Kauno apygardos teismo nutartis

2025-04-29 · Civilinė byla Nr. e2A-692-480/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-29
Bylos Nr.
e2A-692-480/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14535-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Simona Dementavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sintra“
Atsakovas
R. S., Lloyd’s
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-692-480/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14535-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6.; 3.3.1.19.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sintra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sintra“ patikslintą ieškinį atsakovams R. S. ir Lloyd’s insurance company S.A, Lietuvoje veikiančiai per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“, dėl solidaraus nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sintra“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: 1) priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovo R. S. (toliau – ir atsakovas, antstolis) ir atsakovės Lloyd’s insurance company S.A, Lietuvoje veikiančios per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“, (toliau – ir atsakovė, draudikė) (toliau abu kartu – ir atsakovai) 23 498,70 Eur nuostolių atlyginimo; 2) priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė antstolio R. S. turto arešto aktu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini) pritaikytas areštas. Atsakovo patvarkymu žemės sklypas įkainotas 6 000,00 Eur. Skolininkė, vadovaudamasi CPK 704 straipsniu, atsakovui pasiūlė žemės sklypo pirkėją – ieškovę, tačiau atsakovas neorganizavo žemės sklypo pardavimo CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, ieškovei grąžino jos įmokėtą įmoką. Žemės sklypas pakartotinių varžytinių metu buvo parduotas trečiajam asmeniui už 9 526,00 Eur. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė prarado teisę įsigyti žemės sklypą už 6 000,00 Eur. Pagal šiuo metu rinkoje esančias panašių žemės sklypų kainas, faktinė žemės sklypo rinkos vertė yra 29 498,70 Eur, todėl ieškovė patyrė 23 498,70 Eur žalą.

3. Atsakovas (antstolis) su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad notaras išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Atsakovas turto arešto aktu areštavo žemės sklypą, turto arešto mastas 876 031,18 Eur. Buvo atlikta ekspertizė, nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 6 000,00 Eur, tokiai sumai buvo įkainotas atsakovo žemės sklypas. Vykdomojoje byloje paskelbtos žemės sklypo varžytynės už pradinę 4 800,00 Eur pardavimo kainą. Skolininkė prašė organizuoti pardavimą CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Ieškovė yra skolininkę visiškai kontroliuojanti įmonė, o J. K. – skolininkės ir ieškovės vadovė. Ieškovė 10 proc. įmoką nuo žemės įkainojimo sumokėjo po pakartotinių varžytinių paskelbimo, todėl atsakovas atsisakė patenkinti ieškovės prašymą. Ieškovė neįrodė atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų, kurie priežastiniu ryšiu būtų susiję su ieškovės tariamai patirtais 23 498,70 Eur nuostoliais.

4. Atsakovė (draudikė) su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėja teismo nutartimis, kuriomis konstatuota, kad antstolis vykdomojoje byloje pažeidė CPK 704 straipsnyje įtvirtintą skolininko teisę pasiūlyti jo areštuoto turto pirkėją, bet nekalbama apie tai, kad būtų pažeista ieškovės teisė, neanalizuojamas tokios teisės turinys. Nutartyse konstatuota, kad žemės sklypo pardavimas nepažeidė nei išieškotojos, nei skolininkės interesų. Skolininkė vykdomojoje byloje ir ieškovė yra susiję asmenys, kurie veikdami tokiu būdu bandė žemės sklypą perkelti iš skolininkės ieškovei. Ieškovė teigia, kad žemės sklypai, kurių skelbimai teikiami į bylą, yra panašūs jo nurodytų kriterijų apimtyje, tačiau jokio konkretaus palyginimo nėra pateikusi. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių abejoti ekspertizės aktu nustatyta žemės sklypo verte. Ieškovė neįrodo neteisėtų veiksmų egzistavimo bei žalos dydžio, atitinkamai nėra ir priežastinio ryšio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui R. S. iš ieškovės 5 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei Lloyd’s insurance company S.A, Lietuvoje veikiančiai per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“, 5 083,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas pažymėjo, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų pareigos solidariai atlyginti ieškovei galimai patirtus nuostolius dėl to, kad ieškovei nebuvo parduotas žemės sklypas CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2YT-6332-955/2022) ir Kauno apygardos teismas (civilinė byla Nr. 2S-1108-894/2022) nutartyse antstoliui privalomų nurodymų nenustatė, ieškovės teisių ir interesų pažeidimų nekonstatavo, dėl to teismų nutartys nesukėlė prejudicinių pasekmių nagrinėjamam ginčui šioje byloje. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis skolininkei prieš 20 dienų iki varžytynių paskelbimo išsiuntė tokį pranešimą registruotąja pašto siunta ar kokiu nors kitu būdu. Apie varžytynes 2022 m. sausio 28 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt. Iki šio paskelbimo ieškovė į antstolio depozitinę sąskaitą neįmokėjo 10 proc. žemės sklypo pardavimo kainos, kaip to reikalauja CPK 704 straipsnio 3 dalis. Antstolis nepranešė skolininkei apie skelbiamas varžytynes Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punkte nustatytu terminu, tačiau ieškovės vadovei, kuri buvo ir skolininkės vadove, buvo žinoma apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, todėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punkto neįgyvendinimas neapribojo jos teisių. Ieškovė neįgyvendino CPK 704 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos sumokėti 10 proc. turto pardavimo kainos iki pirmųjų varžytynių paskelbimo, nors jai antstolio depozitinė sąskaita buvo žinoma. Teismas aiškino, kad pagal CPK 704 straipsnį teisė pasiūlyti savo pirkėją nėra absoliuti. CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka turtas gali, bet neprivalo būti parduodamas. Atitinkamai nesutiktina su ieškovės atstovu, kad CPK 704 straipsnio 2 dalis yra imperatyvi. Teismas pažymėjo, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui, neišnaudojus galimybės jį parduoti už reikšmingai didesnę kainą, pažeidžia aptartas įstatymu įtvirtintas jo pareigas bei vykdymo proceso principus. Žemės sklypą pardavus ieškovei CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, būtų buvęs padengtas ne visas skolininkės įsiskolinimas. Ieškovės elgesys, siekiant už 6 000,00 Eur įsigyti žemės sklypą pirmumo teise, bet ne varžytynių metu, nesuderinamas su vykdymo proceso tikslais. Priešingai, atsakovo veiksmai, pardavus žemės sklypą ne už 6 000,00 Eur, bet už 9 526,00 Eur, laikytini atitinkančiais vykdymo proceso tikslus. Teismas darė išvadą, kad antstolis, nevykdydamas žemės sklypo pardavimo CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka po to, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, veikė teisėtai ir pagrįstai. Ieškovė neįrodė, jog antstolis veikė nesiekdamas vykdymo proceso tikslų, pažeidė ieškovės teises ar teisėtus interesus arba nesivadovavo vykdymo proceso principais. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodytas antstolio veiksmų neteisėtumas, atitinkamai nėra priežastinio ryšio, žalos ir kaltės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

1.1. nepagrįsta, kad antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kai jie konstatuoti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi (civ. b. Nr. 2YT-6332-955/2022 bei Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (civ. b. Nr. 2S-1108-894/2022) (įsiteisėjusios). Šiose bylose konstatuoti antstolio neteisėti veiksmai (iš kurių ieškovė kildina žalą) kitose bylose negali būti vertinami kaip teisėti;

1.2. teismas neteisingai aiškina CPK 704 straipsnį, selektyviai taiko teismo sprendime cituojamą kasacinio teismo praktiką. CPK 704 straipsnyje įtvirtinta ne galimybė pasiūlytam pirkėjui (ne)parduoti išvaržomą turtą, o imperatyvas. Pasiūlyto pirkėjo teisė įsigyti išvaržomą turtą tiesiogiai priklausoma nuo CPK 704 straipsnyje įtvirtintos skolininko teisės iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, realizavimo. Skolininko pasiūlytam pirkėjui realizavus savo teisę, antstolis, nesant vykdymo proceso dalyvių iniciatyvos ar teismo sprendimo, tokios eigos neturi teisės kvestionuoti, tačiau šiuo atveju dėl neteisėtų antstolio veiksmų tokios teisės negalėjo realizuoti;

