Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-04-09 · Civilinė byla Nr. e2-439-180/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-15Telšių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-09Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-09Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-01Šiaulių apygardos teismas
  5. e2VP-501-1007/2016Nutartis · 2016-11-16Telšių apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
e2-439-180/2015
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01344-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Farmers LT“
Atsakovas
M. P., Z. D.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-439-180/2015Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01344-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 110.4; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Farmers LT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1119-440/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Farmers LT“ ieškinį atsakovams M. P. ir Z. D. įmonei „Paringuvio ūkis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Farmers LT“ kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 378 959,27 Lt skolos, 8,4 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo M. P..

Žemesnės instancijos teismas

Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštavo atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – kilnojamuosius daiktus, o nesant ar nepakankant šio turto – areštavo lėšas; tą pačią dieną išdavė ieškovui teismo įsakymą.

Akmenės rajono apylinkės teismas, gavęs atsakovo M. P. prieštaravimus, 2014 m. spalio 15 d. priėmė UAB „Farmers LT“ ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo M. P., panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. teismo įsakymą ir civilinę bylą pagal teismingumą perdavė Šiaulių apygardos teismui.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Farmers LT“ pateiktu ieškiniu (vėliau pateikė patikslintą ieškinį) prašė priteisti iš atsakovo M. P. 378 959,27 Lt skolos, 18 623,51 Lt palūkanų, 8,4 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apygardos teisme buvo gautas atsakovo M. P. prašymas leisti iš Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi areštuotų lėšų mokėti privalomus mokesčius valstybei ir VSDFV.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido atsakovui M. P. iš Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi areštuotų lėšų mokėti privalomus mokesčius VMI ir VSDFV.

Teismas nustatė, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikęs atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad areštuotos lėšos gali būti naudojamos tik atsiskaitymui su kreditoriumi; darbo užmokesčiui mokėti, tačiau kiekvieną mėnesį darbo užmokesčiui iš areštuotų sąskaitų leidžiama išmokėti ne daugiau, nei buvo išmokėta už 2014 m. birželio mėnesį; už viešosios teisės pažeidimus skirtoms baudoms mokėti; skolininko būtiniems poreikiams tenkinti, tačiau kiekvieną mėnesį šiam tikslui iš visų areštuotų sąskaitų leidžiama išmokėti ne daugiau kaip 600 Lt skolininkui ir dar po 400 Lt kiekvienam nepilnamečiam skolininko vaikui, globotiniui ar rūpintiniui, jei tokių būtų. Iš atsakovo pateiktos 2014 m. spalio 30 d. VSDFV Mažeikių skyriaus pažymos nustatė, kad atsakovas M. P. vykdo individualią žemės ūkio veiklą ir kad atsakovo skola 2014 m. spalio 30 d. sudaro 2 012,74 Lt.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad, siekiant nepažeisti ginčo šalių interesų derinimo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų, siekiant užtikrinti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai neribotų atsakovo vykdomos individualios žemės ūkio veiklos, yra pagrindas tenkinti prašymą ir leisti iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius VMI ir VSDFV. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai mokesčių mokėjimą valstybei prilygina siekiui išvengti atsiskaityti su kreditoriais.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Farmers LT“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo M. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neįvertino, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones nėra užtikrinami ieškovo reikalavimai. Teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar keičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Teismui leidus mokėti atsakovui privalomus mokesčius valstybei ir SODRAI nuo išmokamo darbo užmokesčio, taikytos laikinosios apsaugos priemonės praranda savo prasmę ir neužtikrina ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.Atsakovas, siekdamas įrodyti savo prievolę mokėti mokesčius valstybei ir SODRAI, pateikė 2014 m. spalio 30 d. VSDFV Mažeikių skyriaus pažymą apie įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Teismas nepagrįstai pažymos duomenis įvertino kaip šiuo metu atsakovo vykdomą individualią žemės ūkio veiklą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo M. P. atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių keitimas apima tiek teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, keitimą (pvz., vieno areštuoto turto pakeitimą kitu), tiek teismo nutarties konkretinimą. Taigi jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jų rūšis ar mastas nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti teismo taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba pakeisti jų mastą, taip pat ir atsakovas, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg suvaržo jo teises, gali kreiptis į teismą ir prašyti jas panaikinti ar pakeisti. Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turi ne tik užtikrinti paminėtų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų laikymąsi, bet ir atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, bei į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos nepakeitus jų masto.

