- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 2-23044-566/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15658-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- M. T., notarė R
- Ieškovas
- J. G.
- Advokatai
- Violeta Zabielienė, Karolis Barysas
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė R. R., notarė R. V., M. T., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydama, kad 2006-11-06 Vilniaus m. 3-ame notarų biure ieškovė sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė padovanojo minėtą butą savo sūnui M. G.. 2013-04-16 M. G. mirė. 2013-09-11 Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu visą ieškovės sūnui M. G. priklausiusį turtą, taip pat minėtą butą, paveldėjo M. G. sutuoktinė atsakovė A. G.. Pažymi, kad minėtas 2006-11-06 sudarytas buto dovanojimo sandoris sudarytas ieškovės suklydimo ir apgaulės įtakoje. Nurodo, kad 2005-08-20 mirė ieškovės sūnus H. G., kuris gyveno kartu su ja bei ja rūpinosi ir prižiūrėjo. Ieškovė teigia, jog mirus H. G., kitas jos sūnus M. G. pradėjo ieškovę įkalbinėti, kad ji sudarytų testamentą, kuriuo minėtą butą paliktų jam. Mainais M. G. žadėjo ieškove rūpintis bei ją prižiūrėti. Nors ieškovė turi dukterį, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ji gyvena ne Vilniuje bei prižiūri neįgalų sugyventinį, vienintelis artimas žmogus, kuris galėjo ieškove rūpintis, buvo M. G.. Minėtos aplinkybės nulėmė tai, jog ieškovė sutiko su sūnaus pasiūlymu bei pažadėjo, jeigu sūnus ją prižiūrės ir rūpinsis, ieškovė jam testamentu paliks minėtą butą. Nurodo, kad 2006-11-06 pas ieškovę atvažiavęs M. G. liepė rengtis bei paaiškino, jog jie kartu vyks pas notarą tvarkyti dokumentus dėl buto. Ieškovė teigia, jog ji tuo metu manė, kad kalba eina apie testamento sudarymą. Anot ieškovės, atvykus pas notarą, ieškovei buvo pateikti dokumentai bei liepta juose pasirašyti. Ieškovės teigimu, tuo metu dėl sūnaus H. G. mirties ji patyrė didelį emocinį sukrėtimą, todėl kai ji su sūnumi M. G. vyko pas notarą, ieškovės emocinė būsena buvo labai prasta, ieškovė buvo prislėgta, jai buvo sunku orientuotis aplinkloje ir bendrauti su žmonėmis. Ieškovės nuomone, jos sūnus M. G. pasinaudojo tuo, kad ji yra senyvo amžiaus, neišsilavinusi, pasitikėjo juo, todėl ieškovės sūnus apgaule, pasinaudodamas ieškovės suklydimu, privertė ją pasirašyti minėto buto dovanojimo sutartį, kurios ji neketino sudaryti. Nurodo, kad pasirašydama ginčijamą sutartį, ieškovė buvo įsitikinusi, jog ji pasirašė testamentą, kuriuo ji ginčo butą po savo mirties paliko savo sūnui M. G.. Ieškovė yra senyvo amžiaus, nemoka lietuvių kalbos, o pasirašomų dokumentų turinio į ieškovei suprantamą (rusų) kalbą niekas jai neišvertė, pasirašyto dokumento egzemplioriaus niekas ieškovei nedavė. Nurodo, kad po ginčijamo sandorio sudarymo M. G. elgesys ieškovės atžvilgiu pasikeitė, jis tapo grūbus, netęsėjo pažado ieškove rūpintis bei ją prižiūrėti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nusprendė testamentą panaikinti, o visą turtą, tame tarpe ir minėtą butą, testamentu palikti savo dukrai M. T.. 2008-04-08 kartu su dukra nuvykus pas notarą, ieškovė sužinojo, kad ji negali minėto buto palikti dukrai, nes jis ieškovei nebepriklauso, kadangi padovanotas M. G.. Nurodo, kad tik tuomet notarė ieškovei viską suprantamai paaiškino apie ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, 2006-11-06 buto dovanojimo sutartis yra ydingas sandoris, turintis valios trūkumų, nes jo sudarymas neatitiko tikrosios ieškovės valios. Ginčijamu sandoriu klaidingai išreikšta šalių valia ir tikrieji ketinimai, todėl sandoris, anot ieškovės, turi būti pripažintas negaliojančiu. Nurodo, kad suklydino faktą, be kita ko, patvirtina tai, jog visą laiką ieškovė gyveno ir iki šiol gyvena ginčo bute, moka komunalinius ir kitus mokesčius. Ieškovė prašo: 1) pripažinti negaliojančia Vilniaus m. 3-iame notarų biure 2006-11-06 sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 5073; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu Vilniaus m. 26-ojo notarų biure 2013-09-11 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 8-4961, toje dalyje, kuria atsakovė A. G. paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) taikyti restituciją ieškovės nuosavybėn grąžinant pagal 2006-11-06 dovanojimo sutartį perleistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-6).