1.3. nuo 2022 m. sausio 4 d., kai ekspertizės aktu buvo nustatyta žemės sklypo vertė, iki 2022 m. sausio 28 d., kai atsakovas pradėjo vykdyti pirmąsias žemės sklypo varžytines ir taip eliminavo ieškovės teisę įsigyti žemės sklypą už ekspertizės aktu nustatytą žemės sklypo vertę (6 000 Eur), žemės sklypo įsigijimas už 2021 m. gruodžio 29 d. ekspertizės aktu nustatytą žemės sklypo vertę nepažeidė/negalėjo pažeisti nei skolininko, nei išieškotojų interesų, nes tuo metu žemės sklypą realizuoti už didesnę kainą nebuvo jokių objektyvių galimybių, ekspertizės aktu nustatyta žemės sklypo vertė nebuvo laikoma per maža (kreditorius nekvestionavo UAB „Ober-haus“ nustatytos žemės sklypo vertės);

1.4. aplinkybė, kad 2022 m. gegužės 2 d. antrose varžytynėse žemės sklypas parduotas už 9 526 Eur nepateisina atsakovo antstolio neteisėtų veiksmų. Didesnę žemės sklypo kainą lėmė tai, kad žemės sklypas buvo ilgai pardavinėjamas varžytynėse, kainos pokytį galėjo lemti rinkos pakilimas ir pan. Reikšmingai vėlesnis žemės sklypo realizavimas, akivaizdžiai pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus interesus galimai palankesnėmis kreditoriui ir skolininkui sąlygomis, neeliminuoja atsakovo ir/ar jo draudiko civilinės atsakomybės atlyginti ieškovei patirtą žalą, atsiradusią dėl antstolio neteisėtų veiksmų;

1.5. egzistuoja kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinis ryšys ir žala. Antstolis žinojo ir suprato, tačiau nevykdė pareigos teisės aktų nustatyta tvarka informuoti vykdymo proceso šalis apie jo atžvilgiu atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus. Ieškovė patyrė realią žalą, kadangi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų prarado galimybę įsigyti žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), už 6 000,00 Eur, kai žemės sklypo rinkos vertė yra 29 498,70 Eur. Priežastinis ryšys yra tiesioginis, o žalos dydis įrodytas;

1.6. nepagrįsta, kad ieškovės siekis įsigyti žemės sklypą už 6 000,00 Eur buvo nesuderinamas su vykdymo proceso tikslais, ieškovė žemės sklypo realizavimo priverstiniame procese metu nepažeidė jokių teisės aktų. Žemės sklypo kaina, už kurią ieškovė, kaip pasiūlytas pirkėjas turėjo teisę įsigyti žemės sklypą, buvo nustatyta teisėtai UAB „Ober-haus“, ieškovė neįtakojo ir negalėjo įtakoti tokios žemės sklypo vertės nustatymo. Tiek skolininkės, tiek ieškovės siekis, kad žemės sklypas iki pirmų varžytynių būtų parduotas pasiūlytam pirkėjui (ieškovei) už ekspertizės aktu nustatytą žemės sklypo vertę (6 000 Eur) visiškai atitiko vykdymo proceso tikslus ir principus bei formuojamą kasacinio teismo praktiką;

1.7. antstolis grubiai pažeidęs vykdymo procesą, nepagrįstai ir neteisėtai užkirto kelią skolininkei, o tuo pačiu ir ieškovei, realizuoti iš CPK 704 straipsnio kylančias teises, pirmose žemės sklypo varžytynėse nustatė ir žemės sklypą pardavinėjo už 4 500 Eur, kas reiškia, kad tuo metu egzistavo objektyvi galimybė ir grėsmė, kad žemės sklypas varžytynėse bus realizuotas už mažesnę kainą, nei buvo pasirengusi sumokėti ieškovė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė (draudikė) atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

2.1. šioje civilinėje byloje negali būti vienareikšmiškai konstatuojama, jog vien ta aplinkybė, jog minėtose Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartyse yra nutarta, jog teismas atitinkamoje vykdomojoje byloje pripažino tam tikrus antstolio veiksmus neteisėtais savaime reiškia, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga gali būti konstatuoti šioje civilinėje byloje, vien remiantis minėtomis nutartimis;

2.2. teismas priėjo visiškai teisėtą ir pagrįstą išvadą, kuri vienareikšmiškai atitinka ir naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su CPK 704 straipsnio taikymu ir aiškinimu, o būtent, jog CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teisė nereiškia pasiūlyto pirkėjo teisės pirkti areštuotą turtą, jeigu jis yra pasiūlytas skolininko;

2.3. nesant įrodymų, paneigiančių ar bent leidžiančių abejoti ekspertizės aktu nustatyta žemės sklypo verte, nebuvo jokių prielaidų kalbėti apie tai, jog žemės sklypo rinkos vertė neatitinka ekspertizės akte numatytos rinkos vertės. Žemės sklypas varžytynių būdu parduotas už kiek didesnę nei ekspertizės akte numatyta rinkos vertę – už 9 526 Eur, tačiau ši suma vis dar ženkliai atitrūksta nuo ieškovės nurodomos ,,rinkos vertės”. Ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio, atitinkamai negali būti konstatuotas priežastinis ryšys ir kaltė;

2.4. skolininkė ir ieškovė akivaizdžiai bandė žemės sklypą perkelti iš skolininkės ieškovei, o kadangi abejose įmonėse veikė tie patys asmenys, nematė tokiems veiksmams absoliučiai jokių kliūčių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė siekė gauti naudos skolininkės ir išieškotojos interesais, tačiau toks elgesys laikytinas neatitinkančiu vykdymo proceso tikslų ir principų. Ieškovė siekė įsigyti žemės sklypą už jai palankesnę kainą.

3. Atsakovas (antstolis) atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

3.1. antstolis yra tinkamas atsakovas tik reikalavimo dalyje dėl 290,00 Eur sumos priteisimo. Ieškovei buvo siūlyta apsvarstyti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo, išaiškinti CPK 45 straipsnio 3 dalyje nustatyti šalies nepakeitimo procesiniai padariniai, tačiau ieškovė pasiūlymu nepasinaudojo, sprendimo dalies dėl atsakovo tinkamumo apeliaciniu skundu neginčija;

3.2. ieškovė yra nesąžininga ir jos teisės neturi būti ginamos CK 1.137 straipsnio pagrindu. Jos nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad teisminiu procesu ji siekia gauti naudą tiek skolininkės, kurią ji visiškai kontroliuoja ir kurią atstovauja ta pati direktorė, tiek ir kreditoriaus sąskaita. Ieškovės siekis įsigyti žemės sklypą už 6 000,00 Eur nesuderinamas su vykdymo proceso tikslais, nes ji žinojo, kad sklypo vertė didesnė ir siekė gauti ženkliai daugiau;

3.3. ieškovė piktnaudžiauja teise, netinkamai aiškindama CPK 704 straipsnį, kuris numato galimybę parduoti turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui, tačiau neprivalo. CPK 704 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, jeigu taip parduodamo turto vertė yra mažesnė už skolininko įsiskolinimą išieškotojui ar išieškotojams, o ginčo atveju taip ir buvo. Ieškovės motyvai dėl pažeisto lūkesčio praturtėti negali būti teisėti, nes tai nenumatyta nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje. Skolininkei nebuvo padaryta žala, atsakovui pažeidus Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punktą, ieškovė siekia pasipelnyti skolininkės sąskaita;