Byloje nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo M. P. atžvilgiu (byla pagal teismingumą vėliau buvo perduota Šiaulių apygardos teismui) ir areštuotas jo 378 959,27 Lt vertės turtas. Paminėtoje nutartyje teismas nurodė, kad areštuotos kredito įstaigose esančios lėšos gali būti naudojamos šiems atsiskaitymams: 1) su kreditoriumi pagal 2013 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2) darbo užmokesčiui mokėti, tačiau kiekvieną mėnesį iš areštuotų lėšų leidžiama išmokėti darbo užmokesčio ne daugiau, nei buvo išmokėta už 2014 m. birželio mėn., 3) už viešosios teisės pažeidimus skirtoms baudoms sumokėti, 4) skolininko būtiniems poreikiams tenkinti, tačiau kiekvieną mėnesį šiam tikslui iš visų areštuotų sąskaitų leidžiama išmokėti ne daugiau kaip 600 Lt skolininkui ir dar po 400 Lt kiekvienam nepilnamečiam skolininko vaikui, globotiniui ar rūpintojui, jei tokių būtų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovo M. P. prašymą, leido iš areštuotų lėšų mokėti privalomus mokesčius VMI ir VSDFV. Byloje esantys duomenys – VSDFV Mažeikių skyriaus 2014 m. spalio 30 d. raštas, įrodo, kad M. P., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra skolingas iš viso 2 012,74 Lt. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, kai ieškinio reikalavimams užtikrinti yra areštuojamos lėšos, ekonomiškumo ir interesų pusiausvyros principai suponuoja būtinybę leisti atsakovui iš areštuotų lėšų vykdyti privalomus mokėjimus valstybei ir VSDFV biudžetui. Taigi pirmosios instancijos teismas, leidęs atsakovui atsiskaityti su VMI ir VSDFV, paminėtų principų nepažeidė.

Nesutikinta su apeliantu, kad pakeitus taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leidus atsakovui atsiskaityti su VMI ir VSDFV, nebus užtikrinami ieškovo reikalavimai. Priešingai, areštavus atsakovo lėšas ir nesuteikus teisių iš areštuotų lėšų vykdyti jokių privalomų mokėjimų valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetams, būtų pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai, be to, atsakovui visiškai negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais (šiuo atveju VMI, VSDFV), jo finansiniai įsiskolinimai tik didėtų, o galimybės įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi mažėtų, t. y. būtų pasiektas priešingas rezultatas, nei yra siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VSDFV Mažeikių skyriaus pažymos duomenis, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas šiuo metu vykdo individualią žemės ūkio veiklą, nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams (apie atsakovo nevykdomą individualią veiklą) pagrįsti (CPK 178 str.). Paminėtoje VSDFV Mažeikių skyriau 2014 m. spalio 30 d. pažymoje yra aiškiai nurodytas atsakovo M. P., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Kita vertus, net jei pasitvirtintų ieškovo argumentai ir paaiškėtų, kad atsakovas šiuo metu tokios veiklos iš tiesų nevykdo, tai jis (atsakovas) neturėtų mokėti jokių mokesčių VMI bei VSDFV, o ieškovo interesai tokiu atveju nebūtų pažeisti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakeitęs atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisdamas iš areštuotų lėšų vykdyti privalomus mokėjimus VMI ir VSDFV, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ar keisti jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė