Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios D. D. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Gribžiniai“ ieškinį atsakovei D. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei D. D. nagrinėjamoje byloje ieškinys ir procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai 2016 m. sausio 15 d., tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje yra procesinis pagrindas priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2015-08-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-332-569/2016 (buvęs Nr. B2-740-569-2015) nutarė iškelti bankroto bylą D. D. įmonei. Nutartyje konstatuota, kad įmonė Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo įpareigota pateikti įrodymus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje, apie D. D. įmonės finansinę padėtį, tačiau šio teismo įpareigojimo D. D. įmonė nevykdė. Teismui užklausus VĮ Registrų centras, pastarasis nurodė, kad D. D. įmonė nekilnojamojo turto neturi. Iš internetinio VĮ Registrų centras puslapio matyti, kad nuo D. D. įmonės įsteigimo 2002 m. liepos 3 d., įmonė nėra teikusi Juridinių asmenų registrui jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis D. D. įmonė 2015-05-25 dienai buvo skolinga šiam kreditoriui 81581,84 Eur. Minėtas kreditorius taip pat nurodė, kad įmonė nėra pateikusi Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2007-10-01, taip pat Metinės pelno mokesčių deklaracijos už 2006-2013 metus. VSDFV Šiaulių skyriaus 2007-06-27 ir 2010-11-23 Sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka patvirtina, kad D. D. įmonė valstybinio socialinio draudimo fondui yra skolinga nuo 2007 m. birželio 27 d. Tuo metu jos skola sudarė 4436 Lt, bankroto bylos iškėlimo metu D. D. įmonės skola šiam kreditoriui – 48 898,46 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios D. D. įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 163 086,12 Eur sumai, kuriuos sudarė: J. F. – 2201,11 Eur, VSDFV Šiaulių skyriui – 48899,67 Eur, VMI prie LR Finansų ministerijos – 81581,84 Eur, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui – 155,53 Eur, Valstybinei darbo inspekcijai – 796,46 Eur, antstoliui R.Kudrauskui – 365,29 Eur, UAB „Omnitel“ – 12573,36 Eur, UAB „PZU Lietuva“ – 972,67 Eur, UAB „Skulas“ – 2678,74 Eur, UAB „Sostena“ – 12672,57 Eur, TEO LT, AB – 188,88 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė dviem pagrindais – kad atsakovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip padarydama žalą kreditoriams, bei dėl to, kad atsakovė, būdama įmonės vadove, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. neužtikrino įmonės dokumentų ir turto išsaugojimo, o taip pat jų perdavimo bankroto administratoriui.

ĮBĮ numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d. 2 p., 3 p., 8 str. 1 d.). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.

Be to, Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.

Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. D. įmonės skolos susidarė jau 2007 m. (skola Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui, UAB „Skulas“ nuo 2008 m., UAB „Sostena“ nuo 2008 m. ir kt.), atsakovo turimas turtas buvo areštuotas. Įmonės savininkė D. D. atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad įmonės veikla nebevykdoma nuo 2008 m., kai UAB „Fazer kepyklos“ nutraukė transporto priemonių tiekimo sutartį su D. D. įmone. 2013-09-24 atsakovui D. D. įmonei suteiktas likviduojamos įmonės statusas, likvidatore paskirta D. D., ką patvirtina VĮ Registrų centro duomenys internetiniame portale. Nepaisant to, kad įmonė jau nuo 2007 m. galimai buvo nemoki, įmonės įsipareigojimai kreditoriams dar labiau didėjo, kas reiškia, kad įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams – 163905,82 Eur. Duomenų apie įmonės realiai turimą turtą bankroto bylos iškėlimo metu nėra, kadangi VĮ Registrų centras nebuvo teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, registruoto turto įmonė taip pat neturi. Be to, atsakovė neperdavė administratoriui jokių įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą įmonės turtą. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė, kaip D. D. įmonės vadovė, būdama jos savininkė, veikė pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovo ir jo kreditorių interesus.

Nustačius, kad atsakovė tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jos kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, jog kalta bendrovės vadovė.

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.

Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovė D. D. neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovas įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės D. D. valstybei priteisiamas 2117 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai D. D. įmonei, juridinio asmens kodas 145850278, iš atsakovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 166405,82 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai penki eurai 82 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 166405,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2117,00 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas septyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Išaiškinti atsakovei D. D., dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apygardos teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.