3.4. teisės aktai nenumato atsakovo pareigos informuoti ne vykdomosios bylos šalį (ieškovę) apie planuojamas skelbti varžytynes. 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje konstatuotas atsakovo skolininkės atžvilgiu atliktas Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punkto pažeidimas nereiškia, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais pasisakyta ir dėl kokių nors ieškovės teisių ar teisėtų interesų. Įsiteisėjusiose nutartyse nėra nustatyti prejudiciniai faktai dėl atsakovo ieškovės atžvilgiu tariamai atliktų pažeidimų. Pati ieškovė nelaikė, kad atsakovas pažeidė kokias nors jos teises ir teisėtus interesus, nes 2022 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta atšaukti varžytynes, neskundė;

Šalies argumentai

3.5. ieškovė prašo priteisti netiesioginę žalą – negautas pajamas, kurią ieškovė tariamai būtų gavusi, jeigu sklypą būtų įsigijusi už 6 000,00 Eur ir jį pardavusi už 29 498,70 Eur, tačiau tai nėra įrodyta. 2022 m. sausio 4 d. patvarkymas dėl sklypo įkainojimo yra galiojantis. Ieškovės nuomonė, kad vykdomojoje byloje pirkėjo už sklypą sumokėta 9 526,00 Eur kaina neatitinka sklypo rinkos vertės, yra subjektyvi. Ieškovė neteikė sklypo rinkos vertės ataskaitos į bylą, neprašė skirti ekspertizės nustatyti sklypo rinkos vertę;

3.6. ieškovė, reikalaudama negautų pajamų atlyginimo, pirmiausia privalo ne tik nurodyti, bet ir pagrįsti jų atsiradimo momentą – kada tiksliai ieškovė negavo iš anksto numatytų gauti pajamų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad patikslinto ieškinio teikimo dieną sklypo rinkos vertė yra 29 498,70 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad ieškinyje įvardintos 23 498,70 Eur pajamos ieškovės buvo iš anksto suplanuotos ir kad ieškovė pagrįstai tikėjosi jas gauti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

6. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Sintra“ (toliau – ir ieškovė arba apeliantė) patikslintas ieškinys atsakovams antstoliui R. S. (toliau – ir atsakovas arba antstolis) ir Lloyd’s insurance company S.A, Lietuvoje veikiančiai per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“, dėl solidaraus nuostolių atlyginimo.

7. Byloje kilo ginčas dėl antstolio civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

8. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės, antstolio vykdymo procese atliktus veiksmus būtina vertinti pagal vykdymo procesą ir jo eigą reglamentuojančias proceso teisės normas, atsižvelgiant į antstoliui keliamus griežtesnius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau vien neteisėtų veiksmų (neveikimo) nepakanka civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovė, reikalaudama atlyginti žalą, turi įrodyti dėl neteisėto (ne)veikimo atsiradusį žalos faktą ir jos dydį (CK 6.249 straipsnis), taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėto veikimo (neveikimo) ir reikalaujamos atlyginti žalos (CK 6. 247 straipsnis).

9. Ieškinio reikalavimą dėl antstolio civilinės atsakomybės taikymo apeliantė grindė tuo, kad antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punktą, CPK 704 straipsnį.

10. Apeliantės teigimu, antstolio neteisėti veiksmai yra konstatuoti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6332-955/2022 bei Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1108-894/2022, kurios yra įsiteisėjusios. Todėl ir šios bylos prasme antstolio veiksmai, iš kurių ieškovė kildina žalą, taip pat yra neteisėti.

11. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos – skolininkės UAB „Viliro investicijos“ skundą dėl antstolio veiksmų, 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi jį tenkino iš dalies: pripažino neteisėtais antstolio R. S. veiksmus, kuriais 2022 m. sausio 28 d. buvo paskelbtos ir vykdomos pirmosios žemės sklypo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikius Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punkto reikalavimų; atmetė reikalavimus, kuriais buvo prašoma atšaukti minėto žemės sklypo varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį organizuoti šio žemės sklypo pardavimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 704 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjos UAB „Viliro investicijos“ pasiūlytam pirkėjui – UAB „Sintra“. Nutartyje teismas konstatavo, kad antstolis tinkamai neinformavo skolininkės UAB „Viliro investicijos“ apie numatomas skelbti varžytynes ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki varžytynių pradžios, todėl pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punktą bei pažeidė CPK 704 straipsnyje įtvirtintą skolininko teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Skolininkė jau 2022 m. sausio 27 d. pateikė antstoliui savo pirkėjo kandidatūrą, taigi CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta teise siekė realiai pasinaudoti, tačiau antstolis, net turėdamas tokią informaciją, varžytynes paskelbė.

12. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal antstolio atskirąjį skundą, minėtą 2022 m. gegužės 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir atmetė reikalavimus atšaukti varžytynes bei įpareigoti antstolį atlikti veiksmus, suinteresuotas asmuo UAB „Sintra“ (nagrinėjamu atveju – ieškovė) šios nutarties neskundė. Vadinasi, ji nelaikė, kad antstolis pažeidė kokias nors jos teises ar teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 28 d. antstolio kontoroje užregistruotas UAB „Viliro investicijos“ pranešimas (išsiųstas 2022 m. sausio 27 d. 20.17 val.), kuriame siūloma antstoliui organizuoti žemės sklypo pardavimą CPK 704 straipsnio tvarka, nurodyti pasiūlyto pirkėjo kontaktai ir prašoma nurodyti depozitinę sąskaitą. 2022 m. sausio 28 d. buvo paskelbtos pirmosios UAB „Viliro investicijos“ priklausančio turto, t. y. 0,8939 ha žemės sklypo varžytynės, už pradinę turto pardavimo kainą – 4 800,00 Eur. Varžytynės vykdomos elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Varžytynių numeris (duomenys neskelbtini). Pranešimas apie paskelbtas varžytynes buvo išsiųstas skolininkams bei išieškotojai 2022 m. sausio 31 d. Nutartyje teismas pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui ir konstatavo, kad antstolis tinkamai neinformavo skolininkės UAB „Viliro investicijos“ apie numatomas skelbti varžytynes ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki varžytynių pradžios, todėl pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punktą bei pažeidė CPK 704 straipsnyje įtvirtintą skolininko teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Skolininkė 2022 m. sausio 27 d. pateikė antstoliui savo pirkėjo kandidatūrą, taigi CPK 704 straipsnio 1 dalyje numatyta teise siekė realiai pasinaudoti. Tuo tarpu antstolis, net ir turėdamas informaciją apie skolininkės ketinimus pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta teise, paskelbė varžytynes ir tokiu būdu užkirto kelią minėtos skolininko teisės įgyvendinimui.

13. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021 50 pastraipa). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 33 pastraipa).

15. Išnagrinėtoje civilinėje byloje (Kauno apylinkės teismo Nr. 2YT-6332-955/2022) teismų (pirmosios ir apeliacinės instancijos) procesiniais sprendimais buvo pripažinti neteisėtais tie antstolio veiksmai, kuriais antstolis 2022 m. sausio 28 d. paskelbė ir vykdė pirmąsias žemės sklypo pardavimo varžytynes, nepranešęs skolininkei apie numatomas skelbti varžytynes likus ne mažiau kaip 20 dienų, paskelbė varžytynes ir tokiu būdu užkirto kelią CPK 704 straipsnyje numatytos skolininko teisės įgyvendinimui. Vien ta aplinkybė, jog teismai išnagrinėtoje byloje pripažino tam tikrus antstolio veiksmus neteisėtais skolininkės atžvilgiu, savaime nereiškia, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga gali būti konstatuoti ir šioje civilinėje byloje, vien remiantis minėtomis nutartimis. Į minėtos bylos nagrinėjimo ribas nepateko klausimai dėl ieškovės teisių ar įstatymo saugomų interesų (ne)pažeidimo. Jokie teisės aktai (nei CPK normos, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos) nenumato antstolio pareigos informuoti ieškovę – ne vykdomosios bylos šalį – apie numatomas skelbti varžytynes. Be to, pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje konstatavo, kad žemės sklypo pardavimas varžytynėse už 9 526,00 Eur sumą, t. y. už didesnę nei ekspertizės aktu nustatytą rinkos vertę, nepažeidė nei išieškotojos, nei skolininkės interesų. Dėl kokių nors ieškovės teisių pažeidimo teismai nėra pasisakę. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais išnagrinėtoje civilinėje byloje (Kauno apylinkės teismo Nr. 2YT-6332-955/2022) nustatytas prejudicinis faktas dėl antstolio neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir nagrinėjamos bylos atveju. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė antstolio neteisėtų veiksmų neįrodė (CPK 185 straipsnis).

16. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina CPK 704 straipsnį, selektyviai taikė teismo sprendime cituojamą kasacinio teismo praktiką.

17. Išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl CPK 704 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, aiškinimo ir taikymo, naujausiojo teismų praktikoje suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją negali būti suteikta kitiems asmenims (išieškotojui ar kitiems suinteresuotiems asmenims vykdymo procese). Tokia speciali teisė yra neatskiriama nuo skolininko asmens, todėl tik skolininkas turi teisę šią teisę įgyvendinti pats ar per kitus pasirinktus asmenis surasdamas areštuoto turto pirkėją, kuriam toks skolininko turtas gali būti perleistas CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025).

18. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 20 d. ieškovė pranešimu kreipėsi į skolininkę, nurodydama ketinimą įsigyti žemės sklypą. 2022 m. sausio 28 d. antstolio kontoroje užregistruotas skolininkės pranešimas, kuris išsiųstas antstoliui elektroniniu paštu 2022 m. sausio 27 d. 20 val. 17 min., nepasirašytas elektroniniu parašu, kuriame siūloma antstoliui organizuoti žemės sklypo pardavimą CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka, nurodyti siūlomos pirkėjos – ieškovės, kontaktai, prašoma nurodyti depozitinę sąskaitą. Antstolis skolininkei ar ieškovei depozitinės sąskaitos nenurodė. Tačiau ieškovės konkliudentiniai veiksmai (t. y. tai, kad ieškovė vėliau sumokėjo depozitą į antstolio depozitinę sąskaitą), ieškovės vadovės J. K. paaiškinimai (išklausytas 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas), liudytojo M. K. parodymai (išklausytas 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad jie susirašinėdavo su antstoliu, kad jo raštuose buvo nurodytas banko sąskaitos numeris, patvirtina, kad ieškovei buvo žinomas antstolio depozitinės sąskaitos numeris. 2022 m. sausio 28 d. buvo paskelbtos pirmosios žemės sklypo varžytynės už pradinę turto pardavimo kainą – 4 800,00 Eur, varžytynių pradžia (duomenys neskelbtini), planuojama pabaiga (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad, kaip numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punkte, antstolis skolininkei prieš 20 dienų iki varžytynių paskelbimo išsiuntė pranešimą apie numatomas skelbti varžytynes registruotąja pašto siunta ar kokiu nors kitu būdu. Apie varžytynes 2022 m. sausio 28 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt. Iki šio paskelbimo ieškovė į antstolio depozitinę sąskaitą neįmokėjo 10 proc. žemės sklypo pardavimo kainos, kaip to reikalauja CPK 704 straipsnio 3 dalis. Pranešimas apie paskelbtas varžytynes buvo išsiųstas skolininkei 2022 m. sausio 31 d. Liudytojas M. K. patvirtino, kad jie (ieškovės ir skolininkės vadovė, liudytojas, kuris yra ieškovės akcininkas, o ieškovė – skolininkės akcininkė) sekė vykdymo procesą, stebėjo, ar nėra apskųstas žemės sklypo įkainojimas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors antstolis ir nepranešė skolininkei apie skelbiamas varžytynes Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punkte nustatytu terminu, akivaizdu, kad ieškovės vadovei, kuri buvo ir skolininkės vadove, buvo žinoma apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus, todėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punkto neįgyvendinimas neparibojo jos teisių. Ieškovė neįgyvendino CPK 704 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos sumokėti 10 proc. turto pardavimo kainos iki pirmųjų varžytynių paskelbimo, nors kaip nustatyta anksčiau, jai antstolio depozitinė sąskaita buvo žinoma. Šių faktinių bylos aplinkybių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

19. Pažymėtina, CPK 704 straipsnio, kuris reglamentuoja skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, 2 dalyje numatyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Kaip matyti iš aptartos nuostatos formuluotės „gali būti“ nereiškia, jog „privalo būti“. CPK 704 straipsnio 2 dalies nuostata nėra imperatyvi, kaip teigia apeliantė.

