- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-405-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00150-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Atsakovas
- J. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo už akių pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovo J. B. 2 419,22 Eur negrąžinto kredito dalį, 216,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 2 d.), 21,57 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 419,22 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 26 d.), 1461,50 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,52 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. spalio 27 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 2 d.); 21,57 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2419,22 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas..
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. balandžio 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K084791505 (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 2 968,39 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą iki 2024 m. balandžio 26 d. ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1906,61 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 21,57 procentų), 238,87 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl ieškovė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2021 m. kovo 2 d. nutraukė Sutartį, vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K084791505 Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio ir jo skaičiavimo tvarkos bei 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (21,57 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
4. Priteisė iš atsakovo 2 419,22 Eur negrąžintos kredito dalies, 216,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 824,12 Eur negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 2 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 26 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 204,44 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Neo Finance“ naudai.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2 419,22 Eur negrąžinto kredito dalis bei 216,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, priskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2021 m. kovo 2 d.
6. Nustatė, kad šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 21,57 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. balandžio 26 d. Ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nes ieškovė byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
7. Nustatė, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį ieškovei sumokėti 1 906,61 Eur mokėjimo palūkanų.
8. Nurodė, kad ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 21,57 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 26 d.), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.
9. Nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 216,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 2 d.), tačiau priteistinų sumų detalizacijos teismui neteikė, t. y. nepateikė duomenų kiek ir kokiais mokėjimais atsakovas sumokėjo mokėjimo palūkanas. Kadangi ieškovė prašo priteisti 216,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 2 d.), atsižvelgus į mokėjimų grafike išdėstytus mokėjimus ir jų sumas (iki 2021 m. kovo 2 d. atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 1082,49 Eur mokėjimo palūkanų), teismas darė išvadą, kad atsakovas iki 2021 m. kovo 2 d. ieškovei buvo sumokėjęs 866,33 Eur mokėjimo palūkanų. Atsižvelgus į tai, kad pagal sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 1 906,61 Eur mokėjimo palūkanų, iki sutarties nutraukimo buvo sumokėjęs ieškovei 866,33 Eur mokėjimo palūkanų, o teismas iš atsakovo priteisė 216,16 Eur mokėjimo palūkanų, laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra 824,12 Eur (1906,61 Eur – 866,33 Eur – 216,16 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. balandžio 26 d.), ji šią sumą būtų gavusi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisė 824,12 Eur negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma).
10. Nurodė, kad Sutarties Specialiojoje dalyje numatyta, kad visas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos yra 2 038,87 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 1 800 Eur. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 238,87 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudarė pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 1 461,50 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos. Iš ieškovės ieškinyje išdėstyto prašymo priteisti 1 461,50 Eur tarpininkavimo mokesčio, teismas sprendė, kad atsakovas yra sumokėjęs 577,37 Eur tarpininkavimo mokesčio (2038,87 Eur – 1461,50 Eur), t. y. sumokėjęs visą tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaida, o prašomą priteisti 1 461,50 Eur tarpininkavimo mokestį, laikė netesybomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, numatančiu, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimą dėl 1 461,50 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo netenkino.
11. Be to, teismas, įvertinęs minėtas šalių sudarytos kredito sutarties nuostatas, sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies (tarpininkavimo mokesčio nuolaidos) pobūdį ir apskaičiavimo būdą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju, savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta vartojimo kredito sutarties Nr. K084791505 5.3, 5.4 punkte nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu tiek procedūriniu, tiek materialiniu aspektu, bei prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai imperatyviai normai, todėl pripažino negaliojančia ab initio.
12. Nurodė, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 21,57 proc. dydžio metinę palūkanų normą, viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį. Kadangi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, vartojimo kredito sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti 6,52 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. spalio 27 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. kovo 2 d.) ir 21,57 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 419,22 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo už akių dalį dėl: 1) negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 21,57 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 419,22 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-04-26); 2) tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 461,50 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3) bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 292 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma - nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas. Be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei Sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai).
Žemesnės instancijos teismas
15. Kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
17. Mano, kad tesimas visiškai neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta ir grafikas nebegaliojo Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
18. Kadangi planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, tai gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
19. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja.
20. Atkreipia o dėmesį į tai, jog apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjos patirti nuostoliai. Paskolos sumą paskolos gavėjui suteikia ne tarpusavio skolinimo platformos operatorius AB „NEO Finance“, o paskolos davėjas suteikia nurodymus operatoriui dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo konkrečiomis sąlygomis su konkrečiais požymiais apibrėžtais vartojimo kredito gavėjais ir operatorius savo vardu paskolos davėjo lėšomis sudaro vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, kaip tai nustato Įstatymas. Tokiu atveju paskolos davėjai, suteikdami operatoriui nurodymus dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo su vartojimo kredito gavėjais, neturi atskaitomų išlaidų, o skolindami savo pinigus tikisi gauti pelno (palūkanų).
