Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.2.2.8.2.; 3.2.6.1.; 3.4.3.9.3.

2017 m. gruodžio 15 d.

dalyvaujant bankrutavusios L. V. individualios įmonės bankroto administratoriui S. Š., nedalyvaujant kreditoriams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl bankrutavusios L. V. individualiosios įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi L. V. IĮ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas S. Š.. 2017 m. rugsėjo 7 d. patvirtintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. spalio 5 d. ir 2017 m. spalio 31 d. nutartimis buvo patikslintas. 2017 m. spalio 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditoriams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė bankroto administratorius ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Iš kreditorės UAB „Julianus Inkaso“ gautas prašymas nagrinėti bylą kreditorei nedalyvaujant. Kiti kreditoriai iki posėdžio dienos jokių prašymų teismui nėra pareiškę, į posėdį nei vienas jų neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis numato, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos duomenų, bankroto administratoriaus ataskaitos ir jo paaiškinimų nustatyta, kad teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalėjo perduoti įmonės administratorei turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorius registruotais laiškais išsiuntė informaciją apie bankroto bylos iškėlimą buvusiam įmonės vadovui L. V., tačiau laiškų įteikti nepavyko. Administratorius keletą kartų buvo nuvykęs įmonės registracijos adresu, tačiau vadovo nepavyko rasti. Taip pat buvo kreiptasi į policiją, tačiau policijos pareigūnams nepavyko nustatyti faktinės L. V. buvimo vietos, o nurodytas buvusio vadovo telefono numeris buvo išjungtas. Todėl administratoriui nepavyko perimti įmonės dokumentų ir turto.

Bylos duomenys patvirtina, jog L. V. IĮ jokio turto neturi, įmonėje darbuotojų nebuvo. Kadangi administratoriui nepavyko perimti L. V. IĮ finansinių dokumentų ir turto, nebuvo galimybės peržiūrėti ir įvertinti įmonės sudarytų sandorių per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, nustatyti tyčinio bankroto požymių ir kitų įmonės savininko atsakomybę kvalifikuojančių požymių. Administratoriaus nuomone, L. V. elgesys galimai sąlygojo tiek įmonės, tiek paties savininko skolų valstybei ir privatiems kreditoriams susidarymą ir bankroto bylos iškėlimą.

Byloje yra patvirtinti ir liko nepatenkinti 7 987,14 Eur vertės finansiniai kreditorių reikalavimai. Bankroto proceso metu pajamų gauta nebuvo, o bankroto administratorius savo lėšomis apmokėjo patirtas administravimo išlaidas.

Bankroto administratoriaus pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr. (KM)-D2-3258 patvirtina, kad bankrutavusi L. V. IĮ su aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi.

Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama.

Teismui savo iniciatyva patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę nustatyta, jog bylų, kuriose bankrutavusi L. V. IĮ dalyvautų proceso šalimi, nėra.

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog bankroto administratorius atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Tai yra galutinis rezultatas, kurio siekiama, o susidarius situacijai, kai įmonės turto bei dokumentų nėra, taip pat nėra galimybių juos surasti ir perimti, bankroto procedūros tęsimas nebūtų naudingas kreditoriams dėl didėjančių išlaidų ir tai neatitiktų bankroto procedūrų operatyvumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

Taigi esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog administratorius atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymi, kad individualios įmonės civilinė atsakomybė kreditoriams yra neribota (CK 2.50 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užbaigus individualios įmonės bankroto procedūras lieka neįvykdytų individualios įmonės savininko įsiskolinimų, teismas, gavęs informaciją apie įmonės išregistravimą, vykdomuosius dokumentus pagal asmenines individualios įmonės dalyvių prievoles turi grąžinti individualios įmonės bankroto proceso metu juos teismui perdavusiems antstoliams, kurie vykdė priverstinį išieškojimą iš įmonės dalyvių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1945/2011). Individualiai įmonei veiklą pabaigus dėl bankroto ir ją išregistravus, pasibaigė bendraatsakovo (atsakovės savininko) L. V. prievolės tik individualios įmonės kreditoriams, tačiau prievolės, kurias įgijo asmeniškai L. V. išliko, todėl antstoliams yra pagrindas tęsti asmeninių skolų išieškojimą iš L. V. (CK 2.50 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, antstoliams grąžintini vykdomieji dokumentai, išduoti L. V. atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 259, 268–270 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti bankrutavusios L. V. individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto.

Įpareigoti bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.

Įpareigoti bankroto administratorių sprendimo kopiją įteikti kreditoriams.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstoliams vykdomuosius dokumentus, išduotus bendraatsakovo (atsakovės savininko) L. V. atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.