20. Nagrinėjamu atveju varžytynių paskelbimo dieną išieškotojos reikalavimą sudarė 875 770,47 Eur suma. Ekspertizės aktu nustatyta parduodamo sklypo rinkos vertė buvo 6 000,00 Eur. Pasak liudytojo M. K., jis sekė, ar bus apskųstas žemės sklypo įvertinimas ir ieškovė siekė įsigyti žemės sklypą už ekspertizės akte nurodytą kainą, žinodama, kad žemės sklypo vertė gerokai didesnė, vertino, kaip „įdarbinti“ žemės sklypą; ieškovė dalyvavo pirmosiose varžytynėse, bet iš jų pasitraukė, kai už žemės sklypą buvo pasiūlyta 16 000,00 Eur. Jau minėta, Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad žemės sklypo pardavimas varžytynėse už 9 526,00 Eur sumą, t. y. už didesnę nei ekspertizės aktu nustatytą rinkos vertę, nepažeidė nei išieškotojos, nei skolininkės interesų. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui siektinas tikslas yra užtikrinti skolininko pasiūlyto pirkėjo naudos (pelno) gavimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsakovės – draudikės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ieškovės cituojamose teismų nutartyse, susijusiose su CPK 704 straipsnio taikymu, nurodoma, jog yra pažeista būtent skolininko teisė, bet niekur nekalbama apie tai, kad būtų pažeista ieškovės teisė, o taip pat neanalizuojamas ir tokios teisės tyrinys.

21. Jau minėtoje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025) kasacinis teismas yra išaiškinęs, siekiant užtikrinti vykdymo proceso efektyvumą, CPK 704 straipsnyje taip pat apibrėžta, kad skolininkas turi galimybę pasinaudoti aptariama teise per konkretų terminą, t. y. iki varžytynių paskelbimo; be to, šioje normoje yra nustatyti ir konkretūs reikalavimai, keliami turto pardavimui skolininko siūlomam pirkėjui, – šis asmuo turi įgyti turtą už kainą, ne mažesnę nei turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, jei jos užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Pirmosios pakartotinės, taip pat antrosios ar antrosios pakartotinės varžytynės yra ne savarankiška ir atskira priverstinio vykdymo procedūra (būdas), o tik neįvykusių pirmųjų varžytynių pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020). Pateiktas 2025 m. sausio 8 d. nutartyje išaiškinimas (pastebėtina – vėlesnis nei priimtas skundžiamas sprendimas), kasacinio teismo praktika ir faktinės byloje nustatytos aplinkybės patvirtina teisėtumą pirmosios instancijos teismo išvados, kad antstolis, nevykdydamas žemės sklypo pardavimo CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka po to, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, veikė teistai ir pagrįstai. Tokiu atveju apeliantės skundo argumentai dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo vykdant pakartotines varžytynes neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje antstolio veiksmų pagrįstai nepripažino neteisėtais veiksmais, todėl pagal CK 6.246 straipsnį antstoliui nekilo civilinė atsakomybė.

23. Pažymėtina, kad nenustatęs antstolio neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš jo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl likusių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentai dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio ir žalos, yra teisiškai nereikšmingi, nes, neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl atitinkamai teisėjų kolegija dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako, nes tai, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.

24. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

27. Atsakovams iš ieškovės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą): antstoliui – 1900,00 Eur, draudimo bendrovei – 2 047,50 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma kiekvienam atsakovui būtų 2 909,27 Eur), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Lloyd’s insurance company S.A, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančiai per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sintra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 047,50 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui antstoliui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sintra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 900,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Simona DementavičienėAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas