- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-1226-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13145-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas, Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „V. B. vaistinė“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 2.6.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Lozoraitytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V. B. vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1021-950/2019 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V. B. vaistinė“, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę UAB „V. B. vaistinė“ iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune. Ieškovės atstovas vyriausiasis specialistas D. P. teismo posėdžio metu sukonkretino ieškinio materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką) ir nurodė, kad atsakovė turi būti iškeldinta iš negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pažymėtų indeksais: 1-144, 1-145; 1-161; 1-162; 1-163.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „V. B. vaistinė“ ir trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 2002-03-01 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei vaistinės veiklai vykdyti iki 2012-02-28 buvo išnuomotos 60,06 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune. Šiuo metu nurodytos negyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jas valdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, o panaudos pagrindais ginčo negyvenamosiomis patalpomis naudojasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos. Kauno apygardos teismas 2013-06-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-654-601/2013, patvirtino ieškovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir atsakovės UAB „V. B. vaistinė“ 2013-06-05 sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė turėjo pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis iki 2017-05-27 atnaujinti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ieškovė ir atsakovė 2013-07-18 sudarė valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-10, kurios 7 punkte buvo nustatyta, jog ši sutartis galioja iki 2017-05-27 bei nustatyta, kad ji pasibaigia jos terminui pasibaigus (sutarties 14.1 papunktis). Ieškovei atsakius tenkinti atsakovės 2016-12-01 prašymą dėl nuomos sutarties Nr. NS-10 atnaujinimo, vyko teisminiai ginčai pagal atsakovės ieškinį, tačiau jiems pasibaigus atsakovė nebeturi jokio teisinio pagrindo naudotis patalpomis, kadangi valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. NS-10 yra nebegaliojanti. Pasibaigus teismo procesui apeliacinės instancijos teisme, ieškovė, siekdama susigrąžinti ginčo negyvenamąsias patalpas, 2018-03-14 raštu (reikalavimu) Nr. (6.47-13)10-2097 kreipėsi į atsakovę prašydama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo minėto rašto gavimo dienos pagal perdavimo ir priėmimo aktą grąžinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai išnuomotas negyvenamąsias patalpas. Atsakovė to nepadarė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo valstybės materialiojo turto nuomos sutartyje nurodytos jos galiojimo termino pabaigos, t. y. 2017-05-27, iki šiol atsakovė toliau faktiškai naudojasi ginčo negyvenamosiomis patalpomis bei vykdo nuomininkės pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant nuomos mokesčio mokėjimu, o ieškovė priima mokamą nuomos mokestį ir vykdo nuomotojo pareigas. Todėl tarp šalių sudaryta valstybės materialiojo turto nuomos sutartis yra galiojanti ir vykdytina kaip neterminuota nuomos sutartis CK 6.481 straipsnio prasme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė iškeldinti atsakovę UAB „V. B. vaistinė“ (j.a.k. 164245814) iš negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pažymėtų indeksais: 1-144, 1-145; 1-161; 1-162; 1-163, priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „V. B. vaistinė“ (j.a.k. 164245814) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 7,81 Eur.
5. Teismas nurodė, kad po Kauno apygardos teismo 2013-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-654-601/2011 patvirtinus tarp šalių taikos sutartį, 2013-07-18 šalys sudarė valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-10, kuria UAB „V. B. vaistinė“ buvo išnuomotos 60,06 kv. m. negyvenamosios patalpos vaistinės veiklai, pažymėtos indeksais 1-144, 1-145, 1-161, 1-162, 1-163, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, bei šalys numatė, jog nuomos sutartis galioja iki 2017-05-27 (Sutarties 7 p.). UAB „V. B. vaistinė“ 2016-12-01 raštu Nr. 16-04 kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją dėl nuomos sutarties galiojimo termino pratęsimo iki 2023-07-18. Ieškovė 2017-02-09 raštu atsisakė pratęsti nuomos sutarties Nr. NS-10 terminą. Atsakovė 2017-05-23 pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ieškinį, kuriuo prašė pripažinti UAB „V. B. vaistinė“ pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis iki 2023-07-18 atnaujinti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2013-07-18 sudarytą valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-10 dėl 60,06 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių indeksai 1-144, 1-145, 1-161, 1-162, 1-163, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune, nuomos ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją šią nuomos sutartį atnaujinti nuomos terminui iki 2023-07-18. Kauno apylinkės teismas 2017-09-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17471-191/2017 ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2018-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-196-259/2018 Kauno apylinkės teismo 2017-09-25 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-862/2018 UAB „V. B. vaistinė“ kasacinį skundą atsisakė priimti. Pasibaigus nurodytiems teisminiams ginčas atsakovė UAB „V. B. vaistinė“ gera valia neatlaisvino ginčo patalpų.
6. Teismas ieškovės pareikštą materialinį teisinį reikalavimą laikė negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).
7. Teismas pažymėjo, kad 2013-07-18 valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. NS-10 terminas pasibaigė 2017-05-27, minėtos sutarties galiojimo terminas pratęstas nebuvo nei šalių susitarimu, nei teismo tvarka. LR CK 6.499 straipsnio 1 d. numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Pasibaigus 2013-07-18 valstybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. NS-10 terminui atsakovė UAB „V. B. vaistinė“ Lietuvos Respublikos CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos nevykdė ir nėra įvykdžiusi.
8. Kadangi atsakovė neturėdama jokio teisinio pagrindo toliau naudojasi valstybės turtu – ginčo patalpomis, ieškovės (valstybės turto patikėtinės) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį teismas tenkino visiškai.
9. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad CK 6.481 straipsnio pagrindu ginčo nuomos sutartis tapo neterminuota, nes ieškovė per 10 dienų terminą nuo jos pabaigos (t. y. nuo 2017-05-27) nepareiškė aiškių ir tiesioginių prieštaravimų dėl tolesnio nuomos santykių tęsimo, be to, ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais - priimdama atsakovės reguliariai mokamą nuomos mokestį bei kitus mokėjimus - sutiko su tuo, kad nuomos santykiai toliau tęstųsi.
10. Teismo vertinimu, ieškovės prieštaravimas nuomos santykių su atsakove tęstinumui buvo labiau nei akivaizdus, todėl darė išvadą, kad nebuvo būtinos sąlygos neterminuotos nuomos teisinių santykių, numatytų CK 6.481 straipsnyje, susiformavimui tarp ginčo šalių. Atsakovės elgesys - nuomos mokesčio mokėjimas už nuolat vykdomą ieškovės teisių pažeidimą - nesukūrė ir negalėjo jai sukurti jokių teisių, t. y. teisės toliau neterminuotai naudotis ginčo negyvenamosiomis patalpomis, o tik apsaugojo atsakovę nuo pareigos atlyginti ieškovei neleistinu ir nesąžiningu elgesiu galimai padarytus nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „V. B. vaistinė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Nuo nuomos sutartyje nurodytos jos galiojimo termino pabaigos, t. y. 2017 m. gegužės 27 d., iki šio apeliacinio skundo teikimo dienos, atsakovė toliau naudojasi turtu bei vykdo nuomininko pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant nuomos mokesčio mokėjimą, o ieškovė priima mokama? nuomos mokestį ir vykdo nuomotojo pareigas. Todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.481 straipsnyje nustatytą taisyklę dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą. Taigi, ginčo nuomos sutartis yra galiojanti ir vykdytina kaip neterminuota nuomos sutartis CK 6.481 straipsnio prasme.
11.2. Teismas netinkamai vertino faktinę situaciją, ieškinį pripažindamas negatoriniu ieškiniu. Teismas ieškinį turėjo pripažinti vindikaciniu ieškiniu ir vertinti, ar yra visos būtinosios vindikacinio ieškinio sąlygos, kadangi atsakovė ginčo patalpas faktiškai valdo. Tarp šalių esant sutartiniams santykiams (tarp šalių buvo sudaryta bei šiuo metu faktiškai vykdoma nuomos sutartis) ieškinyje reikšti reikalavimai CK 4.95 straipsnio pagrindu buvo negalimi.
11.3. Teismas nevertino, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, taip pat nebuvo vertintos ir įrodytos visos būtinosios vindikacinio ieškinio sąlygos. Todėl neįrodžius visų būtinųjų vindikacinio ieškinio taikymo sąlygų ir priėmus ginčijamą sprendimą, jis pripažintinas neatitinkančiu CPK 263 straipsnio reikalavimų.
11.4. Ieškovė ieškiniu prašė „priimti sprendimą dėl Vaistinės iškeldinimo iš Patalpų“, t. y. prašė išnagrinėti klausimą, ar atsakovė turi teisinį pagrindą ginčo patalpose vykdyti veiklą bei dėl to pasisakyti. Tačiau teismas ginčijamu sprendimu pažeidė ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) apibrėžtas civilinės bylos nagrinėjimo ribas, ir priėmė sprendimą iškeldinti atsakovę iš patalpų.
11.5. Ginčijamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jame nėra atskleista bylos ir ieškovės reikalavimų esmė, teismo daromos išvados niekaip nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis, kadangi nuomos sutartyje nustatytas nuomos terminas yra pasibaigęs. Teismo sprendimas iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų pagrįstas, nes pasibaigus nuomos sutarčiai, ji ir toliau naudojasi patalpomis.
12.2. Ieškovė prieštaravimą dėl nuomos teisinių santykių termino pabaigos išreiškė tinkamai (likus 3 mėnesiams iki nuomos sutarties galiojimo pabaigos kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties nepartęsimo), todėl nepagrįstas atsakovės teiginys dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą. Be to, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio turto nuoma neterminuotam laikotarpiui neatitiktų valstybės turto nuomos teisinių santykių reglamentavimo.
12.3. Bylos nagrinėjimo metu ginčo patalpos buvo aiškiai įvardintos bei nurodytos, taip pat dėl jų buvimo vietos byloje ginčas tarp šalių nekilo.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsižvelgus į abiejų sutarties šalių veiksmus, į teisinių santykių pobūdį, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos CK 6.481 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl terminuotos Nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą. Tai, kad atsakovei pateikiamos sąskaitos už naudojimąsi turtu ir priimamas nuomos mokestis, reiškia CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2010).
13.2. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas sprendime išdėstė argumentus, kodėl ieškinys laikytinas ne vindikaciniu, o negatoriniu ieškiniu.
13.3. Ginčo patalpos yra reikalingos Kauno klinikoms jų įstatų numatytoms veikloms - teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vykdyti mokslo ir studijų procesus, todėl šių Patalpų nuomojimas kitiems juridiniams asmenims nebus vykdomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
12. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal C P K 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi teismas, spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias bylos faktines ir teisines aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu sprendžiamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė iškeldinti atsakovę iš negyvenamųjų patalpų, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovas sukonkretinęs savo ieškinio reikalavimus paaiškino, kad atsakovė turi būti iškeldinta iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pažymėtų indeksais: 1-144, 1-145, 1-161, 1-162, 1-163. Atsakovė įrodinėjo, kad ginčo patalpomis naudojasi teisėtai, nes po ginčo tarp šalių išsprendimo dėl turto nuomos sutarties atnaujinimo, atsakovė ir toliau naudojosi ginčo patalpomis, nuomos sutartis tapo neterminuota, atsikirtinėjo dėl kitų ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių bylos aplinkybių, susijusių su atsakovės iškeldinimu iš negyvenamųjų patalpų nustatymas ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis CK normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ištyrė aplinkybes dėl šalių turto nuomos sutarties sudarymo, jos atnaujinimo, tolimesnio patalpų naudojimo ginčo patalpomis po sutarties neatnaujinimo ir nuomos sutarties pasekmių aplinkybes, ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos įvertino, todėl nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.
14. Kaip rodo bylos duomenys, kad ieškovė dar 2002m. kovo 1d. su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią išnuomojo atsakovei iki 2012m. vasario 28d. negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, pažymėtas indeksais 1-144, 1-145, 1-161,1-162, 1-163, vaistinės veiklai. Šalys taikos sutartimi, kurią patvirtino Kauno apygardos teismas savo 2013m. birželio 6d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-654-601/2011 sutarė, kad paminėta nuomos sutartis galioja iki 2017m. gegužės 27d. 2013m. liepos 18d. ieškovė su atsakove sudarė valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-10, kuria atsakovei buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos ir šalys numatė, kad sutartis galioja iki 2017m. gegužės 27d. Nustatyta, kad 2016m. gruodžio 1d. atsakovė kėlė klausimą ieškovei dėl nuomos sutarties pratęsimo iki 2023m. liepos 18d., o vėliau Kauno apylinkės teisme pareiškė ieškinį ieškovei prašydama pripažinti jai pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis iki 2023m. liepos 18d. atnaujinti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2013m. liepos 18d. sudarytą valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. NS-10 dėl nuomojamų ginčo patalpų ir įpareigoti nuomotoją nuomos sutartį atnaujinti iki 2023m. liepos 18d. Kauno apylinkės teismas išnagrinėję bylą 2017m. rugsėjo 25d. sprendimu atsakovės ieškinio netenkino. Kauno apygardos teismas 2018m. kovo 1d. nutartimi išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2017m. rugsėjo 25d. Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėjęs ir juose yra konstatuota aplinkybė, kad nuomininkė (nagrinėjamoje byloje atsakovė) neįrodė, kad nuomotojas pažeidė įstatyme įtvirtintą nuomininkės pirmenybės teisę palyginus su kitais asmenimis toliau nuomotis patikėjimo teise valdomas ginčo negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismai konstatavę aptartą aplinkybę darė išvadą, kad nuomininkės reikalavimas pripažinti jai pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti ( pratęsti ) ginčo negyvenamųjų patalpų sutartį yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nustatyta ir akcentuota, kad 2013m. šalių sudaryta nuomos sutartis pasibaigė 2017m. gegužės 27d. Pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalėjo pagal CK 6. 499 straipsnio nuostatas atlaisvinti ir gražinti nuomotojui užimtas patalpas. Nustatytos aplinkybės įsiteisėjusiais teismų sprendimais pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto taisykles negali būti ginčijamos ir įrodinėjamos kitaip. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė gindama savo teises visiškai pagrįstai reiškia reikalavimą atsakovei dėl iškeldinimo.
15. Ieškovė pareikštu reikalavimu gina savo teises pagal CK 4. 98 straipsnio taisykles ir toks jos reikalavimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas negatoriniu ieškiniu. Negatorinis ieškinys pareiškiamas tada, kai savininkas nepraranda daikto kontrolės, tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtu, ar jį valdyti. Pareiškus negatorinį ieškinį, nėra reikalaujama, kad ieškovas įrodytų atsakovo kaltę. Negatorinis ieškinys negali būti patenkintas, jeigu atsakovas turi teisę naudotis savininko turtu arba jo elgesys gali būti pateisinamas kitais pagrindais. Byloje aplinkybių, kad atsakovė kitais pagrindais turi teisę naudotis turtu arba yra kitų aplinkybių leidžiančių atsakovei teisėtai naudotis turtu nenustatyta. Aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu moka nuomos mokestį už patalpas ir tik faktiškai naudojasi patalpomis dar nereiškia, kad turtu naudojasi teisėtai. Esant nurodytam atmestini apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo ieškovės ieškinį pripažinti vindikaciniu ir, kad buvusi nuomos sutartis transformavosi į neterminuotą. Apeliantei CK 6. 481 straipsnyje nurodytos sąlygos ginčo atveju negali būti taikomos.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atskleidžia, kad teismas atsakė į pagrindinius išnagrinėtos bylos klausimus, nurodė faktinius ir teisinius argumentus, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą. Teismas savo padarytas išvadas grindė ištirtais ir sprendime išdėstytais įrodymais. Apeliantė savo apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl neįvertintų aplinkybių priimant sprendimą, tačiau tokie jos argumentai nevertintini kaip patvirtinantys esminį proceso teisės pažeidimą, galėjusį turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui.
18. Teisėjų kolegija apibendrinusi išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus ( CPK 185 straipsnis), teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių nustatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.