Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-456-961/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
II-456-961/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02236-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. L.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-456-961/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02236-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilonai Mateikienei,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-12250-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2020 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-12250-2020 R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 5 d., 14.27 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, šiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą, 1 priedo 332 punktą, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda (b. l. 20).

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. L. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą 2020 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-12250-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl naikintinas. K. Ulvydo gatvė prasideda nuo Kalvarijų g. ir baigiasi ties V. Gerulaičio gatve. Įvažiavimas į K. Ulvydo gatvę yra ir iš J. Ralio g., kuria naudojasi dalis gyventojų. Maždaug viduryje K. Ulvydo g. yra kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ (KET 332). Šis kelio ženklas matomas tik atvažiavus nuo Kalvarijų g. pusės. Atvažiavus iš J. Ralio, Lebedžio g. iki (duomenys neskelbtini) namo, draudžiamojo sustoti ženklo nėra. Minimu laikotarpiu jis atvažiavo nuo J. Ralio ir Lebedžio g. pusės iki K. Ulvydo gatvės, kur jokių draudžiančių sustoti kelio ženklų nebuvo, ir pastatė automobilį. Dėl pastatyto automobilio gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimus dėl jam skirtų administracinių nuobaudų. Dėl neaiškumo bei kelio ženklinimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių dėl situacijos išaiškinimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrius išaiškino, jog 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. patikrinus esamą situaciją jo nurodytoje vietoje ties Lebedžio g. – J. Ralio g. sankirta nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojams, atvažiuojantiems nuo Lebedžio g. pusės, nėra kelio ženklų Nr. 332 (draudžiančio sustoti ir stovėti). Todėl jam skirta bauda dėl to, jog jis nepastebėjo kelio ženklo, kuris yra kitoje gatvėje, ir atvažiuojant nuo Lebedžio, Ralio g. pusės nėra matomas (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Pažymėjo, jog kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) įrengtas gerai vairuotojui matomoje vietoje, galioja toje pusėje, kurioje ir buvo pastatytas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). KET nenumato reikalavimo draudžiančius ženklus įrengti iš abiejų stovo pusių, kad jie būtų matomi ir iš priešingos krypties atvažiuojančioms transporto priemonėms. Kelio ženklas Nr. 332, išskyrus KET numatytas išimtis, yra imperatyvaus pobūdžio. Vadinasi, nepriklausomai nuo priežasčių, šiuo atveju – atvažiavimo iš kitos pusės, šio ženklo galiojimo zonoje sustoti (stovėti) draudžiama apskritai. Atkreipė dėmesį, kad kelio ženklai, ypač draudžiamieji, yra įrengiami būtent tose vietose, kuriose gali kilti pavojus kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių, pėsčiųjų saugumui, todėl laikytis KET yra tiesiog privaloma, nepriklausomai nuo kiekvieno asmens subjektyvaus tesisės aktų normų suvokimo (2019 m. liepos 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. AN2-117-491/2019). Kiekvieno vairuotojo pareiga, paliekant automobilį, įsitikinti ar jį pastatė nepažeisdamas KET, nepriklausomai nuo to, kaip įvažiavo į automobilio stovėjimo vietą. Visi eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Kelių eismo taisykles. Todėl R. L., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus leidžiama tai daryti. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė, vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis įvažiavo iš kitos pusės, neturi reikšmės administracinio nusižengimo, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu, kvalifikavimui bei nepaneigia pareiškėjo padaryto konstatuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių dėl jo manymu kelio ženklo įrengimo problematikos, savaime jo kaltės nepaneigia. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyrius pagal savo kompetenciją pareiškėjui pateikė tik informaciją apie kelio ženklų įrengimą (b. l. 28-29).

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, institucija pateikdama atsiliepimą į skundą, nurodė, jog institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvaus, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. L. skundą palaikė ir parodė, jog atvažiavo nuo Lebedžio gatvės, nepravažiavo draudžiamų ženklų, nors jie ten turėtų būti. Parkuodamas automobilį, ženklo, kuris draudžia sustoti ir stovėti, jis nematė. Galbūt ir galėjo pastebėti, bet matė tik nugarinę ženklo pusę. Jis skubėjo, rado vienintelę vietą, kur galima parkuoti. Jo nuomone, yra įprasta, kad gatvė ženklinama iš abiejų pusių. Ženklas turi būti sankryžoje ir galioja nuo sankryžos iki sankryžos. Atvažiavęs iš tos pusės, jis to ženklo nepravažiavo. Nurodo, jog jeigu ženklo nepravažiavo, tai nieko ir nepažeidė. Po to, kai kreipėsi į eismo priežiūros tarnybą, atsirado ir ženklas, ir ten jau automobiliai nebestovi, todėl nekyla ginčų. Su sūnumi dviese naudojasi automobiliu, dalis padarytų pažeidimų sūnaus, nes jis ten gyvena. Automobilis jo (R. L.) vardu, dėl to nusižengimai siunčiami jam, nors padarė sūnus. Sūnus ten gyvena, jis ne kartą ten vaikščiojo, matė ženklą, todėl baudos sumokėtos. Tačiau šį kartą vairavo ne sūnus, ir jis (R. L.) nematė to ženklo. Jis pas sūnų lankosi nelabai dažnai. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 2AT-788/2020 išaiškinimu, kad ženklinimas turi būti pakankamai aiškus, kad būtų suprantamos leistinumo ribos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

