- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-338-881/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „cV Group“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Diginet LTU“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „cV Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diginet LTU“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „cV Group“ dėl draudimo atlikti veiksmus, pažeidžiančius duomenų bazių gamintojų (lot. sui generis) teises, ir jų nutraukimo, draudimo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir jų nutraukimo, kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Diginet LTU“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę UAB „cV Group“ nutraukti tęstinius ir sistemingus ieškovės duomenų bazių gamintojų (lot. sui generis) teises pažeidžiančius veiksmus – nuotraukų, VIN kodų, pardavimo kainų, ridų ir kitų duomenų perkėlimą iš ieškovės duomenų bazės bei jų naudojimą atsakovės parduodamose ataskaitose, gautus iš ieškovės duomenis ištrinti bei uždrausti perkėlinėti bei naudoti duomenis ateityje be išankstinio ieškovės sutikimo, taip pat įpareigoti atsakovę nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir uždrausti ieškovės atžvilgiu juos atlikti ateityje, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000 MGL (minimaliojo gyvenimo lygio) dydžio kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė bendradarbiavo, tačiau nebuvo sudariusios susitarimo dėl ieškovės duomenų bazės naudojimo, o bendradarbiavimas buvo susijęs išimtinai su atsakovės automobilių istorijos ataskaitų pateikimo sistemos integracija į interneto svetainę https://autoplius.lt/ (toliau – autoplius.lt). Šalių bendradarbiavimas nutrūko 2020 metais. Atsakovė be ieškovės leidimo perkelia ir naudoja ieškovės duomenų bazės turinį. Ieškovės sukurtų skelbimų ir tikrų vartotojų skelbimų duomenys, kurie buvo paskelbti autoplius.lt svetainėje, sutampa su atsakovės generuojamų ataskaitų duomenimis. Atsakovė iš ieškovės interneto svetainės perkėlė duomenis apie automobilių ridą (fiksavimo datą ir nuvažiuotus kilometrus), kainą ir pardavimo faktą, o šie duomenys yra beveik tapatūs interneto autoplius.lt skelbiamai informacijai. Šalia duomenų yra nurodytas šaltinis „classified“ (liet. skelbimas) reiškia, kad duomenys yra paimti iš skelbimų, todėl viešai prieinami metaduomenys leidžia teigti, jog atsakovė gauna duomenis iš ieškovės. Į atsakovės generuojamas ataskaitas yra perkeliami duomenys, kurie sudaro esminę apie automobilius skelbiamą informaciją – nuotraukos, kainos istorija, pardavimo istorija, automobilių rida ir jos fiksavimo data ir galimai kiti duomenys, kurie yra esminiai vartotojams, perkantiems konkretų automobilį. Atsakovės vykdomi neteisėti veiksmai yra automatizuoti ir tęstiniai, o jų rezultatas yra duomenų perkėlimas į ataskaitas, kurių sugeneruojamas kiekis yra didelis, atsakovės vykdomi pažeidimai yra sisteminio pobūdžio. Atsakovė neteisėtai perkelia ir naudoja visus ieškovės duomenų bazėje esančius duomenis ar jų esminę dalį. Net jeigu atsakovė neperkelia visų ar esminės duomenų bazės duomenų dalies, atsakovė, pažeidžia Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 63 straipsnio 2 dalį, kadangi duomenis perkelia sistemingai; be kita ko, pažeisdama ir interneto svetainės taisykles, dėl ko nukenčia ieškovės teisėti interesai, juo labiau duomenų bazę naudojant ne pagal jos paskirtį. Be to, ieškovės galimybės konkurencingai teikti tokias paslaugas, išnaudojant duomenų bazės privalumus yra nepagrįstai apribotos, nes atsakovė verslo tikslais neteisėtai, be ieškovės leidimo sistemingai daro duomenų ištraukas iš duomenų bazės ir naudoja duomenis parduodamose ataskaitose.
3. Ieškovės atliktos investicijos į duomenų bazę yra reikšmingos ir jų spektras yra platus, jos apima tiek kiekybines, tiek kokybines investicijų rūšis. Ieškovės investicijas nuo 2016 metų iki ieškinio padavimo dienos sudaro: 81 602 Eur išlaidos turtui (kompiuterių technika, programinė įranga, kitas materialusis turtas); 3 486 286 Eur atlyginimas, sumokėtas darbuotojams, kurie kuria, prižiūri ir vysto duomenų bazę ir interneto svetainę autoplius.lt; 1 148 337 Eur interneto svetainės autoplius.lt išlaikymo išlaidos; 907 423 Eur rinkodarai skirtos išlaidos; 1 848 807 Eur administracinės išlaidos (atlyginimai vadovams, teisininkams, bankui, audito ir atlygis už kitas paslaugas), iš viso 7 472 455 Eur.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė priteisti 1 000 MGL kompensaciją už atsakovės atliktus pažeidimus, vadovaudamasi ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Atsakovės atliekamuose neteisėtuose veiksmuose yra daug kaltės (nesąžiningumo) elementų: atsakovės neteisėtas naudojimasis ieškovės duomenų baze ir duomenų perkėlimas yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi jau trejus metus; į ieškovę niekada nebuvo kreiptasi dėl leidimo perkelti ir naudoti duomenis, nors atsakovė žinojo, kad ieškovė yra duomenų bazės gamintoja ir turėtoja; atsakovė nesąžiningai konkuruoja; ieškovei pastebėjus pažeidimus ir pateikus pretenziją, buvo pateiktas tik deklaratyvaus pobūdžio atsakymas. Atsakovė yra pelningai veikiantis verslo subjektas, kurio oficialios 2020 metų pajamos, vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis, yra 8 526 450 Eur, iš jų 1 605 407 Eur pelnas. Atsakovės finansinė padėtis yra pakankama, kad atsakovei būti skirta (ir laikoma protinga) maksimali ATGTĮ numatyta kompensacijos suma. Be to, atsakovė yra komercinis subjektas, kuris žinojo (ir turėjo žinoti), kad tęstiniais duomenų bazės perkėlimo ir naudojimo veiksmais pažeidžia trečiųjų asmenų autorių, sui generis ir(ar) kitas teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas uždraudė atsakovei perkelti duomenis iš ieškovės duomenų bazės autoplius.lt bei juos naudoti atsakovės parduodamose ataskaitose be išankstinio ieškovės sutikimo, įpareigojo atsakovę ištrinti iš ieškovės duomenų bazės autoplius.lt gautus duomenis. Taip pat teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 21 000 Eur kompensaciją ir 7 655 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2022 m. gruodžio 5 d. teikia paslaugas analogiškas atsakovės teikiamoms paslaugoms. Šiuo aspektu teismas nevertino šalių teikiamų paslaugų apimties tapatumo, t. y., ar šalių teikiamų ataskaitų turinys pagal jų formavimo kriterijus yra tokios pačios apimties, nes teismo vertinimu, tai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
7. Pasisakydamas dėl ieškovės duomenų bazės duomenų perkėlimo ir(ar) naudojimo atsakovės generuojamose ataskaitose, teismas sutiko su ieškove, kad atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia aplinkybės, jog atsakovės ataskaitose yra panaudojami duomenys iš ieškovės valdomo internetinio skelbimų portalo. Tai, kad atsakovė renka duomenis iš įvairių šaltinių, mokamai ir(ar) nemokamai, rašytinio ir(ar) žodinio susitarimo pagrindu, savaime nepaneigia fakto, jog atsakovės sugeneruotuose ataskaitose yra panaudotų ir ieškovės portalo skelbimų duomenų. Teismas laikė neįtikinamu atsakovės argumentą, kad ieškovės portale skelbiama informacija galėjo patekti per trečiuosius asmenis, iš kurių gaunamų duomenų generuojamos atsakovės ataskaitos, nes šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, o teiginys apie vieną ar kitą tikimybę, teismo vertinimu, negali būti objektyvus pagrindas konkrečiam faktui nustatyti. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad atsakovė naudojasi ieškovės duomenų baze, įsigijo atsakovės valdomame portale 20 transporto priemonių, apie kurių pardavimą buvo skelbiama ieškovės portale, ataskaitų ir analizuodama atsakovės sugeneruotų ataskaitų bei ieškovės skelbimų duomenis, įrodinėjo, jog atsakovė nuolat, kiekvieną dieną parsisiunčia naujai įkeliamus skelbimus ir juos archyvuoja, bei vėliau panaudoja ataskaitose, arba, jeigu ir neparsisiunčia visų naujai įkeliamų skelbimų, tai daro nuolat ir sistemingai. Tai, kad ieškovė nepagrindžia kokiomis konkrečiomis techninėmis priemonėmis, kokiu konkrečiu laiku ir kokia konkrečia apimtimi yra perkeliami duomenys, savaime nelemia išvados, kad duomenys nėra perkeliami ir(ar) ieškovės pateiktai rašytiniai įrodymai neleidžia nustatyti duomenų perkėlimo fakto ir apimties. Ieškovė, pateikusi į bylą iš jos archyvo paimtus skelbimus (trijų transporto priemonių skelbimai, kaip nurodo ieškovė, buvo sukurti išimtinai ieškovės svetainėje, kiti parinkti iš ieškovės duomenų bazės atsitiktiniu būdu), kuriuose nurodyta skelbimų aktyvavimo, redagavimo, galiojimo ir skelbimo ištrynimo datos, laikėsi pozicijos, kad pastaruosius sulyginus su atsakovės sugeneruotomis ataskaitomis, akivaizdu, jog yra naudojami istoriniai duomenys, o interneto portale ši informacija viešai nėra prieinama.
8. Pasisakydamas dėl ieškovės skelbimų duomenų perkėlimo ir (ne)naudojimo, teismas konstatavo, kad negali nesutikti su ieškovės pozicija, jog ieškovės skelbimuose nurodomi ridos duomenys iš esmės perkeliami į atsakovės ataskaitas nežymiai juos pakeičiant, o pakeitimas daugeliu atveju lygus paskutinių dviejų VIN numerio skaičių skirtumui, ir pateiktų rašytinių įrodymų įrodomąja reikšme.
9. Teismo vertinimu, aptarti duomenų skirtumo atitikimai negali būti atsitiktiniai, labiau tikėtina, kad atsakovė naudoja / naudojo atitinkamą algoritmą, kuris koreguoja ieškovės skelbimuose nurodytus duomenis. Nors akivaizdu, kad atsakovė duomenis generuojamoms ataskaitoms, įskaitant ridos duomenis, renka iš įvairių šaltinių, nes ataskaitose yra ir ridos duomenys bei jų fiksavimo laikas, kurie nesietini su ieškovės portale esančių skelbimų turiniu, tačiau atsakovė nepateikė įtikinamų įrodymų, jog byloje analizuotų duomenų perkėlimo atveju buvo pasinaudota ridos duomenimis ne iš ieškovės valdomo portalo, o gauti iš kitų trečiųjų asmenų. Nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad neįmanoma patikrini, iš kokio konkretaus šaltinio buvo gauti duomenys, juolab atsižvelgiant į 800–900 duomenų teikėjų, tačiau šį argumentą, teismo vertinimu, paneigia atsakovės pateikti įrodymai, t. y. ataskaitos formavimo eiga, kurioje matyti, jog kiekvienu ataskaitos etapu yra tikrinami atitinkami šaltiniai. Todėl atsakovė teismo neįtikino, kad būdama duomenų gavėja ir juos generuodama, kurdama sąsajas su atitinkamais duomenų šaltiniais, negali nustatyti iš kokių konkrečių šaltinių ir kokie duomenys patenka į generuojamas ataskaitas. Duomenų perkėlimo faktą pagrindžia ir apibendrinti automobilių kainų sutapimai.
10. Teismas pritarė ieškovės argumentams, kurie patvirtina, kad atsakovės ataskaitose naudojami būtent ieškovės valdomo portalo skelbimų duomenys. Būtent, ieškovės pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei papildomai pateikiamoje lentelėje detalizuoti ieškovės skelbimų data ir laikas bei atsakovės ataskaitose nurodomų duomenų perkėlimo laikas iš esmės visais atvejais sutampa. Atskirais atvejais, nežymius laiko skirtumus ieškovė grindė šalių serverių veikimu skirtingose laiko zonose. Be to, ieškovė jos duomenų bazės naudojimą grindė ir gautų ataskaitų metaduomenimis, t. y. duomenų šaltinis nurodomas – skelbimas, Vilnius, LTU. Atsakovė nepateikė įrodymų ir(ar) argumentų, paneigiančių ieškovės į bylą pateiktus aptartus rašytinius įrodymus, o teismas jais abejoti neturėjo pagrindo, nes pastarieji tik papildomai pagrindė ieškovės įrodinėjamas aplinkybes.
11. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovė savo generuojamose ataskaitose naudoja būtent ieškovės valdomo portalo skelbimų duomenis, vienareikšmiškai patvirtina atsakovės ataskaitose esančios nuotraukos, akivaizdžiai perkeltos iš ieškovės portalo skelbimų, nes jose matomas ieškovės vandens prekės ženklas. Nors atsakovė, kaip ir kitų duomenų sutapčių atveju, rėmėsi iš esmės tik argumentu, kad duomenų į ataskaitas galėjo pateikti per kitus trečiuosius asmenis, tačiau jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, nepateikė. Tokią atsakovės poziciją teismas laikė deklaratyvia ir nepagrįsta. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės vadovas paaiškino, kad imtasi priemonių, jog generuojant ataskaitas būtų identifikuojami prekės ženklai ir tokie duomenys neatsispindėtų sugeneruotose ataskaitose, t. y. kad tokiais atvejais būtų fiksuojama ataskaitos klaida ir duomenys būtų tikslinamai, kas, teismo vertinimu, tik patvirtina išvadas, jog atsakovė naudojasi trečiųjų asmenų duomenimis ir nesant konkrečių susitarimų, nes pastariesiems esant, abejotina ar būtų poreikis tokius duomenis ataskaitose identifikuoti. Teismas nusprendė, kad ieškovė pagrindė ir įrodė, jog atsakovė už užmokestį generuojamose ataskaitose naudoja ieškovės valdomo portalo skelbimų informaciją. Nors byloje pateikta tik 20 ataskaitų, tačiau sutampančių duomenų apimtis, leido teismui prieiti prie išvados, kad duomenys yra naudojami sistemingai ir didele apimtimi.
12. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovės parsisiunčiamų duomenų iš ieškovės bazės apimties, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kiek atsakovė panaudoja duomenų generuodama ataskaitas ir(ar) kiek gauta informacija (ne)vertinga atsakovei, nes bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovės kaip duomenų bazės gamintojos sui generis teisių apsauga, t. y. ar atsakovės veiksmai naudojant ieškovės duomenų bazės duomenis pažeidžia sui generis teises, todėl, teismas neanalizavo šalių argumentų šiuo aspektu.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės sąskaitos generuojamos remiantis VIN numeriu, jog skelbimų, kuriuose yra tik SDK kodas, parsisiuntimas atsakovei iš tiesių nebūtų naudingas, kita vertus, kadangi SDK kodas yra susietas su VIN kodu, o byloje atsakovei nedetalizavus naudojamų sąsajų veikimo (šiuo aspektu įrodymai kaip sugeneruojama ataskaita niekaip šių aplinkybių nedetalizuoja), teismas nusprendė, kad negalima daryti objektyvios išvados, jog vykdant paiešką pagal VIN kodą negali būti pasiekiama informacija apie pastarojo pagrindu suformuotą SDK kodą ir su juo susijusi skelbiama informacija. Byloje nėra pateikta konkrečių duomenų, kiek skelbimų yra įkeliama su SDK kodu ir kiek su VIN kodu. Pasak ieškovės, skelbimai pasiskirsto proporcingai, t. y. apie 50 proc. skelbimų yra su VIN kodu, tuo tarpu, pasak atsakovės, tai sudaro gerokai mažesnę dalį. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigia nei pažeidimo fakto, nei masto, t. y. netgi konstatavus, kad iš 1 000 skelbimų per dieną atsakovė parsisiunčia, nors ir 20 proc. skelbimų, kurie turi VIN kodą, tai negalėtų būti laikoma mažu duomenų kiekiu. Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste, konstatavus pažeidimo faktą, t. y. kad atsakovė parsisiunčia ieškovės skelbimus ir juos archyvuoja (šios išvados padarytos įvertinus įrodymus, susijusius su archyvinių duomenų panaudojimu), teismas padarė išvadą, kad neturi reikšmės ar atsakovė vykdo parsiunčiamų duomenų atranką pagal SDK, ar pagal VIN kodus. Pagal byloje pateiktas sugeneruotas ataskaitas 2021 m. gegužės – gruodžio mėn., buvo naudojami 2019 m. sausio mėn. – 2021 m. spalio mėn. skelbimų duomenys, taigi, atsakovė šiuo laikotarpiu perkėlinėjo ieškovės duomenų bazėje įkeliamus naujus skelbimus, kas sudaro apie 1 000 skelbimų per dieną.