21. Šiuo atveju, atsakovas atliko tik septyniolika pilnų įmokų (iš 60 mėnesinių įmokų) pagal dar galiojusį Sutarties grafiką, o negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 21,57 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 419,22 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-04-26), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir neprisirišant prie Sutarties grafiko. Mano, kad teismas nepagrįstai pakeitė ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką.
22. Apeliantės nuomone, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo taip pat turėjo būti tenkintas. Nurodo, kad ginčijamame sprendime už akių buvo neteisingai konstatuota, kad prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme yra netesybos.
23. Tarpininkavimo mokestis yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, o bendrovė turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Šis mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat, tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė priežiūra.
24. Apeliantė pažymi, kad prieš suteikdama vartojimo kreditą, atsakovui pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (Standartinę informaciją). Jam buvo nurodytos visos siūlomo vartojimo kredito pagrindinės ypatybės ir galimas konkretus poveikis kredito gavėjui.
25. Specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 4,90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1.p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka, kuri yra išsamiai aptarta Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte. Taip pat, Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos, kuri yra 2 038,87 Eur, yra nurodyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida, kuri yra 1 800 Eur bei nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma, kuri yra 238,87 Eur.
26. Apeliantės nuomone, padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms VKĮ nuostatoms. Sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo buvo pasirašytos laisva valia, atsakovas nebuvo klaidinamas, jam buvo pateikta informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei jo apskaičiavimą.
27. Nustačius, jog ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir ieškovei priteistos viso jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
28. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
30. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 21,57 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 419,22 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-04-26); dėl 1 461,50 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2019 m. balandžio 26 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 968,39 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 906,61 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 21,57 procentai), 238,87 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. balandžio 26 d. Kaip matyti iš standartinės informacijos apie kreditą kredito kaina turėjo būti sumokėta per 60 periodinių įmokų. Ieškovė 2021 m. vasario 24 d. pranešimu informavo atsakovą, kad nuo 2021 m. kovo 2 d. Sutartį nutraukia, pastarajam nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Duomenų, kad atsakovas per pranešimu apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimą būtų padengęs, byloje nėra. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas yra skolingas 2 419,22 Eur kredito.
32. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
33. Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisykle ir atsižvelgus į byloje neginčijamai nustatytą faktinę aplinkybę, kad Vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. kovo 2 d., daroma išvada, kad mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui nebegali būti skaičiuojamos. Šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
34. CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo pasekmes, 2 dalis numato, kad sutarties nutraukimas nepanaikinta teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (LAT 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
35. Nesutiktina su apeliante, kad, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teismas neturėjo pagrindo vadovautis nutrauktos Vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, apskaičiuojant negautas pajamas yra visiškai pagrįsta atsižvelgti į kredito grąžinimo grafike nurodytas sumas, kurios būtų sumokėtos tinkamai vykdant sutartį bei laiku mokant įmokas. Aptarto vertinimo nekeičia apeliantės nurodomos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.8, 2.1, 5.2 ir 5.4 punktų nuostatos, reglamentuojančios bendrą vartojimo kredito kainą, šalių susitarimo esmę, vartojimo kredito gavėjo pareigą kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį bei netinkamo Sutarties vykdymo sąlygotas pasekmes vartojimo kredito gavėjui.
36. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma, ką ir pati apeliantė pripažįsta. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
37. Skaičiuojant negautas pajamas (nuostolius) mokėjimo palūkanų forma, siejant jas su Sutartyje nustatytu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip to siekia apeliantė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam praturtėjimui atsakovo sąskaita, kas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.
38. Vien apeliantės teiginiai, kad ji yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, teikianti finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir laiku nesumokėjus grąžintinos sumos, vartojimo kredito davėja (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolių, nepagrindžia, kad jie viršija pirmosios instancijos teismo priteistą negautų pajamų (nuostolių) sumą. Neginčytina, jog ieškovė turi teisę į nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, tačiau, būtent ji ir privalo įrodyti konkretų šių nuostolių dydį, jei mano, kad jie viršija mokėjimo grafike nurodytas sumas. Šiuo gi atveju, apeliantė neteikė jokių konkrečių paskaičiavimų, neįrodinėjo, kad, negavusi iš atsakovo atitinkamų įmokų, negavo konkrečių realių pajamų.
39. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais duomenimis, pagrįstai nustatė, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 1906,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Tad teismas tenkinęs reikalavimą dėl 216,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, įvertinęs atsakovo įmokėtų mokėjimo palūkanų sumą (866,33 Eur), pagrįstai laikė, kad ieškovės negautos pajamos nuo Sutarties nutraukimo iki jos įvykdymo termino pabaigos (2024-04-26) sudaro 824,12 Eur.
40. T.p. teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
41. Apeliantės argumentai, kuriais ji nesutinka su teismo taikytais negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo būdais ar metodais, ar, kad ji, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, teikia finansines paslaugas investuotojams, siekiantiems gauti pelno, nepaneigia, jog Sutartimi teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei nustatyta skundžiamu teismo procesiniu sprendimu.
42. Dėl tarpininkavimo mokesčio apeliantė teigia, jog pagal Sutarties 1.8. punktą, bendra vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) yra visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį <...> ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Kartu apeliantė pažymi, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įsipareigojimus pagal Sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, paskaičiuotos pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, todėl apeliantės vertinimu vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą, teismas nepagrįstai prilygino netesyboms.
43. Netesybų samprata pateikiama CK 6.71 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal Sutarties 5.3 punktą Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 eurų (5.3.2). Sutarties 5.4 punktas numatė, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, jis priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida, bet vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutartyje nurodoma, kad kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11. punktu. Šis punktas nustato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
44. Iš aptartų Sutarties sąlygų akivaizdu, kad Sutarties sudarymo metu 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas netinkamai vykdys Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sisteminis šių nuostatų aiškinimas leidžia spręsti, kad tokia Sutarties sąlyga, kuomet kreditorė turi teisę panaikinti Sutarties sudarymo metu pritaikytą nuolaidą netinkamo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo atveju, turėtų skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti iš kredito sutarties kylančias prievoles ir išvengti neigiamų finansinių pasekmių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti 5.3.2 punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Kas leidžia spręsti, kad Sutarties 5.3.2 punkte numatytos mokesčio dalies mokėjimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pažeidimu, todėl nuolaidos panaikinimas reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą atsakovui, o tai iš esmės atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Todėl skundžiamą sprendimą už akių priėmęs teismas visiškai pagrįstai Sutarties 5.3., 5.4 punktuose įtvirtintas nuostatas pripažino nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu bei prieštaraujančias VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai imperatyviai normai.
45. Apeliantės nuomonė, kad tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms VKĮ nuostatoms, iš esmės pagrįsta tik tuo, kad kredito davėjos vertinimu, atsakovui ši Sutarties sąlyga buvo aiškiai ir suprantamai atskleista. Pabrėžtina, kad bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas, automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas, o ne aptariant sąlygas individualiai.
46. Atsakovui su ieškove sudarius Vartojimo kredito (paskolos) sutartį, jis laikytinas vartotoju, kuriam taikomi ir papildomi, specialūs, tik šiai sutarties rūšiai būdingi silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimo būdai. Pabrėžtina, kad kasacinis teismas 2018-02-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018 yra pasisakęs, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.
47. Vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą ir kt. reglamentuoja VKĮ nuostatos. Būtent VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
48. Sąžiningumo aspektu įvertinus šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygą dėl 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies atsižvelgtina į tai, kad ieškovės reikalaujama suma akivaizdžiai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį. Tai dar kartą patvirtina, pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta Sutarties 5.3, 5.4 punktuose laikytina netesybomis ir nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu. Be to Sutartyje numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę ir imperatyvių VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
49. Apeliantei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos apygardų teismų praktikos, pažymėtina, jog yra galima teismų sukurtų precedentų konkurencija, o jai esant turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką, kitus turinčius reikšmės veiksnius, galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.) ir pan. (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). O naujausioje ir aktualiausioje apygardų teismų praktikoje laikomasi šioje nutartyje išdėstytos pozicijos esminiais apeliacinio skundo nesutikimo su sprendimu už akių argumentais (Vilniaus apygardos teismo 2021-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1524-934/2021, Kauno apygardos teismo 2021-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-870-555/2021, Klaipėdos apygardos tesimo 2021-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-550-889/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021-04-13 nutartis civilinėje byloje e2A-961-855/2021, 2021-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-289-603/2021). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog priimdamas skundžiamą sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos.
50. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Dėl kitų apeliantės teiginių, kaip neturinčių įtakos ginčijamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, plačiau nepasisakytina.
51. Konstatavus, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, o skundžiama teismo procesinio sprendimo dalis teisėta ir pagrįsta, nėra jokio pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso pirmosios instancijos teisme metu. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
52. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.