė, visais atvejais užkertanti galimybę sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimui. Ieškinių įtaka galimybei priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos kiekvienu atveju turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimo tikimybę (pvz., ar ieškinys nėra aiškiai nepagrįstas, paduotas tik siekiant vilkinti bankroto bylos užbaigimą) ir į galimas ieškinio patenkinimo pasekmes. Jei ieškinio patenkinimas negalėtų esmingai pakeisti bankroto bylos eigos, vien ieškinio pareiškimas nebūtų kliūtis teismui spręsti bankrutuojančios įmonės veiklos užbaigimo klausimą, o ieškinio patenkinimo atveju gauta nauda galėtų būti proporcingai padalinta kreditoriams, kurių reikalavimai bankroto procedūrų metu liko nepatenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

18. Be to, sprendžiant dėl galimumo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, be kita ko, būtina vertinti, ar egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas, nesant prima facie (tikėtinai pagrįsta) įrodymų egzistuojant realiai galimybei tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi, neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2015 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje 2A-498-241/2015).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi būtent formaliu pagrindu stabdyti S. personalinės įmonės bankroto bylą vien todėl, jog jis pateikė teismui ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tačiau visiškai nedetalizuoja tokio ieškinio patenkinimo tikimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant objektyvių duomenų, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, bankroto proceso stabdymas vien dėl formalaus ieškinio pateikimo šiuo atveju prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), bankroto proceso tikslams ir viešojo intereso įgyvendinimui bankroto byloje.

20. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nemokumo administratorės teismui pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo, įmonės balansas, 2021 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, patvirtina, kad įmonės bankroto procedūros yra baigtos, o įmonė turto neturi.

21. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nebūtų buvusių visų būtinųjų materialiųjų ir proceso sąlygų sprendimo dėl S. personalinės įmonės pabaigos priėmimui ir šios įmonės išregistravimui iš Juridinių asmenų registro (JANĮ 100 straipsnis).

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė egzistuojant visas būtinąsias sąlygas sprendimo dėl S. personalinės įmonės pabaigos priėmimui, todėl naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.