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėm, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Atsakovės teigimu, akivaizdu, kad ieškovės valia buvo būtent padovanoti ginčo butą savo sūnui M. G., tokiu būdu siekiant užsitikrinti pagalbą ir priežiūrą senatvėje, mirus sūnui H. G.. Tuo tikslu ieškovė su M. G. ir nuvyko į notarų biurą, tam, kad sudaryti buto dovanojimo sutartį. Nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovė, ginčijamos sutarties turinys jai buvo išaiškintas, sutarties tekstas išverstas į rusų kalbą, ką patvirtina sutartyje padarytas prierašas. Anot atsakovės, tai, jog ieškovei sutarties tekstas buvo suprantamas patvirtina aplinkybė, jog po sandorio sudarymo ji pati atsakovei pasakė, kad notarė primygtinai siūlė pagalvoti, ar iš tikrųjų norima padovanoti butą, kuriame dovanotoja gyvena, o ne kokiu nors kitu būdu jį palikti sūnui. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ginčijamos sutarties 8 p. yra sąlyga, kuri į dovanojimo sutartį paprastai nėra įtraukiama, kuria ieškovei paliekama teisė gyventi dovanojamame bute iki gyvos galvos. Atsakovės nuomone, ši sąlyga atsirado būtent ieškovės pageidavimu, kadangi ieškovė suvokdama, kad sudaro dovanojimo sutartį, tokiu būdu siekė užsitikrinti sau teisę gyventi ginčo bute iki gyvos galvos. Nurodo, kad ieškovės teiginai, kad M. G. privertė ją pasirašyti ginčijamą sutartį nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų dėl savo sveikatos būklės sandorio sudarymo metu. Gi vėliau 2008-04-08 ieškovės sudarytas testamentas dukters M. T. naudai patvirtina tai, jog minėtu testamentu ieškovė nusprendė dėl likusio jai priklausančio turto likimo, tokį turtą paliekant savo dukrai. Aplinkybę, jog ieškovė suprato sudaromos dovanojimo sutarties turinį, patvirtina ir tai, kad ieškovė 2008-04-08 sudarydamą testamentą, iš karto nesikreipė į teismą dėl sandorio nuginčijimo, o padarė tai tik po šešių metų. Nurodo, kad atsakovė tiek iki M. G. mirties, tiek ir po, rūpinosi ieškove, padėjo jai tvarkytis buityje. Po M. G. mirties, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovė, norėdama sutvarkyti nuosavybės dokumentus bei atsiskaitymus už buto renovaciją, patekė šį liudijimą namo bendrijos pirmininkei. Būtent po to, kai ieškovė sužinojo, kad butas perėjo atsakovės nuosavybėn, ieškovė pradėjo priešiškai elgtis atsakovės atžvilgiu, neįleido į butą, neatsakinėjo į telefono skambučius. Ieškovė gyveno ir iki šiol gyvena ginčo bute, niekas jai netrukdo naudotis butu bei niekas neketina iškraustyti iš jo. Pažymi, kad namas, kuriame yra ginčo butas, yra renovuotas, o visas įmokas už namo renovaciją mokėjo būtent ieškovės sūnus M. G., kaip buto savininkas. Nuo 2010 m. spalio mėnesio iš viso yra sumokėta apie 10 000,00 Lt įmokų. Savo ruožtu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė po buto dovanojimo sutarties ir toliau gyvena bute, tai buvo sutarta, kad ieškovė ir toliau mokės komunalinius mokesčius. Prašo ieškinį atmesti (b.l. 49-53).
Trečiasis asmuo M. T. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu sutinka. Prašo ieškinį tenkinti (b.l. 100-101).
Tretieji asmenys notarė R. R. ir notarė R. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, jog pasirašydama dovanojimo sutartį ji buvo įsitikinusi, kad jis pasirašo testamentą, kuriuo paliko savo sūnui M. G. ginčo butą, kadangi tikėjosi, jog sūnus ją prižiūrės bei pasirūpins, tačiau taip nebuvo. Nurodė, jog neatsimena ar pasirašant sutartį sutarties tekstas jai buvo išverstas į rusų kalbą. Tuo pačiu paaiškino, jog tiek notarė su ieškove, tiek M. G. su notare ir notarė su juo kalbėjo rusiškai. Nurodė, jog sudarant sutartį jos sūnaus greta nebuvo, jis atėjo į notarės kabinėtą vėliau ir pradėjo ieškovę raginti greičiau pasirašyti. Anot ieškovė, būnant pas notarę ji buvo labai susijaudinusi, jai buvo depresija. Nurodė, jog ji yra baigusi lenkų mokykloje keturias klases, kito išsilavinimo neturi. Ieškovės teigimu, ieškinį teismui dėl sandorio nuginčijimo jai patarė paduoti notarė. Paaiškino, jog, kai sūnus M. G. nustojo ieškovę prižiūrėti bei pradėjo sakyti, kad butas yra jo nuosavybė, ieškovė nutarė butą palikti savo dukrai, kuri ieškovę prižiūrėjo ir padėdavo finansiškai. Nurodė, kad ji šiek tiek mokėjo įmokas už namo, kuriame yra ginčo butas, renovaciją, o kai bankas leido ginčo butui tenkančią sumą mokėti per 10 metų, įmokas pradėjo mokėti sūnus. Už komunalines paslaugas ji mokėji pati perduodant pinigus sumokėti atsakovei. Nurodė, jog po sūnaus mirties, atsakovė ragino ieškovę išsikraustyti iš ginčo buto, kadangi ji ketino pati jame gyventi. Paaiškino, jog anksčiau nesikreipė į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi dėl blogos sveikatos negalėjo vaikščioti. Prašė ieškinį tenkinti.
Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad dovanojimo sandoris ydingas, nes neatitiko ieškovės tikrosios valios ir tikrųjų ketinimų, todėl toks sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovė ketino sudaryti testamentą, o ne dovanojimo sutartį. Ieškovė sudarytą sandorį suvokė kaip testamentą ir tikėjo, kad butas priklauso jai ir ji bet kada galės testamentą atšaukti. Nurodė, jog sandorio negaliojimo pagrindai – apgaulė ir suklydimas. Apgaulė pasireiškė tuo, jog ieškovei nebuvo atskleisti esminiai sandorio elementai. Pažymėjo, jog ieškovė mokėsi lenkų mokykloje, kalbėjo su vaikais lenkų kalba, bet sutartis buvo išversta į rusų kalbą, todėl ieškovė nesuprato sutarties teisinių padarinių. Nurodė, kad sūnus žadėjo ieškove rūpintis, todėl ieškovė manė, kad sudarius testamentą ir sūnui nevykdant pažado, ji galės testamentą atšaukti. Atsižvelgiant į tai, kad sūnus pažado nevykdė, ji po dviejų metų nusprendė butą palikti dukrai. Ieškovė nuvyko sudaryti naujo testamento, kuriuo ketino panaikinti ankstesnį sandorį ir palikti turtą savo dukrai M. T.. 2008-04-08 ieškovei paaiškėjo tikrosios sandorio, kurį ji sudarė 2006 metais, pasekmės, kad buto ji nebegali palikti savo dukrai, nes butas priklauso jos sūnui M. G.. Nurodė, kad visą laiką po sandorio sudarymo ieškovė gyveno dovanotame bute, mokėjo komunalinius mokesčius, elgėsi kaip buto savininkė. Dovanojimo sandoris ieškovei buvo ne tik kad nenaudingas, bet ir žalingas ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Ieškovės atstovo teigimu, joks atidus asmuo nebūtų sudaręs tokio sandorio. Nebūtų ir ieškovė sudariusi, jei būtų suvokusi, kokias pasekmes toks sandoris sukels. Sandorio metu ieškovė buvo 78 metų, jos išsilavinimas nebaigtos 4 klasės, visą gyvenimą ji dirbo nekvalifikuotą darbą, gyvenime sudarė tik du sandorius: pirkimo-pardavimo sutartį ir dovanojimo sutartį, kurią ginčija. Nurodė, jog notarė pati patvirtino, kad ieškovės emocinė būklė buvo prasta – ji guodėsi ir verkė notarės kabinete. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad po vyro M. G. mirties paveldėjus butą, ji paskambino namo bendrijos pirmininkui, jog toliau ji mokės už namo renovaciją. Po kelių dienų atėjus pas ieškovę, ieškovė jai pasakė, kad butas niekada neatiteks atsakovei. Vėliau ieškovė atsakovės į butą neįsileisdavo. Nurodė, kad ieškovė mokėjo už komunalines paslaugas, teikiamas ginčo butui, o atsakovė su vyru M. G. mokėjo už namo renovaciją. Paaiškino, jog apie tai, kad ginčo butas yra padovanotas žinojo ir pati ieškovė ir jos dukra M. T.. Nurodė, kad ieškovė pati pasakojo, kad notarė jai išvertė sutarties turinį ir įspėjo prieš pasirašant sutartį pagalvoti. Pasak atsakovės, po sandorio pasirašymo ieškovė buvo patenkinta, kad sudarė dovanojimo sutartį. Prašė ieškinį atmesti.
Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovės atstovės teigimu, iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad ieškovė gerai žinojo ir suprato, ką ji daro. Atstovės manymu, kad kol sūnus M. G. buvo gyvas, viskas buvo gerai, bet kai paaiškėjo, kad buto savininke tapo jo sutuoktinė (atsakovė), atsirado nepasitenkinimas. Nurodė, jog testamentas durters naudai buvo sudarytas 2008 m., tačiau tuo metu ieškovė nesikreipė į teismą dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo. Ieškovė turi kito turto, tad natūralu, kad (butą) padovanojo sūnui, o likusią dalį turto paliko dukrai. Paaiškino, jog pati ieškovė parengiamajame teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad nebeliko artimo žmogaus, todėl ir nori, kad butas liktų dukrai, kuri artimesnė nei marti (atsakovė). Nurodė, jog ieškovė neprieštaravo, kai jos sūnus M. G. ir marti (atsakovė) mokėjo už renovaciją dideles sumas, pati ieškovė perduodavo jiems sąskaitas mokėti už renovaciją. Paaiškino, jog paprastai į dovanojimo sutartį neįtraukiama sąlyga, kad dovanotojas gali gyventi bute iki mirties, jei tai būtų apgaulė, toks punktas nebūtų įtrauktas į sutartį. Nurodė, jog sandorio pasirašimo metu notarė liko viena su ieškove, nes norėjo išgirsti ieškovės nuomonę, kokio sandorio ieškovė nori. Tuo metu notarė aiškino ieškovei, kad ji gerai pagalvotų apie sudaromą sandorį. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės parodymai. Anot atsakovės atstovės, ieškovė neįrodė aplinkybių, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės ir/ar suklydimo. Paaiškino, jog ieškovė ilgą laiką gyveno su savo sūnumi H. G., kuris ją rūpinosi ir prižiūrėjo. Todėl 2005 m. jam mirus, turėdama paramą ir nuolatinę priežiūrą ieškovė suvokė, kad jai reikia kito žmogaus, kuris galėtų ja rūpintis. Ji numatė, kad toks asmuo yra jos antrasis sūnus M. G.. Ieškovė pati nurodė, kad sūnus ja rūpinosi, kad visas finansines išlaidas prisiėmė M. G. šeima, tad ji suvokė, kad ji tokią paramą galės gauti iš sūnaus ir ateityje. Toks suvokimas suponavo tai, kad ieškovė nusprendė sudaryti dovanojimo sandorį. Nurodė, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės ir ieškovės parodymai skiriasi, tad jie turėtų būti vertinami kaip gynybinė pozicija. Parengiamojo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad notarė net kelis kartus jai siūlė pagalvoti, ar tikrai nori sudaryti dovanojimo sutartį, o teismo posėdžio metu ieškovė jau teigė, kad notarė nieko neaiškino. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė net nesuvokė, kad buvo pas notarę, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pas notarę buvo net tris kartus. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kokia buvo ieškovės sveikatos būklė sandorio sudarymo metu. Atsakovės atstovė nesutiko su ieškovės atstovo teiginiu, jog protingas asmuo nebūtų taip pasielgęs. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2006 m. Atstovė nurodė, jog pati ieškovė nurodė, kad išėjus iš notarės jai buvo žinoma, kad butas priklauso jos sūnui. Net laikant, kad ieškovė tik nuo 2008 m. testamento sudarymo sužinojo apie tai, kad butas jai nepriklauso, nesuprantama, kodėl iki 2014 metųl ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl sandorio nuginčijimo. Tik po sūnaus M. G. mirties, kai sužinojo kad atsakovė (marti) paveldėjo mirusiojo turtą, ieškovė inicijavo bylą siekdama grąžinti ginčo butą šeimai, bet ne atsakovei. Pati ieškovė nurodė parengiamojo posėdžio metu, kad notarė siūlė pagalvoti dėl sudaromą sandorį. Tačiau, ieškovė patvirtino notarei, kad dabar ją prižiūri sūnus, ir kad bus renovuojamas butas bei didelės išlaidos, todėl ji nori butą padovanoti sūnui. Nurodė, kad mokėjimas už komunalinius patarnavimus rodo, kad buvo susitarimas tarp apdovanotojo ir dovanotojos, kad ji moka už komunalinius patarnavimus, o visus mokėjimus, susijusius su renovacija, apmokėdavo jos sūnus. Pažymėjo, kad asmens amžius ir išsilavinimas yra papildomos aplinkybės, į kurias galima atsižvelgti nustatant tikruosius šalių ketinimus. Atstovės manymu, ieškovė pilnai suvokė ir suprato sudaromo sandorio pasekmes ir norėjo padovanoti butą savo sūnui. Gi noras panaikinti sandorį kilo tik po sūnaus mirties. Prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo M. T. bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškinį. Prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo notarė R. R. bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neatsimena ar ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė į kontorą atvyko kartu su sūnumi, bet jos praktika yra tokia, kad kol ji neišsiaiškina tikrosios šalies valios, sandoris nesudaromas. Paaiškino, jog kai sandorį sudaro pagyvenęs asmuo, notarė visų pirma pasikviečia jį į kabinetą vieną ir išsiaiškina asmens valią, o tik tada kviečia kitą šalį. Nurodė, kad ji paprastai visiems siūlo padaryti testamentą, arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir tik paskutiniu atveju dovanojimo sutartį. Notarė paaiškino, jog sudarant sandorį skirtumą tarp minėtų sandorių jį ieškovei išaiškino. Paaiškino, jog prieš sudarant dovanojimo sandorį notarė išaiškino ieškovei, kad jei ji sudarys testamentą, tai galės jį pakeisti arba panaikinti, taip pat išaiškino, kad dovanojimo atveju anuliuoti sandorį galima tik abiejų šalių susitarimu arba per teismą. Nurodė, kad ieškovė notarei paaiškino, kad jos sūnus geras ir, kad laukia didžiuliai buto remontai. Paaiškino, jog pokalbio ir sandorio sudarymo metu notarė su ieškove kalbėjo tik rusiškai. Notarė siūlė ieškovei, kad ji gerai pagalvotų prieš sudarydama sutartį. Tačiau, ieškovė aiškiai pasakė, kad nori dovanoti ir dovanoti tokiu būdu, kad paliktų jai teisę gyventi bute. Ieškovė notarei paaiškino, kad dukra negali ja rūpintis, nes turi neįgalų vyra, o ja rūpinasi sūnus, nes kitas sūnus miręs. Nurodė, kad prieš pasirašant sutartį, visas sutarties tekstas buvo ieškovei perskaitytas ir pažodžiui išverstas į rusų kalbą. Notarė patvirtino, kad po sūnaus H. G. mirties ieškovę pas ją buvo atvykusi tris kartus. 2008 m. ieškovė sudarė testamentą, kuriuo turimą turtą paliko dukrai. Notarė paaiškino ieškovei, jog buto jau nebėra, o ieškovė patvirtino notarei, kad tai žino. Notarės teigimu, minėtas pokalbis vyko dukros akivaizdoje. Paaiškino, jog 2008 metų testamentas ieškovei taip pat buvo išverstas į rusų kalbą. Nurodė, kad dovanojimo sutartyje dėl techninės klaidos buvo nurodyti keli netinkami CK straipsniai, kurie nekeitė sutarties esmės.
Trečiasis asmuo notarė R. V., kuriai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku (b.l. 136), į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b.l. 130), byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-11-06 Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notarė R. R. patvirtino ieškovės J. G. ir jos sūnaus M. G. pasirašytą Dovanojimo sutartį, registro Nr. 5073, kurios pagrindu ieškovė neatlygintinai padovanojo M. G. jai nuosavybės teise priklausantį 30,06 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sąlyga, jog ieškovei paliekama teisė gyventi dovanojamame bute iki gyvos galvos (b.l. 17-20). Nustatyta, kad 2013-04-16 mirus ieškovės sūnui M. G. (b.l. 35), 2013-09-11 Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V. išdutoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymas liudijimo, registro Nr. 8-4961, pagrindu minėtą butą kartu su kitu M. G. priklausiusiu turtu paveldėjo M. G. sutuoktinė atsakovė A. G. (b.l. 23-34). Šiuo metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės vardu (b.l. 38), jame gyvena ieškovė, kuri moka mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas (b.l. 103). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-04-08 Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notarė R. R. patvirtino ieškovės sudarytą Testamentą, registro Nr. 1120, kurio pagrindu ieškovė visą jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko dukrai M. T. (b.l. 21-22).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 str. 1 d. nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t.y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; ir kt.).
Aiškindamas CK 1.90 str. turinį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 1.90 str. 1 d. dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. Be to, tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 str. 1 d. nustatytu pagrindu, nepakanka konstatuoti, jog buvo iš esmės suklysta – teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CK 1.90 str. nurodytų aplinkybių, dėl kurių sandoris neturi būti pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; ir kt.).
Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Be to, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio sudarymo faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tarptautinių komercinių sutarčių principų (toliau – UNIDROIT principai) 3.4 str., kuriame suklydimas apibūdinamas kaip klaidingas faktų ar teisės normų, esančių sutarties sudarymo metu, suvokimas. Taigi suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007, kt.). Šis laiko elemento fiksavimas būtinas tam, kad būtų atskirti atvejai, kai suklydimas ir jo pasekmės atsiranda dėl sutarties nevykdymo. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).
Suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, pavyzdžiui, dėl sandorio motyvų, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Suklysta gali būti dėl sandorio esmės, jo dalyko, kitų esminių sandorio sąlygų ar kitokių aplinkybių. Tačiau suklydimo faktas dėl minėtų aplinkybių savaime dar nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Suklydimas turi būti esminis, t.y. toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Tokia esminio suklydimo samprata pateikta CK 1.90 str. 4 d. ir UNIDROIT principų 3.5 str. Aplinkybė, ar būtų sudarytas sandoris kitomis sąlygomis, nustatoma taikant protingo asmens taisyklę, t.y. taikomas ne tik objektyvusis kriterijus (normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir subjektyvusis (žinodamas tikrąją reikalų padėtį)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; ir kt.).
Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė suklydimo faktą dėl sudaryto sandorio esmės grindžia tuo, jog iš tiesų ji norėjo sudaryti testamentą, kuriuo po savo mirties paliktų ginčo butą sūnui M. G. mainais už tai, kad jis ieškovę prižiūrėtų bei ja rūpintųsi. Ieškovė teigia, jog sandorio sudarymo metu ji nesuprato kokį ji sandorį sudaro, kadangi sandorio sudarymo metu ji buvo prislėgta, jai buvo depresija dėl kito sūnaus H. G. mirties, be to, notarė jai neišaiškino skirtumo tarp dovanojimo sutarties ir testamento, bei neišvertė sutarties į jai suprantamą kalbą, todėl dėl kalbos barjero ir išsilavinimo stokos ji nesuprato sudaromo sandorių teisinių pasekmių.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Teismas šalims siūlė pateikti įrodymus byloje (CPK 179 str.)-(b.l. 61, 87).
Vertinant ieškovės paaiškinimus, konstatuotina, jog jos paaiškinimai dėl ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusių aplinkybių yra nenuoseklūs bei prieštaringi. Vienu atveju ieškovė teigia, jog jai nebuvo išaiškintos ir išverstos į jai suprantamą kalbą sudaromo sandorio sąlygos bei skirtumas tarp dovanojimo sutarties ir testamento, vėliau, ji nurodo, jog notarė su ja atskirai kalbėjosi bei aiškinosi jos tikrąją valią dėl sudaromo sandorio. Ieškovė patvirtino, kad po jos sūnaus H. G. 2005-08-20 mirties (b.l. 36), kuris su ieškove gyveno ir ja rūpinosi, ieškove pasirūpinti bei ją prižiūrėti galėjo tik kitas sūnus M. G., kadangi viena dukra gyvena užsienyje, o kita dukra M. T., negalėjo ieškove pasirūpinti, kadangi prižiūrėjo savo neįgalujį sugyventinį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, mainais už jos priežiūrą bei kitokią pagalbą, ji ketino sudaryti testamentą, kuriuo po savo mirties ji paliktų ginčo butą sūnui M. G.. Nurodė, jog testamentą ji norėjo sudaryti todėl, kad jį galima būtų anuliuoti (panaikinti), tuo atveju, jeigu sūnus nevykdytų savo įsipareigojimų. Pažymėtina, kad notarė R. R., patvirtinusi ginčijamą Dovanojimo sutartį, bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad prieš sudarant sandorį ji, siekdama išsiaiškinti tikrąją ieškovės valią, atskirai su ieškove kalbėjosi, pasiūlė ieškovei sudaryti testamentą arba sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, taip pat paaiškino skirtingas šių sandorių teisines pasekmes, tačiau ieškovė, notarės teigimu, išreiškė aiškią valią butą padovanoti nurodydama motyvus dėl laukiančių didelių renovacijos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės paaiškinimai dėl sandorio sudarymo aplinkybių yra prieštaringi, o notarės paaiškinimai yra nuoseklūs, ieškovės teiginys, kad jai nebuvo išaiškinti skirtumai tarp panašių sandorių bei tokių sandorių skirtingos teisinės pasekmės, atmestinas. Nustatyta, kad sandorio sudarymo metu notarė su ieškove kalbėjosi rusiškai, ieškovė šias aplinkybes patvirtino. Aplinkybę, jog ginčo sutartį notarė išvertė ieškovei į rusų kalbą patvirtina ne tik notarės paaiškinimai, bet ir Dovanojimo sutartyje padarytas įrašas, jog sutartis balsiai perskaityta, iš lietuvių kalbos į rusų kalbą išversta žodžiu, suprasta ir, kaip atitinkanti šalių valią, priimta ir pasirašyta. Atsižvelgiant į tai, kad sudarant sandorį ieškovė nebuvo pareiškusi notarei, jog ji nesupranta rusų kalbos, taip pat į tai, jog ieškovė teismo posėdyje taip pat kalbėjo rusiškai, laikytina, jog ieškovė rusų kalbą supranta. Savo ruožtu Dovanojimo sutartyje klaidingai nurodyti įstatymo straipsniai, reglmanetuojantys pirkimo-pardavimo santykius, teismo vertinimu, negalėjo suklaidinti ieškovės, kadangi šie straipsniai reglamentuoja turto perleidimo santykius, be to, sutarties turinio atžvilgiu šie straipsniai neturėjo įtakos ieškovės valiai, todėl negalėjo ieškovę suklaidinti sudarant įspūdį, kad ji surašė testamentą.
Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog ieškovė po dviejų metų siekdama sudaryti testamentą nuvyko pas tą pačią notarę patvirtina, kad ji šia notare pasitikėjo bei buvo patenkinta jos suteiktomis paslaugomis. Tai, jog ieškovė suprato kokį sandorį sudaro patvirtina ir Dovanojimo sutarties 8 p. įrašyta sąlyga įtvirtinanti ieškovės uzufrukto teisę naudotis ginčo butu iki gyvos galvos. Įvertinęs minėtos sąlygos turinį bei reikšmę bei procese dalyvaujančių šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, taip pat tai, jog paprastai dovanojimo sutartyse tokia sąlyga nėra įrašoma, be to, ši sąlyga M. G. kaip naujajam turto savininkui buvo nenaudinga, teismas daro išvadą, jog ši sąlyga atsirado būtent ieškovės iniciatyva. Gi testamente tokia sąlyga negalėjo būti įrašyta. Savo ruožtu ieškovės atstovo teiginys, jog išvertus Dovanojimo sutarties 8 p. nuostatas į rusų kalbą, ši nuostata skambėtų, kaip „iki mirties“, todėl ieškovė galėjo suklysti ir manyti, kad sudaro testamentą, atmestinas, kadangi toks teiginys yra grindžiamas prielaidomis bei išvedžiojimais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė inicijavo tokios sąlygos įrašymą į Dovanojimo sutartį, laikytina, kad ieškovė tinkamai suprato kokį sandorį sudaro, todėl ir užsitikrino sau teisę gyventi ginčo bute iki gyvos galvos. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog ieškovei buvo išaiškintos jai suprantama kalba sudaromo sandorio sąlygos bei tokio sandorio sudarymo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog sandorio sudarymo metu ieškovės valia padovanoti sūnui butą buvo aiški. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų A. J. ir D. T. parodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė suklydimo fakto dėl sudaryto sandorio esmės. Pažymėtina, kad ieškovės teiginiai, jog sandorio sudarymo metu ji dėl savo psichinės būklės – depresijos ir susijaudinimo negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, yra paremti tik ieškovės žodiniais pareiškimais. Jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nepateikta. Šių aplinkybių nepatvirtino ir notarė. Pažymėtina, jog pats susijaudinimo faktas savaime neįrodo, jog ieškovė nesuprato savo veiksmų reikšmės. Aplinkybė, jog ginčijamą sandorį ji sudarinėjo po savo sūnaus H. G. mirties, įvertinus tai, kad H. G. mirė daugiau nei prieš metus iki sandorio sudarymo taip pat neįrodo fakto, jog ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tiek prislėgta, jog nesuprato savo veiksmų reikšmės.
