- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-1350-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27506-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl sutarties pripažinimo niekine.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti 2010 m. vasario 25 d. notaro patvirtintą turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį sudaryta tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis), t.y., neketinant sukurti teisinių padarinių ir pripažinti VĮ „Registrų centras“ įrašą dėl atsakovo nuosavybės teisės į ½ dalį buto negaliojančiu. Nurodė, jog turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės motinos ir atsakovo. Tačiau ieškovė apie sutarties sudarymą nebuvo informuota, be to, atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti iki gyvos galvos rentos gavėją, t.y. aprūpindamas ieškovės motiną gyvenamąja patalpa, drabužiais ir kitokia apranga, maitinimu bei nesirūpino jos sveikata. Ne atsakovas, bet ieškovė kartu su sūnumi rūpinosi motina iki jos mirties. Sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, t.y., neketinant sukurti teisinių padarinių. Atsakovas objektyviai negalėjo prižiūrėti ieškovės motinos, vykdyti sutarties sąlygas dėl jo paties sveikatos būklės, t.y. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog kol buvo gyvas ieškovės tėvas, atsakovas kartu su sūnumi lankydavo pastarąjį bei jo sutuoktinę, ieškovės motiną, kadangi ieškovė buvo visiškai nusišalinusi nuo savo pareigos išlaikyti ir remti paramos reikalingus tėvus. Mirus ieškovės tėvui, bute liko gyventi ieškovės motina. Kadangi pastarajai dėl garbaus amžiaus buvo reikalinga pagalba tiek ruošiant maistą, tiek tvarkant butą, tiek perkant vaistus ir pan., ieškovės motina paprašė, kad atsakovas padėtų atlikti šiuos darbus, tai pat, prireikus, paremtų materialiai, mokant už buto komunalines paslaugas, darant bute remonto darbus ir pan. Ieškovė materialiai prie motinos išlaikymo neprisidėjo. Ieškovė su savo motina elgdavosi agresyviai, keldavo barnius, todėl reikėdavo net kviesti policijos pareigūnus. Todėl buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis su atsakovu. Nuo sutarties išviešinimo ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl jos motinai teikiamo išlaikymo, nes ieškovei nereikėjo prižiūrėti mamos, rūpintis mokesčiais už buto komunalines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybės naudai 3,18 Eur pašto išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovui 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio jos nurodytas aplinkybes, jog atsakovas iš esmės pažeidė jam pagal 2010 m. vasario 25 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr.1-335 tenkančią prievolę teikti išlaikymą R. P., nevykdė tokios pareigos ir neketino jos vykdyti nuo sutarties įregistravimo momento.
Akivaizdu, kad R. P. buvo užtikrinta gyvenamoji patalpa, t.y., pastaroji iki savo mirties dienos gyveno bute. Į bylą pateikti įrodymai, kad už nurodyto buto komunalines paslaugas buvo mokami mokesčiai bei R. P. buvo perkami tiek maisto produktai, tiek ir vaistai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas ieškovės ir atsakovo sūnus J. S. patvirtino šias aplinkybes. Be to, jis paaiškino, kad ieškovė su savo motina elgėsi netinkamai, su ja grubiai elgdavosi, jos apsilankymo tikslas buvo išimtinai gauti iš savo motinos, pastarajai gavus pensiją, pinigų tam, kad nusipirkti alkoholinių gėrimų, kuriuos ieškovė vartojo labai dažnai. Išgėrusi tapdavo agresyvi aplinkinių, tame tarpe ir savo motinos atžvilgiu. Ieškovės netinkamą elgesį su savo motina ir aplinkiniais liudija į bylą pateikti nurodyti rašytiniai įrodymai iš policijos ir prokuratūros. Atsakovas nurodytame bute atliko remontą, perklijavo tapetus, pakeitė grindis, atnaujino baldus, tą patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Atsakovo teigimu, ieškovė net nepasirūpino mamos laidotuvėmis, taip pat mišiomis po pastarosios mirties (nors ieškinyje visą laiką teigia, kad tik ji rūpinosi savo mama). Atsakovas pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kad jis vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, padengė visas R. P. laidojimo išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė 2009 m. liepos 17 d. yra paveldėjusi ½ dalį nurodyto buto po jos tėvo mirties, tačiau viso buto komunalinius mokesčius mokėjo atsakovas. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalinimo bei piniginės kompensacijos priteisimo už buto komunalines paslaugas bei įskaitymo taikymo (civilinė byla Nr.2-925-494/2015), iš ieškovės yra prašoma priteisti nuotolių sumą, už komunalines paslaugas, t.y. 19 464,94 Lt (5 637,43 eurų) už laikotarpį nuo 2008 metų gruodžio mėnesio iki 2014 metų birželio mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės motina po sutarties dėl jos išlaikymo iki gyvos galvos sudarymo, atsakovui jokių pretenzijų nereiškė dėl netinkamo jų sudarytos sutarties vykdymo, t.y. įrodymai į bylą nėra nepateikti, apie tai, kad R. P. iki jos mirties būtų reiškusi tokio pobūdžio pretenzijas atsakovui. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas dėl jo patirtų traumų negalėjo tinkamai vykdyti sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos. Visų pirma atsakovui vykdyti sutarties sąlygas, prižiūrėti ir rūpintis R. P. padėjo jo sūnus J. S.. Be to, sutarties sudarymo metu atsakovo sveikatos būklė po traumos jau buvo iš esmės pagerėjusi, šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. S.. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo sužalotas 2008 m. sausio mėn., po traumos buvo gydytas vienerius metus, po to jo sveikata iš esmės pagerėjo, jis galėjo vaikščioti, dirbti ir pan., taigi sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo galimybę vykdyti sutarties sąlygas. Šių aplinkybių neginčijo ir pati ieškovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė L. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1) Teismas neįvertino fakto, kad nei vienas dokumentas nėra įformintas atsakovo vardu ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu šioje byloje. Atsakovui mokėti buto mokesčius nuo 2008 m. nebuvo pagrindo ir poreikio, nes ieškovės motina tuo metu jau gyveno su anūku. Pateiktas komunalinių mokesčių sąskaitas galėjo apmokėti bet kas iš jam duotų pinigų. Ieškovės motina gaudavo pensiją, akivaizdu, kad ji nevengė pareigos apmokėti sąskaitų už nuosavą butą. Tikėtina, kad tokius mokėjimus atlikdavo anūkas. Po sutarties sudarymo jos gyvenime niekas nepasikeitė, ieškovės motina kaip gyveno savo bute, taip ir liko gyventi. Teismo formuluotė, kad R. P. buvo užtikrinta gyvenamoji patalpa, neturi jokio ryšio su atsakovo veiksmais. Ji liko gyventi savo bute su anūko šeima. Apie tai pažymėta ieškovės motinos medicininių dokumentų išrašuose. Atsakovas su R. P. kartu negyveno ir negalėjo ja nuolat rūpintis.
2) Teismas neanalizavo, ar ieškovės motinai reikėjo tokios sutarties su atsakovu, ar atsakovas turėjo galimybių nuolat ja rūpintis. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė yra ta, kad atsakovas privalėjo nuolat arba daugiausiai laiko leisti su R. P.. Tačiau tokių veiksmų jis negalėjo vykdyti dėl savo sveikatos būklės bei dėl to, kad jo gyvenamoji vieta buvo kita. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad turėjo rimtų problemų su sveikata, jis turėjo laiko skirti reabilitacijai, taip pat turėjo dirbti. Atsakovo parodymai patvirtina, kad jis neturėjo galimybių nuolat rūpintis ieškovės motina dienos metu dėl darbo ir savo problemų. Liudytojo parodymai patvirtina, kad R. P. dienos metu rūpinosi jo žmona, kuri gyveno kartu tame pačiame bute. Gydytoja teisme patvirtino, kad dažniausiais dėl turimų sveikatos problemų R. P. skambindavo pati ir prašė jos atvykti, tai yra ieškovės motina pati savimi rūpinosi.
3) Atsakovas 2008 m. patyrė rimtų traumų, tai pripažino teisme ir patvirtino, kad jam buvo reikalinga reabilitacija. Teismas tokių faktų tinkamai nevertino, netenkino ieškovės prašymo dėl duomenų iš VSDFV dėl atsakovo ligų į bylą pateikimo. Teismas vertino atsakovo būklę, remdamasis tik liudytojo J. S. parodymais be jokių medicininių dokumentų išnagrinėjimo. Atsakovas iki šiol turi rimtų sveikatos sutrikimų, akivaizdžiai sunkiai vaikšto su lazda, todėl abejotina, kad jis galėtų prižiūrėti kitą asmenį. Liudytojo J. S. parodymų dėl atsakovo sveikatos būklės negalima laikyti objektyviais ir tinkamais, jo parodymus reikėtų vertinti kritiškai.
4) Teismo motyvai dėl ieškovės elgesio neturi nieko bendro su prašymu pripažinti sutartį niekine. Laikytina, kad tai buvo daroma dėl neigiamos nuomonės apie ieškovę suformavimo. Analizuojant liudytojų parodymus, akivaizdu, kad sutartis buvo sudaryta dėl akių, jokių teisinių pasekmių sukurta nebuvo, kadangi gyvenančiai kartu su anūku ir jo žmona nuosavame bute R. P. nereikėjo papildomo žmogaus, galinčio jai padėti. Bute remontą vykdė tėvai, taip pat J. S. gyveno tame bute, todėl galėjo atlikti buto remontą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad galimas ieškovei palankus teismo sprendimas jai nesukurs jokių teisinių pasekmių. Po R. P. mirties nėra pradėta turto paveldėjimo byla ir dėl palikimo įpėdiniai nesikreipė. R. P. buvo užtikrinta gyvenamoji patalpa, atsakovas mokėjo buto komunalinius mokesčius, pirko maisto produktus, vaistus, bute buvo padaryti remonto darbai. Ieškovė net nepasirūpino motinos laidotuvėmis. Ieškovė painioja išlaikymo iki gyvos galvos instituto sąvoką su globos (rūpybos) instituto sąvoka. Ieškovė pati pripažino, kad jos motina nebuvo neįgali bei nereikalavo specialios priežiūros, nes pati savimi rūpinosi. Išlaikymo iki gyvos galvos institutas nereikalauja, kad rentos mokėtojas kartu gyventų su rentos gavėju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį pripažinimo sudaryta tik dėl akių.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 25 d. notaras patvirtino turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ieškovės motina perdavė atsakovui ½ dalį buto su rūsiu, o atsakovas šį butą priėmė ir įsipareigojo mokėti rentą (b.l. 44-45). Ieškovė ir atsakovas yra buvęs sutuoktiniai, santuoka nutraukę nuo 2008 m. lapkričio 5 d. (b.l. 15). Minėtas butas nuosavybės teise priklausė ieškovės tėvams. Po tėvo mirties ½ dalis buto atiteko ieškovei, kita dalis – jos motinai. Tačiau faktiškai ieškovė gyveno kitame bute, kurio ½ dalis jai taip pat priklausė nuosavybės teise (b.l. 1; 31-33; 90). Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuo 2010 m. kovo 3 d. (b.l. 7-8). Rentos gavėja mirė 2012 m. gegužės 15 d. (b.l. 5). Šiuo metu butas nuosavybės teise po ½ dalį priklauso ieškovei ir atsakovui.
Pagal CK 1.86 straipsnį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, tai yra viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (LAT 2014 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014, 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016).
Aplinkybių, ar sandoris buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas. CK 6.460 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį iki gyvos galvos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal 2010 m. vasario 25 d. turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį rentos gavėja realiai perdavė atsakovui butą, sutartis ir atsakovo nuosavybės teisę į šį butą buvo įregistruotos nuo sutarties sudarymo momento.
Pagal CK 6.461 straipsnio 1 dalį į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, - ir jo priežiūra. Byloje esantys duomenys bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės motina liko gyventi atsakovui perleistoje buto dalyje, taigi buvo aprūpinta gyvenamąja patalpa. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog rentos gavėja buvo tinkamai aprūpinta maistu, drabužiais, vaistais, buvo rūpinamasi jos sveikatos priežiūra iki pat jos mirties. Atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) parengtą pažymą apie jo atliktus mokėjimus už komunalines paslaugas nuo 2008 m. iki 2014 m. pabaigos (b.l. 46-53). Minėtas dokumentas buvo parengtas juridinio asmens, administruojančio atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, todėl tai yra tinkamas įrodymas. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nereikalauja, jog rentos mokėtojas gyventų kartu su rentos gavėju. Todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas negyveno kartu su jos motina, nėra pagrindas pripažinti šią sutartį negaliojančia.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė, teigdama, kad rentos gavėja gaudavo pensiją ir galėjo pati sumokėti už butą ir patenkinti kitus savo poreikius, nepateikė duomenų, kokio dydžio pensiją gaudavo jos motina bei kokio dydžio galėjo būti jos išlaidos maistui bei kitiems poreikiams. Aplinkybė, jog rentos gavėjos anūkas gyveno kartu su rentos gavėja ir galėjo mokėti už butą bei kitaip prižiūrėti ieškovės motiną, nėra pagrindas pripažinti sutartį negaliojančia, nes pati sutartis nedraudžia rentos mokėtojui pavesti savo pareigas atlikti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – savo sūnui. Teismo posėdžio, vykusio 2015 m. lapkričio 19 d., metu ieškovo sūnus, apklausimas liudytoju, patvirtino, kad tėvui paprašius, jis pirkdavo senelei maistą, vaistus ar veždavo pas gydytojus.
Ginčijama sutartis buvo sudaryta 2010 m. vasario 25 d. Tuo tarpu tiek pati ieškovė, tiek atsakovas savo paaiškinimais, tiek ir liudytojai N. P. bei J. S. savo parodymais patvirtino, kad atsakovo sveikata buvo sutrikdyta 2008 m. eismo įvykio metu. Po to jis buvo neįgalus ir gydomas iki 2009 m., kada jam buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, o nuo 2010 m. atsakovas pradėjo dirbti po pusę dienos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sutarties sudarymo metu atsakovas jau buvo iš dalies darbingas, pradėjo gauti pajamas, taigi galėjo faktiškai atlikti rentos mokėtojo pareigas. Ieškovė nepateikė jokių kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinta, kad atsakovas nevykdė rentos mokėtojo pareigų, ar kad jas vykdė kitas asmuo. Todėl nėra pagrindo pripažinti ginčo sutartį pagal CK 1.86 straipsnį tariamu sandoriu ir todėl negaliojančiu. Kitų CK 1 knygos II dalies IV skyriaus numatytų sandorio negaliojimo pagrindų pagal nagrinėjamos bylos duomenis nėra.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovas sumokėjo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Nurodytos išlaidų advokato pagalbai sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 955,63 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl prašoma suma priteistina atsakovui iš ieškovės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. S., ak.k (duomenys neskelbtini) atsakovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.