R. L. pripažįsta, kad jo vairuotas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 5 d., apie 14.27 val. buvo paliktas stovėti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, jog negalėjo matyti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, kuris yra K. Ulvydo gatvės gale, nes jis atvažiavo iš kitos gatvės pusės, t. y. nuo J. Ralio g. ir Lebedžio g. sankirtos, kadangi nebuvo pravažiavęs minėto ženklo, todėl negalėjo žinoti, jog sustoti ir stovėti toje vietoje yra draudžiama, o visos abejonės ir neaiškumai turėtų būti aiškinami jo naudai.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

KET 5 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis; KET 8 punktas nurodo, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET prieduose; KET 1 priedo 4 punkte numatyta, kad kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra šis kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse; KET 1 priedo 5 punkte numatyta, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų, tarp kurių ir kelio ženklas Nr. 322, draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, - iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“.

Pareiškėjas vadovaujasi savivaldybės darbuotojo D. M. laiško turiniu, kad nusižengimo užfiksavimo dieną vairuotojams, atvažiuojantiems nuo Lebedžio g. pusės nėra kelio ženklų Nr. 332, ir tikimasi įrengus papildomus ženklus nekils abejotinų aplinkybių, problemų dėl draudžiamųjų ženklų galiojimo zonos ir vairuotojams bus aiškiai suprantamas draudimo reikalavimas. Taip pat laiške nurodoma, jog artimiausiu metu numatoma įrengti kelio ženklus Nr. 332, kad draudimas sustoti ir stovėti būtų ir nuo Lebedžio g. pusės atvažiuojantiems vairuotojams (b. l. 3). Tačiau šiame laiške nurodytos aplinkybės nedaro negaliojančiu kelio ženklo, stovinčio sankryžoje su Ulvydo g., nes draudimas sustoti (stovėti) galiojo ir be papildomo ženklo įrengimo. Byloje esanti nuotrauka (b. l. 10) patvirtina, kad kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ buvo įrengtas K. Ulvydo g. ir galiojo toje kelio pusėje, kurioje pareiškėjas buvo pasistatęs Volvo automobilį. Jokių papildomų kelio ženklų, apribojančių šio ženklo galiojimo zoną ar panaikinančių jo galiojimą, administracinio nusižengimo padarymo vietoje nebuvo, vadinasi, ženklas galiojo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo. Nuotraukos (b. l. 10-11), esančios byloje, patvirtina, jog pareiškėjas R. L. automobilį buvo pastatęs visai šalia kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, vos kelių metrų atstumu. Atidus ir pareigingas vairuotojas, matydamas visai šalia esantį kelio ženklą (nors ir matoma tik galinė kelio ženklo pusė), privalo patikrinti, ar nepažeidžia KET reikalavimų. Pareiškėjas teisus nurodydamas, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau pažymėtina, nagrinėjamu atveju jokių abejonių dėl ženklo galiojimo teritorijos nekyla. Minėta, pareiškėjas automobilį paliko prie pat ženklo, iš ženklo formos akivaizdu, jog tai draudžiamasis kelio ženklas, o ne koks nors skelbimas ar šiaip kita informacija, be to kelio atkarpa, kurioje galioja ženklas, yra trumpa ir tiesi, todėl ženklas (jo galinė pusė) gerai matomas ir iš kitos pusės atvažiuojantiems vairuotojams, jokių kitų ženklų, galinčių suklaidinti vairuotoją, nėra, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas galimai atvažiavo iš kitos pusės, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis ženklo nematė ir negalėjo matyti. Pareiškėjo minimoje kasacinio teismo nutartyje 2AT-6-788/2020 buvo nagrinėjama visiškai kitokia situacija, t. y. dėl kelio ženklo Nr. 531 („Rezervuota stovėjimo vieta“) naudojimo ribų, todėl šioje byloje minėta nutartis nėra aktuali. Pažymėtina ir tai, kaip nurodė pats R. L., jis galbūt ir matė kelio ženklą, tačiau labai skubėjo. Tačiau skubėjimas nėra aplinkybė, šalinanti atsakomybę. Dar daugiau, akivaizdu, jog R. L. pažeidimo vietoje lankėsi nebe pirmą kartą, nes, kaip nurodė, ten gyvena jo sūnus; analogiški administraciniai nusižengimai buvo užfiksuoti ir iki nagrinėjamo atvejo (2019 m. rugsėjo 15 d., rugsėjo 18 d.), taigi, ir ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas nėra nuoširdus. Kadangi kelyje (jo atkarpoje) kitų kelio ženklų, galinčių suklaidinti vairuotoją, nebuvo, automobilį pareiškėjas pastatė vos kelių metrų atstumu nuo kelio ženklo, jis privalėjo įsitikinti, ar pastatydamas savo automobilį toje vietoje, nepažeidžia kelio ženklo reikalavimų. To nepadaręs, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą, 1 priedo 332 punktą, todėl pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Aplinkybė, jog, pasak R. L., jokie pranešimai dėl netinkamai pastatyto automobilio nebuvo palikti, jo atsakomybės nešalina bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apie šioje vietoje įrengtą draudžiamąjį kelio ženklą R. L. nežinojo, jo nematė ir negalėjo matyti. Jam buvo siūloma sumokėti pusę minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos (b. l. 12), tačiau pareiškėjas šia savo teise nepasinaudojo. Todėl a pibendrinant darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu R. L. paskirta teisingo dydžio bauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo R. L. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2020 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-12250-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė