- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-16
- Bylos Nr.
- e2-1745-991/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34571-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 62² straipsniu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 468,89 Eur skolos, 16,88 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, vadovaudamasis Valstybinio studijų fondo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 540 „Dėl Valstybinio studijų fondo nuostatų patvirtinimo“, administruoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcija, t. y. 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą – Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir Aprašas). Aprašo nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie savo noru nutraukia studijas arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka.
3. Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovas su aukštąja mokykla (Socialinių mokslų kolegija) 2010 m. rugpjūčio 10 d. sudarė studijų sutartį Nr. 09V-160 (toliau ir Sutartis). Pagal Sutartį, atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2013 m. birželio 5 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už negintą baigiamąjį darbą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Aprašo 4.2 punktu bei Sutarties 16 punktu, jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Pagal Aprašo 5 punktą, asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą. Ieškovas paaiškino, kad atsakovui apskaičiuota grąžintinų lėšų suma yra lygi 468,89 Eur (1619 Lt). Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.), atsakovas privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Ieškovas 2013 m. lapkričio 27 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą Nr. SG2-2024, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2016 m. lapkričio 27 d. Kadangi atsakovas pareigos grąžinti lėšas įspėjime nurodytu terminu neįvykdė ir lėšų negrąžino, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas jam skaičiuojami delspinigiai, kurių suma 0,02 procento nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovo apskaičiuota delspinigių suma už paskutines 180 dienų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 28 d., yra 16,88 Eur (468,89 x 0,02 proc. x 180 d.).
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo skolos mokėjimą išdėstyti 3 mėnesiams.
5. 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išaiškinant šalims teisę pateikti prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 441 straipsnis). Prašymų bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su aukštąja mokykla (Socialinių mokslų kolegija) 2010 m. rugpjūčio 10 d. sudarė studijų sutartį Nr. 09V-160, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2013 m. birželio 5 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už negintą baigiamąjį darbą. Pagal Sutarties 16 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka studentas privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį, jei išstoja iš kolegijos arba yra pašalintas iš jos kolegijos nustatyta tvarka ir nutraukė Sutartį. Iš Socialinių mokslų kolegijos pateiktų duomenų matyti, kad Sutartis su atsakovu nutraukta 2013 m. birželio 5 d., priežastis – negintas baigiamasis darbas. Ieškovas Sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiavo, kad atsakovo gražintinų lėšų sumą sudaro 468,89 Eur (1619 Lt). Ieškovas 2013 m. lapkričio 27 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą Nr. SG2-2024, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2016 m. lapkričio 27 d. Minėtas pranešimas atsakovui išsiųstas 2013 m. lapkričio 27 d. įteiktas 2013 m. lapkričio 29 d. Atsakovui nuo negrąžintos sumos paskaičiuota 16,88 Eur mokėtina delspinigių suma. Duomenų, kad skola būtų sumokėta, byloje nėra.
7. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcija, t. y. 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą – Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir Aprašas). Aprašo nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie savo noru nutraukia studijas arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 5 punktą, asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą.
8. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pažymi, kad atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Duomenų, kad atsakovas būtų prievolę tinkamai įvykdęs ar pareiškęs ieškovui pretenzijas dėl skolos nėra, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 468,89 Eur skola.
9. Vadovaujantis Aprašo 10 punktu, galiojusio ieškovo skaičiuojamu delspinigių laikotarpiu, už laiku negrąžintas lėšas atsakovui buvo skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas paskaičiavo mokėtinus delspinigius už 180 dienų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 16,88 Eur delspinigius tenkinamas (CK 6.71 straipsnis).
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
11. Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 23 Eur žyminio mokesčio suma, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
12. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau prašo skolos mokėjimą išdėstyti 3 mėn. laikotarpiui. Ieškovas pateikė nuomonę dėl atsakovo prašymo, kurioje nurodė, kad sutinka su atsakovo prašymu dėl priteistos sumos išdėstymo, neprašydamas tokią būtinybę ir finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų.
13. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą.
15. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
16. Atsižvelgiant į atsakovo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, į skolos dydį, įvertinus tai, kad ieškovas sutinka su atsakovo prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, neatsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgiant į ieškovei iš atsakovo priteistą bendrą sumą, abiejų šalių turtinius interesus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teismas spendžia, kad yra pagrindas atsakovui išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovui priteistos 485,77 Eur sumos ir 5 procentų metinių palūkanų mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išdėstytinas 3 mėnesių laikotarpiui – 2 mėnesius sumokant po 162 Eur, o 3 mėnesį – 161,77 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 485,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įmokas mokant iki paskutinės kiekvieno mėnesio darbo dienos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam terminui nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovui, ieškovas nepatirs nepagrįstų nuostolių, o tokios trukmės priteistos sumos išdėstymas dalimis atitinka ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.
18. Atsakovui išaiškintina, kad nesilaikant skolos išdėstymo dalimis mokėjimo terminų, skolos išieškojimą ieškovas gali perduoti priverstiniam išieškojimui per antstolį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui iš atsakovo A. G. 468,89 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 89 ct) sumą valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 16,88 Eur (šešiolika eurų 88 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 485,77 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 77 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. gruodžio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. G. 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminį mokestį valstybei (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).
Atsakovo A. G. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti.
Iš atsakovo A. G. priteistos 485,77 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 77 ct) sumos mokėjimą išdėstyti 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą A. G. kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės darbo dienos sumokėti ieškovui Valstybiniam studijų fondui:
– 2 (du) mėnesius – po 162,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 00 ct) skolos ir delspinigių;
– 3 (trečią) paskutinį mokėjimo mėnesį – likusią sumokėti 161,77 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 77 ct) skolos ir delspinigių dalį bei ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 485,77 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 77 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išaiškinti atsakovui A. G., kad nesilaikant skolos išdėstymo dalimis mokėjimo terminų, skolos išieškojimą ieškovas Valstybinis studijų fondas gali perduoti priverstiniam išieškojimui per antstolį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.