14. Atsižvelgdamas į 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (toliau – Direktyva) teisinį reguliavimą, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir faktines bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad negali sutikti su atsakovės argumentais, jog vien dėl to, kad bazės turinį sudaro trečiųjų asmenų įkelti skelbimai ir(ar) be naudotų automobilių pardavinėjami motociklai, aksesuarai ir kt., duomenų bazių gamintojo apsauga neturėtų būti taikoma. Ieškovė laikytina duomenų bazės gamintoja nurodyto teisinio reguliavimo prasme. Tačiau, pagal Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies nuostatas apsauga pagal sui generis teisę suteikiama tik toms duomenų bazėms, kurios atitinka tikslų kriterijų, t. y. jos turi pasižymėti pakankamai didelėmis duomenų gavimo, tikrinimo bei pateikimo kokybinėmis ir(arba) kiekybinėmis investicijomis. Pagal ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies nuostatas apsauga taikoma duomenų bazės gamintojui, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir(ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų.
15. Spręsdamas dėl investicijų duomenų bazės turiniui gauti, patikrinti ir pateikti, teismas konstatavo, kad ieškovės pateikiami rašytinai įrodymai patvirtina esmines investicijas į duomenų bazės duomenų gavimą, tikrinimą ir pateikimą, tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai. Teismo nuomone, šiuo atveju, investicijos susijusios su duomenų bazės nuolatinio funkcionalumo palaikymu bei gerinimu, išlaidos programinei įrangai, išlaidos automatizuotam duomenų tikrinimui ir išlaidos darbuotojams atliekantiems papildomas tikrinimo funkcijas ir kt., negali būti laikomos mažareikšmėmis, juolab įvertinus, kad ieškovės valdoma duomenų bazė yra dinamiška, joje, kaip nustatyta byloje, kiekvieną dieną įkeliama apie 1 000 naujų skelbimų, kurie vėliau archyvuojami, taigi, nuolat augantis apdorojamos informacijos kiekis akivaizdu reikalauja tiek kokybinių tiek kiekybinių investicijų. Nors nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pateikiami pirminiai apskaitos dokumentai pagrindžia būtent ieškovės išlaidas, tačiau kiekviename iš jų, kaip ir pažymi atsakovė, nėra įvardinta, jog konkretus pirkinys ir(ar) veiksmas yra susietas konkrečiai su duomenų baze autoplius.lt. Tačiau, teismo vertinimu, vertinant įrodymų visetą, tarp jų darbuotojų atliktų užduočių žiniaraščio duomenis, iš kurių matyti, kad užduotys susijusios su autoplius.lt duomenų baze, darbo užmokesčio duomenis, duomenis apie išlaidas susijusias su programine įranga ir kt., nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės pateikti įrodymai nėra susiję iš esmės arba esmine dalimi su ieškovės įrodinėjamu investicijų dydžiu. Vien įsigyjamų prekių ir(ar) paslaugų tikslo nenurodymas pirkimo dokumentuose, apeliuojant į galimą jų panaudojimą kitoms ieškovės valdomoms duomenų bazėms, nesant konkrečių pagrindimo įrodymų bent vienos ieškovės pateikiamos pozicijos atžvilgiu, nagrinėjamu atveju, negali lemti išvados, kad šie nebuvo skirti ginčo duomenų bazei. Kita vertus, ūkio subjektas pirkdamas prekes ir(ar) paslaugas įprastai niekada nenurodo pritaikymo tikslo. Pirkimo / pardavimo dokumentuose įprastai nurodomi pirkėjo, pardavėjo ir prekės / paslaugos duomenys. Todėl teismas atsakovės argumentus šioje dalyje laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Be to, pažymėjo, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas nėra nustatyti tikslų investicijų dydį, o svarbu nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y. ar investicijos yra esminės, vertinant jas kokybiškai ir kiekybiškai.
16. Teismas nusprendė, kad byloje nustačius, jog kiekvieną dieną yra įkeliama apie 1 000 naujų skelbimų, kuriuos atsakovė parsisiunčia ir archyvuoja, bei šiuos veiksmus byloje atliko ne trumpesniu laikotarpiu nei 2019 m. sausio mėn. – 2021 m. spalio mėn., įvertinus ieškovės investicijas, padarė išvadą, jog atsakovė nuolat perkelia ieškovės visą ar didelę dalį duomenų bazės duomenų tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai. Nors teismas ieškovės argumentus, kad dėl atsakovės veiksmų mažėja jos portalo lankytojų ir dėl to kyla grėsmė investicijų susigrąžinimui laikė deklaratyviais ir neįrodytais, tačiau teismas neturėjo pagrindo nesutikti su ieškovės pozicija, jog atsakovei parsisiunčiant duomenis ir juos archyvuojant, ieškovei mažinama galimybė susigrąžinti investicijas iš duomenų kaupimo ir archyvavimo, kas betarpiškai susiję ir su investicijomis į pačią duomenų bazę. Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl aptartų veiksmų uždraudimo laikė pagrįstu, įrodytu, todėl patenkino.
17. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad net jeigu ir būtų padaryta išvada, jog atsakovės veiksmai nevertintini kaip nuolatinis didelės duomenų bazės dalies perkėlimas, tai byloje nustatyti veiksmai atitiktų ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes dėl atsakovės veiksmų atkuriami ir tampa prienami ieškovės archyvinės duomenų bazės didelė dalis, taip darant didelę žalą ieškovės investicijoms ir nėra būdingi normaliam duomenų bazės naudojimui. Teismas, nusprendęs, kad ieškovės reikalavimai pagrįsti ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, argumentų, susijusių su ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymu, plačiau neanalizavo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės kokybines ir kiekybines investicijas, skirtas aktualiausiai duomenų bazės versijai, kurios teismo, be kita ko, pripažintos esminėmis, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju taikytinas 15 metų terminas, kuris, kaip teigia ieškovė, turėtų būti skaičiuojamas nuo pirminės duomenų bazės sukūrimo, t. y. 2003 metų.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė rėmėsi argumentu, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau – Konkurencijos įstatymas) šiuo atveju netaikytinas, nes pažeidimų padarymų metu, net jeigu toks ir būtų nustatytas, šalys nebuvo konkurentais. Su šiais argumentais teismas sutiko tik iš dalies. Nors byloje nėra nustatyta, kad ir po ieškinio pareiškimo atsakovė vis dar atlieka neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtai parsisiunčia ir archyvuoja didelę ieškovės duomenų bazės duomenų dalį, tačiau tai nelemia kitokių išvadų dėl pažeidimo fakto nustatymo, o atsižvelgiant į tai, kad tokia veikla nuo 2022 m. gruodžio 5 d. užsiima ir ieškovė, teismas padarė išvadą, jog ieškovės duomenų bazės naudojimas sietinas su konkuravimo tikslais. Todėl, teismo nuomone, byloje nustatyti atsakovės veiksmai, pripažintini prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, nes jie gali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti.
19. Pasisakydamas dėl ieškovė reikalavimo priteisti 1 000 MGL kompensaciją, teismas nurodė, kad atsakovės argumentai dėl trejų metų ieškinio senaties taikymo nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįsti. Šiuo atveju senaties termino skaičiavimui neturi jokios įtakos, byloje nustatyta aplinkybė, kad pažeidimai buvo vykdomi ankstesniu laikotarpiu nei apie juos sužinojo ieškovė.
20. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad ieškovės portale per dieną yra įkeliama apie 1 000 naujų skelbimų, kuriuos atsakovė parsisiunčia archyvuoja ir vėliau naudoja. Byloje, taip pat, nustatyta, kad šalys buvo sudarę bendradarbiavo sutartį dėl nuorodų integravimo, bei sulygta, jog už vieną parduotą ataskaitą ieškovei mokama 1,92 Eur. Įvertinęs tokius bylos duomenis, teismas nusprendė, kad akivaizdu, jog tikėtinas žalos dydis galėtų būti netgi didesnis nei prašoma priteisti kompensacija, tačiau mažai tikėtina, kad dėl kiekvieno automobilio yra užsakoma ataskaita, tokiu būdu padarant žalą. Todėl, teismas, įvertinęs pažeidimo mastą, laikotarpį, atsakovės turtinę padėtį (aplinkybė, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, byloje nebuvo kvestionuojama), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, nusprendė, kad ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant 500 bazinių socialinių išmokų (MGL), kas sudaro 21 000 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovė UAB „CV Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas, nukrypdamas nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikos, nepagrįstai pripažino, kad ieškovės duomenų bazei yra taikoma ATGTĮ 61 straipsnyje numatyta duomenų bazių gamintojų teisių (sui generis) apsauga. Vertindamas ieškovės investicijas, teismas nukrypo nuo teisės normų reikalavimų, aktualios ESTT praktikos, kuri numato, jog sui generis teisės pagrindas yra investicijų, padarytų vien tik sudarant duomenų bazę, apsauga ir kad nėra ginamos tos duomenų bazės, kurios yra sudaromos šalia pagrindinės veiklos ir į jų sudarymą yra investuojama vien tik siekiant plėtoti pagrindinę veiklą. Teismas, sutapatindamas du skirtingus objektus, t. y. duomenų bazę ir elektroninę svetainę autoplius.lt, nepagrįstai išplėtė ieškovės atliktų investicijų apimtį, vertindamas net tokias investicijas, kurios nėra susijusios su duomenų rinkimu, tikrinimu ar pateikimu. Teismas ignoravo aplinkybę, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti, jog ieškovė investavo į duomenų patikrinimą. Dėl šių priežasčių teismas iš esmės klydo dėl duomenų bazei taikomos ATGTĮ numatytos duomenų bazių gamintojų teisių apsaugos, kadangi tokios apsaugos būtinosios sąlygos iš ieškovės pusės nebuvo įrodytos. Teismas netinkamai taikė duomenų bazės galiojimo terminą, todėl byloje liko nenustatyta, ar duomenų bazės apsaugos terminas nėra pasibaigęs.
21.2. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir apeliantės neteisėtus veiksmus bei ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą pareziumavo, tačiau nepagrindė įrodymais. Teismas, pripažindamas, kad šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje ieškovė netgi neįrodinėjo bei faktiškai neįrodė, nusprendė, jog ieškovės deklaratyvus teiginys dėl duomenų bazės perkėlimo yra pakankamas tariamai konkrečiam faktui (jog apeliantė perkelia ir archyvuoja kasdien po 1 000 į duomenų bazę įkeliamų skelbimų) nustatyti. Atitinkamai, tai nulėmė, kad ATGTĮ 61 straipsnio 1 punkto pažeidimas – duomenų bazės perkėlimas, buvo preziumuojamas, vadovaujantis vien tik tuo, jog apeliantė negalėjo paneigti deklaratyvaus ieškovės argumento dėl duomenų bazės perkėlimo. Ieškovės iniciatyva sugeneruotomis portalo „CarVertical“ ataskaitomis galimai galėjo būti įrodinėjamas tik duomenų bazės duomenų panaudojimo veiksmas ir tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad konkretus duomuo yra iš ieškovės duomenų bazės. Teigdamas, kad apeliantė perkėlinėja iš ieškovės duomenų bazės duomenis, jog yra suprogramavusi ir sudiegusi technologines sąsajas su ieškovės duomenų baze ir panašiai, ieškovė turėjo pareigą šiuos teiginius įrodyti.
21.3. Teismui klaidingai nustačius duomenų bazės duomenų kiekybinį kriterijų, byloje buvo klaidingai konstatuotas ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas – visos duomenų bazės ir(ar) didelės jos dalies panaudojimas apeliantės veikloje. Teismo klaida dėl didelės duomenų bazės perkėlimo apimties nulėmė ir kitą teismo klaidą, t. y. neanalizuoti duomenų panaudojimo, draudžiamo pagal ATGTĮ 61 straipsnio 2 punktą, aplinkybių. Atitinkamai, liko neįvertinta, ar tokia duomenų bazę sudarančių skelbimų dalis, kuri apima tik automobilio ridą, kainą, nuotraukas, gali būti prilyginama visos duomenų bazės ar jos esminės dalies panaudojimui. Taigi, akivaizdu, kad tokio pažeidimo, kaip duomenų panaudojimas, sudėtis liko neįvertinta, dėl ko teismas negalėjo priimti motyvuoto sprendimo dėl apeliantės veiksmų, draudžiamų pagal ATGTĮ 61 straipsnio 2 punktą, todėl sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas.
21.4. Teismas, klaidingai konstatuodamas duomenų bazės perkėlimą, preziumavo, kad dėl tokio pažeidimo ieškovė netenka pajamų, nors šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Pajamų netekimo galimybės teismas nevertino kaip atskiro ir savarankiško kriterijaus, būtino duomenų bazių gamintojų teisės pažeidimui konstatuoti. Teismas, vadovaudamasis klaidinga išvada, jog duomenų bazė yra neteisėtai perkelta, šį kriterijų – grėsmę investicijų susigrąžinimo galimybei, tiesiog preziumavo. Toks sprendimas yra ydingas, kadangi yra prieštarauja naujausiai ESTT praktikai.
21.5. Jei būtų pripažinta, kad apeliantė sistemingai naudoja duomenų bazės duomenis, šių duomenų apimtis nėra pakankama visos duomenų bazės atkūrimui, ko reikalauja ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalies taikymas. Kaip matyti iš faktinių ieškovės veiksmų, aptariamu atveju neegzistuoja jokios realios kliūtys, galinčios trukdyti pačiai ieškovei naudotis duomenų baze. Atitinkamai, aptariamu atveju ieškovės reikalavimai, grindžiami ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti.
21.6. Neįvertinęs visų faktinių aplinkybių, teismas klaidingai nusprendė, kad ginčo šalys yra konkurentai ir aptariamo ginčo atžvilgiu nepagrįstai taikė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Taip pat neteisingai konstatuodamas ATGTĮ 61 straipsnyje įtvirtintus pažeidimus, teismas apeliantės veiksmus įvardijo kaip prieštaraujančius sąžiningos konkurencijos principams bei ribojančius ieškovės galimybę konkuruoti. Sprendimu Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimas buvo nustatytas klaidingai, kadangi iš teismo motyvų akivaizdu, jog atsakovės neteisėti veiksmai ir konkurenciją ribojanti galimybė buvo konstatuoti, vadovaujantis klaidingai nustatytu duomenų bazės perkėlimo pažeidimu bei ginčo šalims nesant konkurentėmis.
21.7. Teismas, vadovaudamasis klaidingai nustatyta aplinkybe, kad duomenų bazė yra perkėlinėjama kas dieną pasisavinus po 1 000 autoplius.lt skelbimų, savo iniciatyva ieškovės tariamai patirtą žalą apskaičiavo, atsižvelgdamas į pažeidimą, kurio apeliantė nepadarė. Tokiu būdu sprendimu ieškovei nepagrįstai buvo priteista kompensacija už ATGTĮ 61 straipsnio pažeidimus. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, patirtos žalos, todėl teismo iniciatyva apskaičiuota tariamai ieškovės patirta žala neegzistuoja ir dėl to kompensacija pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą neturi būti priteisiama.
21.8. Sprendimu teismas uždraudė apeliantui perkelti ir naudoti visus ieškovės duomenų bazės duomenis, nepaisant to, kad nei ATGTĮ 61 straipsnio nuostatos, nei Direktyvos 7 straipsnio nuostatos nedraudžia ūkio subjektams naudoti nedidelės apimties duomenų bazių duomenis, tokiu būdu viršydamas ne tik teisės aktų draudimą, bet ir ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų ribas.
22. Ieškovė UAB „Diginet LTU“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Skunde nepagrįstai teigiama, kad sprendimas priimtas remiantis ieškovės deklaratyviais teiginiais dėl duomenų bazės perkėlimo ir panaudojimo, nepateikiant įrodymų apie šiuos atsakovės atliktus veiksmus. Ieškovė pateikė objektyvius įrodymus, kad atsakovė perkėlė ir panaudojo reikšmingiausius ieškovės duomenų bazės duomenis: VIN kodą, nuotraukas, automobilių pardavimo kainos ir ridos informaciją, ką pagrindžia ir tokia techninė informacija kaip duomenų perkėlimo laikas (jie perkeliami nedelsiant) ir metaduomenys (indikuojantys, kad duomenų bazė yra duomenų ataskaitose šaltinis). Būtent atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus objektyvius duomenis.
22.2. Techninė duomenų bazės specifika lemia, kad atsakovė techniškai neturi galimybės perkelti tik dalies duomenų bazės. Tam, kad atsakovė nukopijuotų ir panaudotų tik ieškovės duomenų bazės dalis (pavyzdžiui, pardavimo kainos duomenis), atsakovė techniškai privalo perkelti visą duomenų bazę ir jau tada atlikti automatinę tam tikros informacijos paiešką. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad tam tikrų kategorijų duomenų naudojimas ataskaitose pagrindžia, jog yra kopijuojama visa duomenų bazė. Atsakovės vadovas 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje pripažino, kad ieškovės duomenys, lyginant juos su atsakovės gaunamų duomenų apimtimis, „paskęstų duomenų jūroje“, tačiau atsakovės didelis duomenų šaltinių kiekis nepanaikina jos pareigos nepažeisti ieškovės, kaip sui generis teisių turėtojos, išimtinių teisių į duomenų bazę. Tarp šalių kilus nesutarimui dėl kopijuojamos duomenų bazės dalies, 2022 m. spalio 24 d. teismo posėdyje atsakovė pripažino kopijuojanti apie 50 proc. skelbimų, kurie turi VIN kodą (arba SDK kodą). Ieškovės duomenimis tik konkrečių kategorijų duomenų kiekiai sudaro 99 proc., skaičiuojant pagal jų apimtį, ir 25 proc., skaičiuojant pagal bendrą duomenų kategorijų skaičių, duomenų bazėje. Visais atvejais, net jei atsakovė perkėlinėja ne 100 proc. duomenų, o, pavyzdžiui, 50 proc. ar 25 proc., sprendime teisingai konstatuota, kad tai sudaro reikšmingą duomenų bazės dalį. Kadangi ši byla yra susijusi su intelektine nuosavybe, remiantis Lietuvos teismų praktika, vien tik atsiliepime išvardintų duomenų sutapimai pagrindžia visos duomenų bazės ar jos reikšmingos dalies perkėlinėjimą ir naudojimą.
22.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė pažeidžia ATGTĮ 61 straipsnio1 dalies 1 ir 2 punktus ar, alternatyviai, ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalį. Atsakovė neįrodė, kad galėjo gauti atsakovės duomenis (ypač nuotraukos su ieškovės vandens ženklais ar specialiai ieškovės sukurti ir tik ieškovės interneto svetainėje patalpinti skelbimai) iš kito šaltinio nei duomenų bazė, kas papildomai įrodo visos duomenų bazės ar jos reikšmingos dalies perkėlimo ir panaudojimo veiksmus, kurie vykdomi be ieškovės sutikimo. Tam tikri aiškiai automatizuoti automobilių ridos nesutapimai ieškovės skelbimuose ir atsakovės ataskaitose įrodo, kad atsakovė duomenų bazę perkėlinėja sistemiškai.
22.4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad ji duomenų bazės duomenis gavo iš trečiųjų asmenų – sprendime šie paaiškinimai yra įvertinti kritiškai, kadangi tretieji asmenys buvo atsakovės grupės įmonė iš Estijos Respublikos ir Rusijos Federacijos įmonė, su kuria buvo sudaryti susitarimai dėl rusiškų duomenų, kurie su šia byla nėra susiję. Kadangi ši atsakovės versija neįtikino teismo, atsakovė nusprendė skunde jos neakcentuoti ir pakeitė poziciją, remdamasi pateikta technine išvada. Taigi, atsakovės pozicija yra nenuosekli. Net jei atsakovė būtų gavusi duomenų bazės duomenis iš trečiųjų asmenų, tai nepanaikintų jos atsakomybės prieš ieškovę.
22.5. Teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį, kadangi ieškovė pateikė daugiau nei pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė vykdo neteisėtą duomenų iš duomenų bazės perkėlimą ir naudojimą.
22.6. Skunde klaidingai teigiama, kad atsakovės veiksmai nedaro žalos ieškovės investicijoms. Viena vertus ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovės neteisėti veiksmai daro žalą jos investicijoms, nes ieškovė nuosekliai planavo teikti ir bylos nagrinėjimo metu jau pradėjo teikti vartotojams analogišką (konkuruojančią) automobilių istorijos ataskaitų teikimo paslaugą, remdamasi savo duomenų baze. Kita vertus, ESTT byla Nr. C-762/19 šiai civilinei bylai neturi didesnės reikšmės, nes joje buvo nagrinėtos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės. Minėtoje ESTT byloje duomenų bazės gamintojas buvo informacijos agregatorius, atvirai išviešinantis originalius duomenų šaltinius ir netgi galimai sukuriantis jiems papildomą naudotojų srautą. Tuo tarpu atsakovės vaidmuo, yra visiškai kitoks – atsakovė, neviešindama savo duomenų šaltinių (juos slėpdama), sistemingai perkelia ieškovės duomenų bazę į savo komerciniais tikslais generuojamas ataskaitas, ir šiais neteisėtais veiksmais daro žalą ieškovės investicijoms į duomenų bazę.
22.7. Atsakovė deklaratyviai teigia, kad ieškovės atliktos esminės investicijos į duomenų bazę nėra pakankamos, jog duomenų bazei būtų taikoma sui generis teisių apsauga, tačiau šios pozicijos nepagrindžia įrodymais. Atsakovės teiginiai tiesiogiai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje jau išaiškinta, kad sprendžiant dėl investicijų į duomenų bazės sukūrimą dydžio turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į investicijas duomenų bazei įdėti į kompiuterių tinklais prieinamus serverius, kompiuterių programai ar programoms, kurios naudojamos duomenų bazei kurti, įsigyti, neatsižvelgiant į tai, jog jos nelaikomos sudedamuoju duomenų bazės elementu, o saugomos savarankiškai. Ieškovė pateikė atliktų investicijų, viršijančių 7 000 000 Eur, aprašymą, lemiantį sui generis teisių apsaugos galiojimą ir taikomumą ieškovės duomenų bazei. Direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje ir ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti esminių investicijų tikslai yra alternatyvaus, o ne kumuliacinio pobūdžio. Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies oficialiame vertime į lietuvių kalbą vietoje „arba“ (angl. either, or) klaidingai vartojamas jungtukas „ir“. Vadovaujantis klaidingu lietuvišku vertimu, ši teisės norma ydingai perkelta ir į ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalį.
22.8. Atsakovė atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Atsakovė neteisi teigdama, kad ieškovė ir atsakovė nėra konkurentės, nes jos abi teikia automobilių istorijos ataskaitų paslaugą. Atsakovės atliekami veiksmai prieštarauja gerai verslo praktikai ir kenkia ieškovės galimybėms konkuruoti, nes nemokamai gaudama ieškovės duomenis atsakovė pažeidžia ieškovės išimtines teises į duomenų bazę.
22.9. Ieškovei buvo pagrįstai priteista 21 000 Eur kompensacija. Atsakovė, klaidingai interpretuodama ATGTĮ nuostatas, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kompensacijos priteisimo tikslus bei šio instituto taikymo taisykles, nepagrįstai nurodo, jog ieškovė buvo įpareigota įrodyti patirtos žalos dydį. Žala apskaičiuojama ne pagal nukentėjusiojo teikiamus įrodymus, o pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus, t. y. pagal pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovės veiksmų pobūdis pagrindžia priteistos kompensacijos dydį. Atsakovė žinojo, kad daro duomenų bazių gamintojų (sui generis) teisių pažeidimą, t. y. neteisėtai, be ieškovės leidimo, ilgą laiką perkėlinėjo duomenis iš ieškovės duomenų bazės. Be to, duomenys buvo naudojami jos komercinėje veikloje, todėl atsakovė dar ir pelnėsi ieškovės potencialiai gautinų pajamų sąskaita.
22.10. Atsakovė apeliaciniame procese pateikė papildomą įrodymą (techninę išvadą), kuris nėra priimtinas remiantis CPK 314 straipsniu, kadangi galėjo būti pateiktas jau pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliacinės teismas nuspręstų techninę išvadą priimti, tai ieškovė prašytų, kad ir jos pridedama eksperto išvada būtų priimta.
22.11. Prof. D. V.–Adžgauskienės techninėje išvadoje pateikiamas vertinimas nėra tikslus, objektyvus ir(ar) teisingas. Techninėje išvadoje pateikti atsakymai yra paneigiami ieškovės pateiktoje eksperto išvadoje.
22.12. Atsakovė klaidingai teigia, kad sprendime buvo peržengtos ieškovės reikalavimų ribos. Vien aplinkybė, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje konkrečiai neidentifikavo duomenų, kurie sudaro visą duomenų bazę ir(ar) esminę jos dalį, nedaro sprendimo nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
25. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Vytauto Didžiojo Universiteto Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros vedėjos, Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos (NAAS) sukūrimo projekto VDU ir TNO (Nyderlandų karalystė) konsorciumo vadovės, prof. D. V.–Adžgauskienės techninę išvadą. Atsakovė teigia, kad įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai pirmosios instancijos teismas konstatavo didelės dalies duomenų bazės perkėlimą.
26. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė dr. D. K. eksperto išvadą. Nurodo, kad prašo šią išvadą priimti tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų priimti atsakovės pateiktą išvadą.
27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikta techninė išvada galėjo būti pateikta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes buvo sprendžiamas klausimas dėl duomenų perkėlinėjimo iš ieškovei priklausančios duomenų sistemos, todėl šią išvadą atsisakoma priimti. Atitinkamai sprendžiama, kad atsisakoma priimti ir ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą eksperto išvadą.
29. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gegužės 8 d. gauti šalių rašytiniai paaiškinimai. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, jų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju atsakovė, jau pasibaigus apeliacinio skundo, o ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymu, atsikirtimu į šalių apeliacinės instancijos teisme pateiktus procesinius dokumentus (apeliacinį skundą ir atsiliepimą į skundą). Todėl rašytinių paaiškinimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui taip pat negali būti pagrindas apeiti CPK 314 straipsnyje numatytą apribojimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl ieškovės duomenų bazei taikomos apsaugos
30. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nukrypdamas nuo ESTT praktikos, nepagrįstai pripažino, jog ieškovės duomenų bazei yra taikoma ATGTĮ 61 straipsnyje numatyta duomenų bazių gamintojų teisių (sui generis) apsauga. Atsakovės vertinimu, teismo išvados padarytos netinkamai taikant įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovė teigia, kad teismas klaidingai nustatė duomenų bazės duomenų kiekybinį kriterijų, konstatavo duomenų bazės ir(ar) didelės jos dalies panaudojimą.
31. Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 7 dalį, duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti.
32. ATGTĮ 2 straipsnio 47 dalyje nustatyta, kad sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir(ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės.
33. ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, be to, autorių teisių objektais laikomi kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas.
34. ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, jog parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti šiuos veiksmus: 1) bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną; 2) bet kokiu būdu padaryti viešai prieinamą visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį kompiuterių tinklais (internete) ar kitais perdavimo būdais, taip pat platinti duomenų bazės kopijas, jas nuomojant, parduodant, įskaitant viešą siūlymą jas pirkti ar tikslinę duomenų bazės kopijų reklamą, skatinančią vartotojus jas įsigyti. ATGTĮ 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymą ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.
35. Lietuvos teisės mokslo doktrinoje (Mizaras, V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 138–145) nurodoma, kad duomenų bazių gamintojų teisių apsauga užtikrinama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, duomenų bazę sudarančių elementų (kūrinių, duomenų ar kitokių nepriklausomų elementų) parinkimas ar išdėstymas; antra, esminės investicijos. Nustatant ir vertinant, ar egzistuoja antroji duomenų bazės, kaip jos gamintojo teisių objekto, teisinės apsaugos atsiradimo sąlyga, turi būti atsižvelgiama į visas investicijų rūšis, kurios buvo padarytos duomenų bazei kurti, duomenims parinkti, sudaryti, pateikti ar patikrinti, ir dėl to duomenų bazė įgijo savarankišką turtinę vertę. Šiuo atveju aktualios yra tiek kiekybinės investicijos, susijusios su finansinėmis išlaidomis, tiek ir kokybinės investicijos, kuriomis laikomos profesinės žinios, reikalingos duomenų bazei kurti, taip pat organizacinės išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-684/2015, 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-943/2023).
36. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl duomenų bazių gamintojų teisių apsaugos, pripažįstama, kad, priklausomai nuo aplinkybių, galimi keli variantai: 1) duomenų bazė, atitinkanti kūriniui keliamus reikalavimus, gali būti saugoma autorių teisių (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas); 2) duomenų bazėms, kurių turiniui parinkti, sudaryti, tikrinti ir pateikti yra padaryta esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, yra suteikiama sui generis teisinė apsauga (ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalis); 3) atitinkanti tiek autorių, tiek sui generis teisinės apsaugos sąlygas duomenų bazė gali turėti ir autorių teisių, ir sui generis teisinę apsaugą. Kaip pažymima teisės doktrinoje, galima ir ketvirta galimybė – duomenų bazė neatitinka nei autorių, nei sui generis teisinės apsaugos sąlygų, todėl yra šių teisių nesaugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-421/2019, 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-943/2023).
37. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina esmines investicijas į duomenų bazės duomenų gavimą, tikrinimą ir pateikimą, tiek kokybiškai, tiek ir kiekybiškai, kadangi, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, jog aptariamu atveju ji patyrė tokias investicijas, kurios būtų susijusios su duomenų bazės sudarymu. Atsakovės vertinimu, teismas sutapatino du skirtingus objektus, t. y. duomenų bazę ir internetinę ieškovės svetainę autoplius.lt.
38. Atsakovės akcentuojamoje ESTT praktikoje išaiškinta, kad duomenų bazės turiniui pateikti skirtos investicijos reiškia išteklius, kuriais siekiama suteikti minėtai bazei informacijos apdorojimo funkciją, t. y. išteklius, naudojamus sistemingai arba metodiškai sutvarkyti toje bazėje esančius duomenis bei organizuoti atskirų duomenų prieinamumą (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Nr. C-444/02). Duomenų bazės apsauga pateisinama tik su sąlyga, kad patvirtinama, jog jai skirtos kokybiniu arba kiekybiniu požiūriu pakankamai didelės duomenų gavimo, tikrinimo ir pateikimo investicijos (ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. C‑202/12). Investicijos į duomenų bazės turinio gavimą susijusios su ištekliais, naudojamais ieškant egzistuojančių duomenų ir juos surenkant į minėtą bazę; prie jų nepriskiriami ištekliai, panaudoti kuriant pačius duomenis (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Nr. C‑203/02). Be to, su duomenų bazės turinio tikrinimu susijusių investicijų sąvoka reiškia išteklius, panaudotus siekiant užtikrinti minėtoje bazėje esančios informacijos patikimumą, tiriant ieškomų duomenų tikslumą tiek duomenų bazės kūrimo, tiek jos veikimo laikotarpiu (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Nr. C‑203/02). Galiausiai duomenų bazės turiniui pateikti skirtos investicijos reiškia išteklius, kuriais siekiama suteikti minėtai bazei informacijos apdorojimo funkciją, t. y. išteklius, naudojamus sistemingai arba metodiškai sutvarkyti toje bazėje esančius duomenis bei organizuoti atskirų duomenų prieinamumą (ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje Nr. C‑338/02).
39. Lietuvos teisės mokslo doktrinoje nurodoma, kad vertinant investicijas, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į išlaidas, patirtas duomenų bazės turiniui rinkti, duomenims paruošti, duomenų bazei įdėti į kompiuterių tinklais prieinamus serverius ar kitokius komunikacijos tinklus, kompiuterių programai ar programoms, kurios naudojamos duomenų bazei kurti, įsigyti, neatsižvelgiant į tai, kad jos nelaikomos sudedamuoju duomenų bazės elementu, o saugomos savarankiškai (Mizaras V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 141).
40. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė, įrodinėdama investicijas į duomenų gavimą, patikrinimą ir pateikimą nurodė, jog ji nuolat atlieka kiekybines ir kokybines investicijas į jos valdomą duomenų bazę. Investicijas sudaro: 1) išlaidos turtui (kompiuterių technika, programinė įranga, kitas materialus turtas); 2) atlyginimas, sumokėtas darbuotojams, kurie kuria, prižiūri ir vysto duomenų bazę ir interneto svetainę; 3) interneto svetainės išlaikymo išlaidos; 4) marketingui skirtos išlaidos; 5) administracinės išlaidos (atlyginimai vadovams, teisininkams, bankui, audito ir atlygis už kitas paslaugas). Ieškovė pateikė investicijas apibendrinančią lentelę ir nurodė, kad ieškovės darbuotojai kasdien programuoja duomenų bazę, kuria jos programinę architektūrą, taiso įvairias klaidas, testuoja jos veikimą, derina duomenų bazėje talpinamą informaciją tarpusavyje (kad būtų harmonizuotas informacijos pateikimas interneto svetainės lankytojams ir viename skelbime būtų nurodyta ir automobilio markė, ir kaina), kuria naujus duomenų bazės funkcionalumus, duomenų kategorijas (pavyzdžiui, markė, kaina, rida, spalva, kt.) techninę infrastruktūrą ir atlieka kitus programavimo veiksmus su duomenų baze. Taip pat ieškovė investicijas grindė ir programinio kodo kitimo registro duomenimis. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas nusprendė, kad ieškovės pateikiami rašytinai įrodymai patvirtina esmines investicijas į duomenų bazės duomenų gavimą, tikrinimą ir pateikimą, tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai. Teismo nuomone, šiuo atveju, investicijos susijusios su duomenų bazės nuolatinio funkcionalumo palaikymu bei gerinimu, išlaidos programinei įrangai, išlaidos automatizuotam duomenų tikrinimui ir išlaidos darbuotojams atliekantiems papildomas tikrinimo funkcijas ir kt., nagrinėjamu atveju negali būti laikomos mažareikšmėmis, juolab įvertinus, kad ieškovės valdoma duomenų bazė yra dinamiška, joje, kaip nustatyta byloje, kiekvieną dieną įkeliama apie 1 000 naujų skelbimų, kurie vėliau archyvuojami, taigi, nuolat augantis apdorojamos informacijos kiekis akivaizdu reikalauja tiek kokybinių, tiek kiekybinių investicijų.
41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovės duomenų bazė yra pasiekiama per viešai prieinamą interneto svetainę autoplius.lt, neleidžia teigti, jog ieškovei nėra taikoma duomenų bazės gamintojo apsauga. Interneto svetainėje esančių duomenų rinkinį formuoja interneto svetainės naudotojai, kurie talpina skelbimus, juose pateikdami įvairius duomenis apie automobilius, kurių kriterijus, jų susisteminimą užtikrina ieškovė. Tam, kad ieškovė šiuos duomenis galėtų gauti, tikrinti ir juos pateikti bei taip kurti veikiančią duomenų bazę, pagal kriterijus, ieškovė turi pasirūpinti programine įranga ir jos grafiniu (vizualiniu) išpildymu – kad naudotojai noriai prisijungtų, keltų skelbimus, naudotųsi skelbimų rūšiavimo (filtravimo) funkcionalumais ir kitomis duomenų bazės funkcijomis. Todėl šiuo atveju sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentais, kad ieškovės investicijos į autoplius.lt interneto svetainę, jo pritaikymą naudotojams neabejotinai yra investicijos, skirtos duomenų bazės turiniui gauti, tikrinti bei pateikti.
42. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog teismas nukrypo nuo ESTT praktikos, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovės kiekybinių ir kokybinių investicijų į duomenų bazę, atsižvelgė tiek į ESTT praktiką, kuri itin išsamiai aptarta skundžiamame sprendime, tiek į aktualų teisinį reglamentavimą.
43. Pagal CPK 185 straipsnį, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad vienos ar kitos teismo išvados yra nepagrįstos įrodymais, tačiau iš esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantė skunde nurodo, kas, vadovaujantis ESTT praktika, laikoma esminėmis investicijoms, tačiau, kaip matyti, atsakovė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, turi kitokią nuomonę dėl ieškovės teikiamų įrodymų.
44. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė duomenų bazės galiojimo terminą. Atsakovės teigimu, šiuo atveju turėjo būti nustatyta konkreti data, kurią būtų galima laikyti ieškovės duomenų bazės apsaugos pradžia. Su šiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
45. ATGTĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės sudarymo datos; jeigu per šį laikotarpį duomenų bazė kuriuo nors būdu tapo viešai prieinama, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės viešo paskelbimo datos. Bet koks kokybiškai ir kiekybiškai įvertintas esminis duomenų bazės turinio pakeitimas, įskaitant pakeitimus dėl vėlesnių papildymų, išbraukimų ir pataisų, kuriuos galima laikyti kokybiškai ir kiekybiškai įvertintomis naujomis esminėmis investicijomis, suteikia teisę duomenų bazei taikyti naują apsaugos galiojimo terminą (ATGTĮ 64 straipsnio 2 dalis). Galimybė saugoti duomenų bazių gamintojų turtines teises iš esmės neribotą laiką pripažįstama ir Lietuvos teisės mokslo doktrinoje (Mizaras V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 157). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės kokybines ir kiekybines investicijas skirtas aktualiausiai versijai, kurios teismo pripažintos esminėmis, nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju taikytinas 15 metų terminas, kuris, kaip teigia ieškovė, turėtų būti skaičiuojamas nuo pirminės duomenų bazės sukūrimo, t. y. 2003 metų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovės duomenų bazės dinamiškumą, vadovaudamasis ATGTĮ 64 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai nusprendė, kad ieškovės duomenų bazės apsaugos termino atsinaujina.
46. Atsakovė, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji perkėlinėja ir naudoja duomenis iš ieškovės duomenų bazės. Atsakovė teismo išvadas siekia paneigti subjektyviai vertindama įrodymus. Vien ta aplinkybė, kad teismas negalėjo nustatyti, kokia konkrečiai priemone ar įranga yra perkėlinėjami ieškovės duomenų bazės duomenys, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė tokių veiksmų neatlieka, kai byloje esantys įrodymai patvirtina jų perkėlimo bei naudojimo faktą. Šias išvadas teismas pagrindė išsamiai įvertinęs pateiktus įrodymus – apibendrinti automobilių kainų, jų fiksavimo momentų sutapimai, ridos duomenys, detalizuotas ieškovės skelbimų data ir laikas bei atsakovės ataskaitose nurodomų duomenų perkėlimo laikas iš esmės visais atvejais sutampa, ataskaitose esančios nuotraukos, kuriose matomas ieškovės vandens prekės ženklas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip ir apeliaciniame skunde, nėra paaiškinama, kaip ir kodėl minėti duomenys bei nuotraukos atsirado atsakovės parengtose ataskaitose.
47. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės klydo nenagrinėdamas duomenų bazės panaudotos apimties kiekybine ir kokybine prasme. Su šiuo atsakovės teiginiu teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Iš tiesų ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies 1 punktas leidžia teigti, kad siekiant nustatyti pažeidimą turi būti nustatytas visos duomenų bazės ar esminės jos dalies perkėlimas, tačiau ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog neleidžiama daryti pakartotines bei sistemingas ištraukas ir naudoti nedideles duomenų bazės turinio dalis, kai šie veiksmai prieštarauja tos duomenų bazės normaliam naudojimui arba pažeidžia teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus, leidžia pažeidimu pripažinti ir nedidelės duomenų bazės turinio dalies perkėlimą, t. y. sistemingai naudojant nedideles dalis, rezultatas yra toks, kad panaudojama esminė duomenų bazės dalis. Lietuvos teisės mokslo doktrinoje aiškinant, kas yra normalus naudojimas, nustatoma atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes: pavyzdžiui, duomenų bazės, kuri skirta naudoti privačiais tikslais, dalies naudojimas asmens komercinei veiklai ar profesinei veiklai, neatitinka normalaus (įprasto) bazės naudojimo reikalavimo (Mizaras, V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009,148–50). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal byloje pateiktas 2021 m. gegužės–gruodžio mėn. sugeneruotas ataskaitas, buvo naudojami 2019 m. sausio mėn. – 2021 m. spalio mėn. skelbimų duomenys, taigi, darytina išvada, jog atsakovė šiuo laikotarpiu perkėlinėjo ieškovės duomenų bazėje įkeliamus naujus skelbimus, kas sudaro apie 1 000 skelbimų per dieną, o atsakovės ataskaitos formuojamos, vykdant komercinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, prieinama išvada, kad apeliantė perkėlinėja reikšmingą ieškovės duomenų bazės dalį. Tai nurodyta ir skundžiamame sprendime, kuriame konstatuota, kad net jeigu ir būtų padaryta išvada, jog atsakovės veiksmai nevertintini kaip nuolatinis didelės duomenų bazės dalies perkėlimas, tai byloje nustatyti veiksmai atitiktų ATGTĮ 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes dėl atsakovės veiksmų atkuriami ir tampa prieinama ieškovės archyvinės duomenų bazės didelė dalis, taip darant žalą ieškovės investicijoms ir nėra būdingi normaliam duomenų bazės naudojimui.
48. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, savo išvadas išsamiai motyvavo, todėl turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog atsakovė pažeidė ieškovės, kaip duomenų bazės kūrėjos, sui generis teises. Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus dėl ieškovės investicijų į duomenų bazės sukūrimą, tobulinimą ir vystymą dydžio (CPK 176, 183, 185 straipsniai).
Dėl priteistos kompensacijos
49. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra įrodyta, jog dėl duomenų bazės panaudojimo ieškovė netenka pajamų.
50. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu); 5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu; 6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą; 7) sumokėti kompensaciją; 8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
51. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pasirinko ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą teisių gynimo būdą – kompensaciją. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl žalos dydžio nustatymo. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio teisių pažeidimu padarytos realios žalos (nuostolių) dydžio nustatymas nėra reikšmingas, nes tokiu atveju netektų prasmės kompensacijos ir žalos (nuostolių) atlyginimo, kaip savarankiškų teisių gynimo būdų teisinis atribojimas. Taigi, ieškovei pasirinkus nurodytą teisių gynimo būdą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė kompensaciją.
52. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė reikalauja žalos, kuri atsirado nuo 2018 metų, atlyginimo, nors reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ne laikotarpis, už kurį turi būti skaičiuojamas žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad anksčiausios byloje pateiktos ataskaitos, kurias ieškovei sulyginus su jos archyvinių skelbimų duomenimis, nustatytas pažeidimo faktas, sugeneruotos 2021 m. gegužės 20 d., o ieškinys teisme gautas 2022 m. sausio 5 d., todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
53. Atsakovė apeliaciniame skunde kitų argumentų dėl priteistos kompensacijos dydžio nustatymo, t. y. dėl ATGTĮ 83 straipsnio taikymo, nenurodė, todėl teisėjų kolegija dėl kompensacijos dydžio plačiau nepasisako.
Dėl nesąžiningos konkurencijos
54. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jos veiksmus prieštaraujančiais sąžiningos konkurencijos principams.
55. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.
56. Taigi, siekiant ūkio subjekto atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina nustatyti šios normos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: 1) egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; 2) atitinkami konkurento veiksmai nėra sąžiningi, t. y. atlikti turint tikslą konkuruoti nesąžiningai; 3) šie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento ūkinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti tam tikroje rinkoje (tam tikrame ūkio sektoriuje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-684/2020).
57. Pažymėtina, kad konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). Atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Prekės rinka – visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalis).
58. Pirmosios instancijos teismas bylos šalis pripažino konkurentais, kadangi tokia pačia veikla kaip ir atsakovė nuo 2022 m. gruodžio 5 d. užsiima ir ieškovė. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė ir ieškovė neatitinka konkuruojančių subjektų sampratos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies prasme. Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovės generuojamose ataskaitose 2021 m. gegužės – gruodžio mėn. buvo naudojami 2019 – 2021 metų skelbimų duomenys. Tuo metu ieškovė analogiška veikla neužsiėmė, o tokią veiklą pradėjo vykdyti 2022 m. gruodžio 5 d. ir apie tai informavo teismą teismo posėdžio metu. Įvertinus ieškovės ir atsakovės vykdomą veiklą iki ieškinio pateikimo dienos, matyti, kad ieškovės pagrindinė veikla yra skelbimai (šiuo atveju konkrečiai transporto priemonių skelbimai), o atsakovės – ataskaitų generavimas apie konkretų kliento pasirinktą transporto priemonę, taigi, jų veiklos pobūdis yra skirtingas.
59. Kita vertus, net ir pritarus pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylos šalys (juridiniai asmenys) yra (gali būti ateityje) konkuruojantys subjektai, vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se (savaime) nėra neteisėta veikla, kadangi turi būti nustatyti atlikti konkretūs nesąžiningo konkuravimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nėra įrodžiusi konkretaus Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Vien tai, kad byloje buvo nustatytas ATGTĮ pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ir Konkurencijos įstatymo pažeidimą.
60. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepagrįstai nurodė, jog atsakovės veiksmai pripažintini prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, nes jie gali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti ateityje, juo labiau, kai pats teismas pažymėjo, jog byloje nėra nustatyta, jog ir po ieškinio pareiškimo atsakovė vis dar atlieka neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtai parsisiunčia ir archyvuoja didelę ieškovės duomenų bazės duomenų dalį, todėl šie pirmosios instancijos teismo motyvai pašalinami iš skundžiamo sprendimo.
Dėl ieškinio ribų peržengimo
61. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, viršijo ieškovės reikalavimus – ieškovė ieškinyje nurodė, kuriuos duomenis ji prašo uždrausti perkelti iš duomenų bazės, tuo tarpu teismas konkrečiai to neidentifikavo. Be to, apeliantė mano, kad teismo sprendimas viršija įstatyminį draudimą ir prieštarauja sui generis reikalavimams – pagal Direktyvos ir ATGTĮ nuostatas nėra draudžiamas nei duomenų bazes sudarančių duomenų panaudojimas, nei šių duomenų paieška duomenų bazėse. Taigi, duomenų bazės duomenis naudoti galima, jeigu toks naudojimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu pagal teismo sprendimo rezoliucinę dalį tai daryti yra draudžiama.
62. ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, jog parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir(ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną. Teismas sprendimo rezoliucinę dalį suformulavo būtent taip, kaip nurodyta įstatyme, todėl teigti, kad teismas peržengė ieškinio ribas vien todėl, jog suformuluota rezoliucinė dalis nėra analogiška ieškinio reikalavimams, nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
63. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, ir padaryti kitokias išvadas, todėl apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
64. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
65. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 16 205,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
66. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamus dydžius (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.11 punktas), ieškovei iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos sumažinamos iki 2 338,70 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 141 punkto išvadą, kad ,,byloje nustatyti atsakovės veiksmai, pripažinti prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, nes jie gali pakenkti ieškovės galimybėms konkuruoti“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Diginet LTU“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „cV Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 338,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 70 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.