Ieškovė byloje teigė, kad apie suklydimą sudarant ne tą sandorį, kurį ketino sudaryti, ji sužinojo 2008-04-08, sudarydama testamentą, kuomet notarė jai paaiškino, jog ieškovei nebepriklauso ginčo butas. Tačiau kaip matyti ieškovė sužinojusi apie šį suklydimo faktą, iki pat sūnaus M. G. 2013-04-16 mirties, t.y. daugiau nei penkerius metus, nesiėmė jokių veiksmų siekiant tokį sandorį nuginčyti. Gi su ieškiniu dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovė į teismą kreipėsi tik po to, kai 2013-09-11 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ginčo butą paveldėjo atsakovė (ieškovės marti). Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog sandorio sudarymo metu ieškovė klydo ne dėl sudaromo sandorio esmės, tačiau dėl sudaromo sandorio perspektyvų. Tai be kita ko patvirtina atsakovės paaiškinimai bei liudytojos A. J. (ieškovės anūkės) parodymai (b.l. 125-127), jog ieškovė nusprendė ginčyti sandorį dėl to, jog butas atiteko atsakovei, t.y. ne giminaitei, tuo tarpu ieškovė turi artimesniu šeimos narių.
Atkreiptinas dėmesys, kad daugiabutis namas, kuriame randasi ginčo butas, buvo renovuotas. Ieškovės butui tenkanti renovacijos išlaidų suma sudarė 12 228,49 (b.l. 81). Atsakovės teigimu, ieškovės motyvas padovanoti sūnui ginčo butą buvo ne tik tai, jog jis prižiūrės ieškovę, tačiau ir sąlyga, jog jis prisiims prievolę apmokėti namo renovacijos išlaidas, kadangi ieškovė neturėjo tam pinigų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad po Dovanojimo sutarties sudarymo M. G. laikotarpiu iki 2012-08-31 iš viso už namo renovaciją iš asmeninių lėšų sumokėjo 7 396,20 Lt (b.l. 81, 84-85). Ieškovė patvirtino, kad sąskaitas už namo renovaciją ji atiduodavo savo sūnui. Tai patvirtina, jog ieškovės akivaizdoje M. G. rūpinosi ginčo butu kaip savo nuosavybe ir ieškovė tam neprieštaravo. Pažymėtina, kad M. G. ir jo šeima neslėpė nuo aplinkinių fakto, jog ginčo butas jam buvo padovanotas, t.y. elgėsi sąžiningai, ką patvirtina liudytojos D. T. parodymai (b.l. 125-127). Savo ruožtu aplinkybė, jog ieškovė mokėjo už ginčo butui teikiamas komunalines paslaugas, atsižvelgiant į Dovanojimo sutartyje įtvirtintą uzufrukto teisę bei į tai, kad ieškovė gyveno ginčo bute bei viena naudojosi ginčo butui teikiamomis paslaugomis, savaime nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, kad po sandorio sudarymo ji ginčo butą it toliau laikė savo nuosavybe.
Pažymėtina, jog ieškovės ir jos sūnaus M. G. santykių pablogėjimas bei dėl šių aplinkybių atsiradęs ieškovės siekis panaikinti ginčijamą sandorį, savaime neįrodo aplinkybės, jog ginčijamu sandoriu ieškovės valia buvo išreikšta netinkamai. Ieškovė nurodo, jog po ginčijamo sandorio sudarymo pablogėjus jos ir sūnaus M. G. santykiams bei pastarajam nustojus ieškove rūpintis, ji manydama, jog yra sudariusi testamentą, 2008-04-08 nuvyko pas notarę anuliuoti, jos manymu, sudarytą testamentą, kuriuo ginčo butą paliko M. G.. Teismas kritiškai vertina šiuos paaiškinimus, laikydamas, jog 2008-04-08 testamento surašymas dukters M. T. naudai savaime neįrodo aplinkybės, jog sudarydama Dovanojimo sutartį ji manė, kad sudaro testamentą. Priešingai, teismo vertinimu, ieškovė, suprasdama skirtumą tarp dovanojimo sutarties ir testamento bei žinodama, kad ginčo butą ji padovanojo savo sūnui, siekdama likusį turtą palikti savo dukrai M. T., sudarė jos naudai testamentą. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybę, kad ieškovė suprato, jog ginčo butą ji M. G. padovanojo, patvirtina ir liudytojos A. J. parodymai, kuri nurodė, jog ieškovė nuo pat sandorio sudarymo momento ne kartą liudytojai sakė, jog ginčo butą M. G. ji padovanojo (b.l. 125-127).
Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant ginčijamą sandorį protingumo požiūriu, nėra pagrindo konstatuoti, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje tokio sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis, kadangi kaip minėta ieškovę ir M. G. siejo artimi giminystės ryšiai, be to, pati ieškovė teigė, jog sudarydama sandorį ji tikėjosi iš savo sūnaus M. G. gauti visokeriopą pagalbą bei rūpybą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris buvo labai nenaudingas ieškovei, kadangi kaip minėta, ieškovė tokiu būdu išvengė papildomų išlaidų, susijusių su namo renovaciją, gi dovanojimo sutartyje nustatyta uzufrukto teisė užtikrino ieškovei teisę ginčo bute gyventi iki gyvos galvos.
Pažymėtina, kad nors ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo senyvo amžiaus (78 metai), baigusi ne pilnas 4 klases, tačiau įvertinus atsakovės bei notarės paaiškinimus, taip pat liudytojų parodymus, darytina išvada, jog ieškovė sandorio sudarymo metu buvo normaliai mąstantis asmuo, gi duomenų, kad ji būtų sirgusi psichinėmis ar kitomis ligomis, įtakojusiomis jos supratimą, byloje nepateikta (CPK 178 str). Visos minėtos aplinkybės įrodo, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu suprato kokį sandorį ji sudaro, o sudaryta Dovanojimo sutartis atitiko tikrąją ieškovės valią. Pažymėtina, kad notarė, išaiškinusi ieškovei panašių sandorių skirtumus bei jų pasekmes, pasiūliusi sudaryti kitus sandorius, esant aiškiam ieškovės apsisprendimui sudaryti būtent dovanojimo sandorį, neturėjo teisės atsisakyti sudaryti ir tvirtinti prašomą dovanojimo sandorį. Savo ruožtu po sandorio sudarymo pablogėję ieškovės ir jos sūnaus M. G. santykiai yra teisiškai nereikšmingi, atsižvelgiant ne tik į dovanojimo sandorio pobūdį, bet ir į tai, jog šios aplinkybės paaiškėjo vėliau. Vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo.
Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; ir kt.).
Kaip minėta, byloje konstatuota, kad ieškovė klydo ar buvo suklaidinta ne dėl sudaromo sandorio esmės, tačiau galimai klydo dėl sudaromo sandorio perspektyvos. Tai, jog sandorio sudarymo metu ieškovė tikėjosi, kad M. G. ja visą laiką rūpinsis bei nesitikėjo, jog ginčo butą paveldės atsakovė, negali būti laikoma nei suklydimu, nei apgaule. Įrodymų, jog ieškovė ginčo sandorį sudarė būtent M. G. apgaulės įtakoje, byloje nepateikta. Minėta, kad pačios ieškovės elgesys po sandorio sudarymo patvirtina, kad ieškovės suprato sudaromo sandorio esmę bei teisines pasekmes, kadangi sandorį nutarė ginčyti tik po to, kai mirė jos sūnus M. G., o ginčo butą paveldėjo atsakovė. Teismas sprendžia, jog byloje neįrodyta, jog Dovanojimo sutartis buvo sudaryta M. G. apgaulės įtakoje (CK 1.91 str.).
Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog M. G. ieškovės atžvilgiu atliktų kokius nors geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus arba netinkamai elgtųsi su padovanotu turtu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas nenustatė CK 6.472 str. nustatytų pažeidimų, sudarančių pagirndą panaikinti dovanojimo sandorį.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė iš viso 3 000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 117-118). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 3 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju už ieškovės pareikštą ieškinį turėjo būti sumokėtas 2 802,00 Lt dydžio žyminis mokestis. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 500,00 Lt žyminio mokesčio bei prašė likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-12 nutartimi atidėjo ieškovei 2 302,00 Lt dalies mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus išnagrinėta byla ir priimtas procesinis sprendimas (b.l. 40). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 84 str., 85 str. 1 d. 11 p., 96 str. 2 d., valstybės naudai iš ieškovės priteistina 2 302,00 Lt (666,00 EUR) atidėto žyminio mokesčio dalis. Tuo pačiu, vadovaujantis CPK 92 str. ir 96 str. 2 d. valstybės naudai iš ieškovės priteistina 47,04 Lt (13,00 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 2 302,00 (du tūkstančius tris šimtus du litus 00 ct) atidėto žyminio mokesčio (666,00 EUR), taip pat 47,04 Lt (keturiasdešimt septynis litus 04 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (13,00 EUR).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.