- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-29
- Bylos Nr.
- e2S-706-1042/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) V. M. ir I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7119-1134/2024, kuria teismas nutarė netenkinti ieškovų V. M. ir I. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų I. M. ir V. M. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims V. A., UAB „S. N.“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. A51- 89121/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ panaikinimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų statybą ir kitus veiksmus leidžiančių statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir dėl servituto pabaigos suėjus senaties terminui, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą „Dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ Nr. A51-89121/21(3.3.15.4E-AD24); 2) panaikinti atsakovo Vilniaus savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus: 2021 m. birželio 10 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-210610-00928, leidžiantį vykdyti statybos darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esančiame tarnaujančiame servitute („kiti servitutai“ (tarnaujantis, 0.3726 ha ploto) – leisti statyti G. gatvę ir inžinerinius tinklus; 2024 m. balandžio 29 d. trečiajam asmeniui UAB „S. N.“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-240429-00261, kuriuo trečiajam asmeniui UAB „S. N.“ naudojantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esančiu tarnaujančiu servitutu („kiti servitutai“ (tarnaujantis, 0.3726 ha ploto) – leisti statyti G. gatvę ir inžinerinius tinklus, buvo leista įgyvendinti projektą „Prekybos paskirties pastato – operatorinės su degaline ir automatine automobilių plovykla, ir kitos paskirties inžinerinio statinio – automobilių savitarnos plovyklos, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“; 2024 m. rugsėjo 9 d. P. seniūnijoje UAB „S. N.“ 2024 m. balandžio 29 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-01-240429-00261 pagrindu išduotą leidimą vykdyti žemės kasimo darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti pasibaigusiu servitutą („kiti servitutai“ (tarnaujantis, 0.3726 ha ploto) – leisti statyti G. gatvę ir inžinerinius tinklus, nustatytą 2001 m. gruodžio 27 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 4124-01, žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, senaties pagrindu nuo bylos iškėlimo teisme momento, t. y. nuo 2021 m. spalio 18 d.; 4) teismui nematant pagrindo tenkinti reikalavimą dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu, pripažinti pasibaigusiu servitutą („kiti servitutai“ (tarnaujantis, 0.3726 ha ploto) – leisti statyti G. gatvę ir inžinerinius tinklus, nustatytą 2001 m. gruodžio 27 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 4124-01, žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, dalyje, kurioje neegzistuoja faktinis kelias. Ieškovai prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo uždrausti trečiajam asmeniui UAB „S. N.“ žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) vykdyti bet kokius statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-240429-00261. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, kitaip sprendimo šioje byloje vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad jokie apribojimai administracijai naudotis servitutu nėra nustatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti, tokių apribojimų nustatymas prieštarautų servituto paskirčiai ir tikslams. Tvirtino, kad patikslintas ieškovų ieškinys yra su trūkumais. Atsakovės nuomone, ieškovų nesutikimas savaime nėra pagrindas uždrausti vykdyti statybos darbus pagal teisėtai išduotą ir galiojantį statybos leidimą, teisėtai nustatyto ir galiojančio servituto ribose.
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie AM prašė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užkirstų kelią vykdyti Vilniaus miesto savivaldybei pradėtą projektą ir suvaržytų jos teises, būtų neproporcingai pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė.
4. Trečiasis asmuo V. A. prašė teismo tenkinti ieškovų prašymą. Teigė, kad pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręsta situacija ir dėl trečiajam asmeniui priklausančių bei žemės sklype esančių inžinerinių tinklų. Tvirtino, kad reikia užtikrinti, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas netaptų beprasmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. nutartimi netenkino ieškovų V. M. ir I. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad jokie apribojimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai naudotis servitutu nėra nustatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti. Pažymėjo, kad prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovai iš esmės siekia iki bylos išnagrinėjimo užkirsti kelią naudoti servitutą, tačiau, teismo vertinimu, toks ieškovų nesutikimas savaime nėra pagrindas uždrausti vykdyti statybos darbus pagal teisėtai išduotą ir galiojantį statybos leidimą, teisėtai nustatyto ir galiojančio servituto ribose. Sprendė, kad ieškovų pateikti argumentai dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir neįrodyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas I. M. ir V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti jų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Atskirajame skunde teigė, kad siekia servitutą išlaikyti tokioje pačioje apimtyje, kuri buvo pastaruosius dešimt metų. Tvirtino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neišeina už nagrinėjamos bylos ribų. Apeliantų nuomone, savivaldybė bylos nagrinėjimo metu išduodama leidimus ir sudarydama sąlygas tretiesiems asmenims pradėti naudotis ginčijamu servitutu iš esmės siekia paneigti ieškovų įgytą teisę į servituto panaikinimą. Apeliantų vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų panaikinta ieškovų reali galimybė siekti, kad atsakovams daugiau nei dvidešimt metų nesinaudojant servitutu, jis gali būti panaikintas senaties pagrindu. Apeliantams kyla abejonių, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pasisakė dėl bylos baigties.
Atsiliepimas
8. Atsiliepdama į atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovai prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesiekė byloje esamos padėties išlaikymo, o siekia nepagrįsto, neproporcingo kitų asmenų teisių ir net viešojo intereso ribojimo. Ieškovai jau prašė taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas įsiteisėjusia nutartimi prašymo netenkino ir dėl to, kad prašomos taikyti priemonės neatitiko nagrinėjamos bylos dalyko ir bylos ribų. Administracija yra pateikusi į bylą duomenis, kad ginčo servitutas buvo ir yra naudojamas nuo pat jo įregistravimo.
9. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą trečiasis asmuo V. A. prašė skundą tenkinti. Atsiliepime teigė, kad sutinka su apeliantų teiginiais, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama ne apskritai uždrausti servituto naudojimą, o sustabdyti naujos infrastruktūros bylos nagrinėjimo metu įrengimą. Mano, kad siekiant užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo metu išliktų buvusi servituto naudojimo situacija, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Atsiliepdama į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie AM prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovams neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo palankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
14. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad parenkant bei taikant konkrečius suvaržymus turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat į teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-516/2021).
15. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovų I. M. ir V. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas sprendė, kad ieškovų pateikti argumentai dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui yra deklaratyvūs, kadangi nėra pateikti jokie juos pagrindžiantys įrodymai. Teismo vertinimu, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apskritai nėra susijęs su kokia nors grėsme teismo sprendimo įvykdymui.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai pateikdami teismui patikslintą ieškinį ir pakartotinai prašydami teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepaneigė pirmosios instancijos teismo prieš tai minėtų išvadų. Iš ieškovų patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovai, be kita ko, prašo: panaikinti atsakovės Vilniaus savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir pripažinti pasibaigusiu servitutą, o teikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia, kad trečiajam asmeniui UAB „S. N.“ žemės sklype būtų uždrausta vykdyti bet kokius statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovai galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkinimą sieja su aplinkybėmis, jog bylos nagrinėjimo metu servitutas savivaldybės ar trečiųjų asmenų gali būti naudojamas ir tai lems bet kokio ieškovų interesus atitinkančio sprendimo priėmimą betiksliu – neatitinkančiu faktinių aplinkybių. Taigi, akivaizdu, kad ieškovai nesiekia pagrįsti prašyme nurodytų aplinkybių, jog priėmus galimai jiems palankų teismo sprendimą jo įvykdymas būtų neįmanomas ar apsunkintas, tačiau ieškovai siekia, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones dėl šių priemonių taikymo atsiradusios faktinės aplinkybės atitiktų jų ieškinyje nurodytas įrodinėtinas servituto nenaudojimo aplinkybes, ir teismui nebūtų pagrindo netenkinti jų ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų siekiai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų, proporcingumo ir ekonomiškumo principų ir laikinosios apsaugos neturėtų būti taikomos siekiant palengvinti šalims bylos nagrinėjimo metu įrodinėti ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą.
17. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovų pateikti argumentai dėl egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui yra deklaratyvūs ir neįrodyti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.