- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-29
- Bylos Nr.
- 1S-568-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-3-00008-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- M. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
nerengiant posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 95-340 netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. M. V. nuteistas Vestre Landsret apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 191 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 191 straipsnio 2 dalį, 191 straipsnio 2 dalį 6 metų laisvės atėmimo. Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi Vestre Landsret apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir palikta paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
2. Laisvės atėmimo bausmės Lietuvoje pradžia – 2018 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 10 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienai (2019 m. gegužės 16 d.) – 1 metai 7 mėnesiai 24 dienos.
3. Komisija 2019 m. gegužės 20 d. priėmė nutarimą Nr. 95-340, kuriuo nutarė M. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija nutarime pažymėjo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, kas jį neigiamai charakterizuoja ir rodo, kad jis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, o tai atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Komisija atkreipė dėmesį į tai, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 51 balas, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, per nustatytą laikotarpį neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. V. skundą dėl Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 95-340 netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, paskirtos nuobaudos, kurios yra galiojančios, pasyvumas savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis neleidžia sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.
II. Skundo esmė
5. Nuteistasis M. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Šalies argumentai
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad visos trys drausminės nuobaudos (2019 m. sausio 15 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. balandžio 24 d.) yra skirtos už atsisakymą budėti 10-ame būryje, kuriame jis šiuo metu atlieka bausmę, kurio metu privalo tvarkyti sanitarinius mazgus, juos plauti naudodamas chemines ir dezinfekavimo priemones. Nuteistasis teigia, jog šiems darbams atlikti jis neturi atitinkamos kvalifikacijos, kadangi sanitariniai mazgai yra bendro naudojimo patalpose ir jais naudojasi apie 60 nuteistųjų, ir šiems darbams atlikti reikalinga tam tikra kvalifikacija, siekiant išvengti arba užkirsti kelią užkrečiamų ligų plitimui. Nuteistasis drausminei komisijai buvo nurodęs tokio atsisakymo priežastis, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Nuteistojo nuomone, šios nuobaudos nekonstatuoja, jog jis neįgyvendino jam skirtų rekomendacijų, kadangi jis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, tęsia mokslus pataisos namuose, o trys drausminės nuobaudos skirtos nepagrįstai.
5.2. Nuteistasis pažymi, kad kryptingai ir nuosekliai koreguoja savo elgesį, mokosi, kad galėtų įgyti išsilavinimą ir darbą, o pataisos įstaigoje nėra baustas už sunkius pažeidimus. Jis neatsisako dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau šiuo metu siekia įgyti vidurinį išsilavinimą ir specialybę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas aplinkybes, nes nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos yra nepagrįstos, o padaryti pažeidimai nestiprūs ir negali apibūdinti jo pastangų koreguojant savo elgesį, bei yra tik vienas iš daugelio pagrindų, kuriais yra vertinamas lygtinis paleidimas. Skunde pabrėžiama, kad individualus socialinės reabilitacijos planas ir pokalbis su psichologu įvyko prieš metus. Per metus nuteistasis kardinaliai pakeitė požiūrį į gyvenimą, mąstymą ir elgesį, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis nurodo, jog stengiasi savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo M. V. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Vis dėlto, kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, bei ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nuteistasis M. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neįvykdė 2018 m. sausio 23 d. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir 2018 m. gruodžio 20 d. Komisijos rekomendacijų – nedaryti teisės aktų pažeidimų, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, bei neturėti galiojančių nuobaudų. Nagrinėjamu atveju M. V. keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o už dar vieną drausmės pažeidimą nuobauda skirta nebuvo. Be to, visos M. V. paskirtos nuobaudos šiuo metu galioja. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą, nevertina nuteistojo teiginių, kad trys drausminės nuobaudos (2019 m. sausio 15 d., 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. balandžio 24 d.) buvo paskirtos nepagrįstai, nes klausimus ar nuobaudos skirtos teisėtai ir jų skundimo tvarka numatyta Bausmių vykdymo kodekse, ir nėra nagrinėjama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Konstatuojama, kad nuobaudos galiojančios, todėl tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir, vertinant viso nuteistojo resocializacijos proceso atžvilgiu, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nesant formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo, M. V. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Be to, nors pirmosios instancijos teismas, nustatęs pagrindą, darantį lygtinio paleidimo taikymą negalimu, kitų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, nevertino, tačiau nuteistajam dėl to skunde nurodant argumentus, aukštesnės instancijos teismas žemiau pasisako ir dėl kitų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.
9. Kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodika, nuteistajam M. V. nustatoma vidutinė – 51 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, remiantis socialinio tyrimo išvada, M. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (27 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad, siekiant lygtinio paleidimo net ir su intensyvia priežiūra, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, kas šiuo atveju nėra nustatyta.
10. Bylos duomenys patvirtina, jog teigiamai M. V. elgesį apibūdina tai, kad jis dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, per visą bausmės laikotarpį yra 1 kartą skatintas, mokosi, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Į tai pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – už jo gerą elgesį buvo taikyta paskatinimo priemonė – pareikšta padėka. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Vis dėlto, kaip jau minėta, nuteistasis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, o tai atitinkamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
11. Pritariant Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo motyvams pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du M. V. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai), mąstymas ir elgesys (sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek M. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus M. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
12. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, bei nuostatomis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis teigia, jog dažniausiai sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau jis siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė jį prie teisės pažeidimų. Nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau jis yra naudojęs smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusimo (teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą). Nors nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Socialines situacijas nuteistasis vertina teisingai, atrodo dėmesingas ir atidus, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis atvirai nereiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau bausmę atlieka 10 būryje, į kurį skiriami nuteistieji sąmoningai ir motyvuotai propaguojantys kriminalinės subkultūros nuostatas ir kur neformaliosios nuteistųjų taisyklės yra svarbios. Nuteistasis sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji gali būti jam naudinga, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, tačiau ne visada pavyksta laikytis nustatytos tvarkos. Remiantis šiais socialinio tyrimo išvados duomenimis, bei įvertinus M. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.
13. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu M. V. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Pataisos įstaigoje nuteistojo atžvilgiu yra gauti vykdomieji dokumentai 398,48 Eur sumai, kurie yra visiškai nepadengti. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog turėdamas finansinių įsipareigojimų, M. V. iš esmės nededa pastangų jiems atlyginti, rimtai jų nevertina, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas ir Komisija, atsisakydami taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Dėl to apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.