Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. 2S-2217-803/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
2S-2217-803/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12242-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
G. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2217-803/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12242-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.14; 3.1.14.3; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16849-608/2022 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovei G. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės G. A. 1 000,00 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 28 d., (duomenys neskelbtini) sendaikčių turguje susiginčijo su atsakove. Atsakovė paėmusi stambią medžio šaką smogė ieškovei į nugarą. Po šio smūgio ieškovei nugarą skaudėjo dvi paras. Dėl to ieškovė patyrė nepatogumų, nes negalėjo dirbti, patyrė pažeminimą, nes įvykį matė kiti žmonės, taip pat patyrė dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. Ieškovė taip pat prašė teismo išsiaiškinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą ir atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą ieškinio ir prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad atsakovę identifikuojančių duomenų nepateikimas yra esminis ieškinio trūkumas, nes esant nežinomam asmeniui, kuriam reiškiamas ieškinys, procesas negali būti pradėtas. Ieškovė taip pat buvo įpareigota nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiama neturtinė žala bei jos dydis, patikslinti, nuo kokios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ji prašo atleisti, pateikti duomenis apie jos turimą turtą, pinigines lėšas ir pajamas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2022 m. liepos 8 d. teismui raštu paaiškino, kad šiuo metu ji nežinanti, ar bylą ves per advokatą. Nurodė, kad dėl atsakovės asmens duomenų ji kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri prašymą perdavė Policijos departamentui, kuris šių duomenų nepateikė. Dėl to pareiga išsiaiškinti atsakovės duomenis tenka teismui. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio, teismui turėtų užtekti ieškovės pateiktos informacijos, kad jai yra skirta socialinė pašalpa. Ieškovei Valstybės garantuojama teisinė pagalba yra teikiama kitoje byloje, su kuria teismas gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovės A. A. ieškinį atsakovei G. A. dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 – 7 punktų reikalavimų, nes ieškinyje nenurodyta ieškinio suma, įrodymai, patvirtinantys ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nenurodyta ieškovės nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, nepateikta informacija, ar byla bus vedama per advokatą, nenurodyta ieškovės nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovė pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, taip pat prie ieškinio nepridėti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus.

6. Ieškovė nenurodė atsakovės asmens kodo arba gimimo datos ir gyvenamosios vietos adreso. Dėl to teismas negali identifikuoti atsakove nurodyto asmens. Pareiga nurodyti atsakovą identifikuojančius duomenis tenka ieškovui. Atsakovę identifikuojančių duomenų nepateikimas yra esminis ieškinio trūkumas, nes esant nežinomam asmeniui, kuriam reiškiamas ieškinys, procesas negali būti pradėtas. Ieškovė taip pat nenurodė aplinkybių ir įrodymų, kuriais grindžiami tarp šalių susiklostę deliktiniai teisiniai santykiai, neturtinė žala bei jos dydis.

7. Ieškovė ieškinyje nenurodė ir prie ieškinio nepridėjo jokių įrodymų, kuriais būtų grindžiamos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. ieškovės atžvilgiu atsakovės atlikti neteisėti veiksmai, žala bei jos dydis. Ieškovė teigia, kad 2019 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) sendaikčių turgaus teritorijoje įvyko konfliktas su prekeive G. A. ir pastaroji panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Tačiau iš ieškinio pagrindo neaišku, iš kur ieškovei pažįstamas atsakove nurodytas asmuo, ar toks asmuo realiai egzistuoja, ar iš anksčiau susiklosčiusių šalių santykių ieškovei gali būti žinomi atsakovę identifikuojantys duomenys. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jai nėra žinomi asmens duomenys apie atsakovę iš anksčiau tarp šalių susiklosčiusių santykių, kad ji negalinti gauti atsakovės asmenį identifikuojančių duomenų iš viešųjų registrų.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė A. A. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi prašomą priteisti sumą už padarytą neturtinę žalą, pareiškusi nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, dėl galimybės su atsakove sudaryti taikos sutartį ir dėl galimybės vesti bylą per advokatą. Dėl to teismas nepagrįstai nutartimi vėl reikalauja nurodyti šiuos faktus.

8.2. Teismas nepagrįstai reikalauja nurodyti atsakovę identifikuojančius duomenis. Ieškovė buvo teismui nurodžiusi, kad žino tik atsakovės vardą ir pavardę, todėl prašė teismo kreiptis į policiją dėl šių duomenų. Tačiau teismas nepagrįstai šio ieškovės prašymo nevykdė. Teismas nepagrįstai reikalauja pateikti įrodymus, kad ieškovė negali gauti atsakovės asmenį identifikuojančių duomenų iš viešųjų registrų. Kadangi ieškovė žino tik atsakovės vardą ir pavardę, ji taip pat negalėtų gauti atsakovę identifikuojančių duomenų ir iš viešųjų registrų. Dėl to ieškovė į juos nesikreipė.

8.3. Teismas nepagrįstai atsisako priimti ieškinį dėl to, kad prie jo nėra pridėti įrodymai, pagrindžiantys ieškovės nurodomas aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ketina nurodytas aplinkybes įrodinėti į teismo posėdį atsivestų liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi buvo nurodęs ieškovei pašalintinus ieškinio trūkumus. Kadangi ieškovė šių trūkumų nepašalino teismas skundžiama nutartimi pripažino ieškovės ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad ji buvo įvykdžiusi CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4-7 punktų reikalavimus, tai yra nurodžiusi ieškinio sumą – 1 000 Eur, ieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos, nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, ir nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Tačiau ieškovė nepašalino tokių pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškinio trūkumų, kaip atsakovės gyvenamosios vietos ir kitų atsakovę identifikuojančių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nurodymo.

13. CPK 135 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas ieškinio turinys, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat jame turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė prie ieškinio nepridėjo ir pačiame ieškinyje nenurodė jokių įrodymų. Nors atskirajame skunde ieškovė teigia, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinės liudytojų parodymais, tačiau nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nėra nurodyti jokie liudytojai. Tuo tarpu pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodyti ne tik liudytojų vardai ir pavardės, bet ir jų gyvenamosios vietos.

14. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekvieno dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Taigi civilinio proceso nuostatos imperatyviai nustato procesinį dokumentą teikiančio asmens pareigą nurodyti kitų dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąsias vietas bei kitus žinomus procesinių dokumentų įteikimo jiems adresus. Šios nuostatos, o taip pat CPK 117-132 straipsniuose įtvirtintas procesinių dokumentų institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų.

15. Byloje ieškovė yra pareiškusi prašymą teismui išsiaiškinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą, nurodydama, kad iš policijos šių duomenų išreikalauti jai nepavyko, taip pat pridėdama Policijos departamento 2022 m. gegužės 27 d. atsakymą, kuriame abstrakčiai nurodyta, kad Policijos departamentas atsisako pateikti ieškovei prašomus duomenų ir nurodo ieškovei dėl duomenų pateikimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“. Ieškovė nepateikė teismui, koks buvo jos prašymo Policijos departamentui turinys, taip pat nepateikė duomenų, ar kreipėsi į VĮ „Registrų centras“. Taigi negalima nustatyti, kokius tiksliai duomenis suteikti atsisakė Policijos departamentas.

16. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Tačiau šiuose registruose teismas gali atlikti paiešką tik žinodamas asmens, nagrinėjamu atveju atsakovės G. A., asmens kodą arba gimimo datą. Tokių duomenų ieškovė teismui nenurodė.

17. Pagal CPK 132 straipsnį išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, kad pagal šį straipsnį atsakovo paieška skelbiama tik tada, kai teismas nustato, kad išnaudojus visas priemones, nepavyksta nustatyti atsakovo buvimo vietas. Tačiau ir tokiu atveju civilines bylas nagrinėjantis teismas, kreipdamasis į policiją, turi nurodyti konkretų asmenį, tai yra jį identifikuojančius duomenis (gimimo datą ar asmens kodą).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, iš kur jai yra žinomas atsakovės vardas, kokie kiti konkretūs asmenys gali pažinoti atsakovę bei suteikti teismui žinių apie jos buvimo vietą ar kitus ją identifikuojančius duomenis. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog ieškovė su ieškiniu atsakovei G. A. į teismą kreipiasi ne pirmą kartą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-30599-1014, Nr. 2-34977-1098/2021). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-437-577/2022 ieškovei jau buvo išaiškinta, kad duomenų, reikšmingų identifikuoti atsakovę bei nustatyti bylos teismingumo klausimą, nepateikimas yra esminiai ieškinio trūkumai, trukdantys pradėti procesą.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad jos ieškinyje nurodyti atsakovės veiksmai jos atžvilgiu – smūgis ieškovei su medžio šaka į nugarą ir skausmo sukėlimas – atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, už kurią yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi ieškovė, negalėdama pradėti civilinio proceso dėl to, kad neturi jokių civilines bylas nagrinėjančiam teismui būtinų duomenų apie atsakovę, gali pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 167 straipsnio 1 dalį teikti skundą ikiteisminio tyrimo įstaigai (policijai) dėl ikiteisminio tyrimo G. A. pradėjimo. Tokiu atveju ieškovė pagal BPK 109 straipsnį taip pat galės pareikšti civilinį ieškinį atsakovei baudžiamajame procese.

20. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti ieškovės A. A. atskirąjį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė