Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teismo 2017-09-12 nutartimi (elektroninės bylos Nr. eI-244-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 27) priimtas pareiškėjo J. T. skundas (e. bylos 1 t., b. l. 39–47), kuriuo pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) po 640,65 Eur už kiekvieną uždelstą mėnesį nuo 2017-04-11 iki skundo padavimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti jam iš Tarnybos po 640,65 Eur už kiekvieną uždelstą mėnesį nuo 2017-04-11 iki skundo padavimo dienos (toliau – ginčo laikotarpis).

5. Pareiškėjo nuomone, jo skunde išdėstytas prašymas turi būti tenkinamas, vadovaujantis DK (redakcija galiojusi iki 2017-07-01) 141 straipsnio 3 dalimi, kadangi Tarnybos vado 2017-04-10 įsakymu pareiškėją atleidus iš Tarnybos, jam nebuvo išmokėtas tuo metu neįsiteisėjusiu VAAT 2016-11-09 sprendimu jam priteistas 640,65 Eur neišmokėtas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31. Tarnyba prašo pareiškėjo skundą atmesti, nes VAAT 2016-11-09 sprendimas ginčo laikotarpiu buvo neįsiteisėjęs. Iš atsiliepimo turinio matyti, kad Tarnyba atsisakė išmokėti pareiškėjui VAAT 2016-11-09 sprendimu priteistą 640,65 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, nes manė, kad šis sprendimas, kurį ji apeliacine tvarka apskundė LVAT, yra nepagrįstas.

6. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 straipsnyje nustatyta, kad apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (2 dalis), teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos (3 dalis). ABTĮ 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiškėjui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste sistemiškai aiškinant nurodytą ABTĮ 98 ir 99 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, nebent pačiame teismo sprendime būtų nustatyta kitokia jo vykdymo tvarka, o asmuo, kuris įsiteisėjusiu sprendimu privalo išmokėti sumas, susijusias su tarnybiniais teisniais santykiais, privalo tai padaryti per 15 kalendorinių dienų.

8. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad VAAT 2016-11-09 sprendimas, kuriuo pareiškėjui iš Tarnybos priteista 640,65 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31, apeliacine tvarka buvo apskųstas LVAT, jame nebuvo nustatyta kitokia nei ABTĮ sprendimo įsiteisėjimo ir vykdymo tvarka. Taip pat nustatyta, kad apeliacinį skundą dėl VAAT 2016-11-09 sprendimo išnagrinėjęs LVAT priėmė 2018-02-20 neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-640-520/2018 (toliau – LVAT 2018-02-20 nutartis), kuria Tarnybos apeliacinis skundas atmestas, o VAAT 2016-11-09 sprendimas paliktas nepakeistas. LVAT 2018-02-20 nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną.

9. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus paminėto ABTĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba VAAT 2016-11-09 sprendimą pareiškėjo atžvilgiu turėjo įvykdyti, t. y. išmokėti jam priteistą 640,65 Eur neišmokėto darbo užmokesčio sumą, vėliausiai 2018-03-07. Vadinasi, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad VAAT 2016-11-09 sprendimu priteista 640,65 Eur dydžio darbo užmokesčio dalis pareiškėjui turėjo būti išmokėtas priimant Tarnybos vado 2017-04-10 įsakymą, ar kad to nepadarius buvo pažeisti teisės aktai.

10. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai savo reikalavimą grindžia DK (redakcija galiojusi iki 2017-07-01) 141 straipsnio 3 dalimi. Šioje DK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, taikomas atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju atveju. Tuo tarpu Tarnybos vado 2017-04-10 įsakymu (e. bylos 1 t., b. l. 4) pareiškėjas nebuvo atleistas iš tarnybos, kaip teigia pareiškėjas, o Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu perkeltas į kitą vidaus reikalų įstaigą – Klaipėdos AVPK. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju DK (redakcija galiojusi iki 2017-07-01) 141 straipsnio 3 dalis netaikytina.

11. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais priteisti jam iš Tarnybos po 640,65 Eur už kiekvieną uždelstą mėnesį ginčo laikotarpiu. Todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas ir atsakovė skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Todėl dėl šių pareiškėjo argumentų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.