Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ADB ,,Gjensidige“ (AAS ,,Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, teisių ir pareigų perėmėjas), ieškinį atsakovei G. S. dėl išmokėtų sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 398,56 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Jei atsakovė nepateiktų atsiliepimo į ieškinį ar kitų parengiamųjų procesinių dokumentų, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnis).

Teisme 2016-11-16 gautas ieškovo pranešimas, kuriuo informuojama, nuo 2016-10-31 visas ieškovo teises ir pareigas perėmė ADB ,,Gjensidige“ po atlikto reorganizavimo prijungimo būdu, prašo ieškovu šioje byloje laikyti ADB ,,Gjensidige“.

Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pradinis ieškovas AAS ,,Gjensidige” pasibaigė, bendrovę reorganizavus prijungimo būdu, po reorganizavimo teises ir pareigas perėmė ADB ,,Gjensidige” (CK 2.97 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina esant pagrindą pradinį ieškovą keisti jo teisių ir pareigų perėmėju ADB ,,Gjensidige”, į.k. 110057869.

Ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovas su draudėju Ž. Ž. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14). 2014-02-27 apdraustas butas buvo užlietas, 2014-03-07 apžiūros protokolu nustatyti dėl įvykio atsiradę pažeidimai (b.l. 15). 2014-02-27 UAB ,,Laukininkų valdos“ gyvenamojo namo apžiūros akte taip pat nustatyta, jog užliejus butą buvo padaryta žala, butas užlietas dėl netinkamai pajungtų vandens skaitiklių, trūkus virš aplieto objekto esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) karšto vandens žarnelei prie skaitiklio (b.l. 19). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei (b.l. 18). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjui 398,56 Eur dydžio žalą (b.l. 17). Ieškovas nurodo, jog atsakomybė už padarytą žalą tenka buto valdytojui (savininkui), todėl įgyvendindamas savo regreso teisę ieškovas išmokėtos nuostolių sumos reikalauja iš atsakovės. Byloje duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi skolą, ar reiškusi ieškovui pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo, nėra.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 4.37 straipsnis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybė įpareigoja, tokiu būdu yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Todėl asmuo savo teisėmis privalo naudotis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Formaliai įvertinus byloje turimus duomenis nustatyta, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto buvo užlietos žemiau esančios ieškovo apdraustos patalpos, ieškovas įvykį pripažino draudiminiu, išmokėjo draudimo išmoką, todėl pripažintina, jog įgijo teisę reikalauti jos atlyginimo regreso tvarka iš asmens, atsakingo už žalą (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis). Atsakovė teismui nepateikė atsiliepimo, nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, byloje nėra duomenų, jog atsakovė padengė įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad jog patalpos buvo užlietos iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, dėl įvykio trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, kurią atlygino ieškovas, formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovas, išmokėjęs 398,56 Eur draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš atsakovės, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas regreso teise tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 398,56 Eur išmokėta draudimo suma.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48, 259 straipsniais, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovą AAS ,,Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantį per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pakeisti jo teisių perėmėju ADB ,,Gjensidige“, į.k. 110057869.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 398,56 Eur (trys šimtai devyniasdešimt aštuoni Eur 56 ct) žalos atlygnimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo ADB ,,Gjensidige“ (į.k. 110057869) naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.