Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-05-15 · Civilinė byla Nr. e2S-423-883/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-15
Bylos Nr.
e2S-423-883/2018
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00353-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
MB „Pastatų griovimas“
Kreditorius
MB „Pastatų griovimas“
Civilinė byla Nr. e2S-423-883/2018Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00353-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.2.3.; 3.1.18.3;. 3.1.18.7.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos MB „Pastatų griovimas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-5649-1009/2018 pagal kreditoriaus MB „Pastatų griovimas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė MB „Pastatų griovimas“ kreipėsi į teismą 2018-03-28 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėtu prašymu kreditorė MB „Pastatų griovimas“ prašo priteisti 97 930,13 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkei UAB „Aplinkotvarka“ – areštuoti 97 930,13 Eur reikalavimo sumai UAB „Aplinkotvarka“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas skolininkę UAB „Aplinkotvarka“, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti 97 930,13 Eur reikalavimo sumai pinigines lėšas ir/ar vertybinius popierius ir/ar turtines teises, esančias pas skolininkę ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant skolininkei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, leidžiant skolininkei UAB „Aplinkotvarka“ atsiskaityti su kreditore MB „Pastatų griovimas“.Kreditorė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad UAB „Aplinkotvarka“ finansinė būklė yra sunki, nes ši įmonė yra skolinga ženklias sumas net valstybinėms institucijoms, o 97 930,13 Eur reikalavimo suma skolininkei yra didelė. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3235-237/2018 pagal ieškovės MB „Pastatų griovimas“ ieškinį atsakovei UAB „Aplinkotvarka“ dėl skolos priteisimo, kurioje skolininkė UAB „Aplinkotvarka“ su MB „Pastatų griovimas“ reikalavimais sutinka, tačiau realių veiksmų dėl skolos grąžinimo nesiima. Pareiškėja nurodo, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad UAB „Aplinkotvarka“ gali nesąžiningai elgtis MB „Pastatų griovimas“ atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „Aplinkotvarka“ atžvilgiu atmetė. Teismas sprendė, jog vien didelė ieškinio suma negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorius su pareiškimu nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad skolininko turtinė padėtis yra bloga ir dėl to reikalavimo suma skolininkui iš tiesų laikytina labai didele. Teismas nustatė, kad skolininkė įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondui neturi, o kreditorė nepateikė duomenų ir apie skolininkės nesąžiningumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė MB „Pastatų griovimas“ prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-5649-1009/2018 ir tenkinti kreditorės MB „Pastatų griovimas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB „Aplinkotvarka“ atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Kreditorė MB „pastatų griovimas“ kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui pateikė įrodymus, iš kurių matyti, jog skolininkė UAB „Aplinkotvarka“ yra skolinga Sodrai, taip pat nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra nagrinėjama dar viena byla dėl skolos priteisimo, kurioje atsakovė yra UAB „Aplinkotvarka“. Be to, didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką didelės ieškinio sumos tikslas yra palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris prašo taikyti areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, todėl būtent skolininkė turi pagrįsti, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, o jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.Kreditorė mano, kad skolininkės UAB „Aplinkotvarka“ nesąžiningumą įrodo ir tai, kad ji laiku neatsiskaitė už atliktas paslaugas, nors paslaugas priėmė, dėl jų pretenzijų nereiškė. Skolininkės nesąžiningumą taip pat įrodo ir kiti viešai prieinami duomenys.Atsiliepimo į kreditorės MB „Pastatų griovimas“ atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė MB „Pastatų griovimas“ 2018-03-28 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi į teismą. Pareiškimu MB „Pastatų griovimas“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkei UAB „Aplinkotvarka“ – areštuoti 97 930,13 Eur reikalavimo sumai UAB „Aplinkotvarka“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas skolininkę UAB „Aplinkotvarka“, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuoti 97 930,13 Eur reikalavimo sumai pinigines lėšas ir/ar vertybinius popierius ir/ar turtines teises, esančias pas skolininkę ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant skolininkei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, leidžiant skolininkei UAB „Aplinkotvarka“ atsiskaityti su apeliante MB „Pastatų griovimas“. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismas, ginčijamoje nutartyje nurodė, kad preliminariai įvertinus pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi nagrinėjamu atveju yra aktualus antrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijus – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Atskirajame skunde apeliantė MB „Pastatų griovimas“ nurodo, kad jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkei buvo pagrįstas ir šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, t. y. apeliantė įrodinėja, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovei palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Su tokiu MB „Pastatų griovimas“ teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Apeliantė nurodo, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą iniciavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-943/2018; 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018).Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu.Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir reikalavimo sumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).Nagrinėjamoje byloje apeliantė MB „Pastatų griovimas“ duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie skolininkės UAB „Aplinkotvaka“ nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Nesąžiningumas buvo grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kad UAB „Aplinkotvarka“ laiku neatsiskaitė už atliktas paslaugas, nors paslaugas priėmė, dėl jų pretenzijų nereiškė; UAB „Aplinkotvarka“ yra skolinga Sodrai, nesumoka mokesčių valstybinei mokesčių inspekcijai. Apeliacinės instancijos eismo vertinimu vien neatsiskaitymo su ieškove faktas nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. UAB „Aplinkotvarka“ nemokumo atveju negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų MB „Pastatų griovimas“ reikalavimo ir atsakovo turto disproporcija, o ne kurie nors nesąžiningi jo veiksmai, apie tai taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui dieną (2018-03-29) Sodros duomenimis UAB „Aplinkotvarka“ socialinio draudimo įmokų, baudų bei delspinigių skola Sodrai buvo lygi nuliui (2018-03-28 skola buvo sumokėta). Patikrinus paskutinius Sodros duomenis naujų duomenų apie UAB „Aplinkotvarka“ skolą Sodrai rasta nebuvo, o tai paneigia apeliantės teiginius dėl skolininkės nesąžiningumo.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nutartis ta apimtimi, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, naikintina, o ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė