Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. e2S-1352-613/2016Teisėja Egidijus Mickevičius (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08378-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.1.2.2; 3.3.1.21; 3.3.2.3

2016 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) G. V., atstovaujamos advokato G. G., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui A. M. A. A. S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti šalių 2006-11-22 Jungtinėje Karalystėje sudarytą ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – CMS) 2008-06-26 įregistruotą santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui.Nurodo, jog ieškovė su atsakovu santuokinio gyvenimo negyvena jau daugiau nei 2 metai, santuoka faktiškai yra iširusi, todėl nebegali būti išsaugota.Nurodo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes išsiskyrė požiūriai į gyvenimo vertybes, abu nepakankamai pastangų dėjo santuokai išsaugoti. Teigia, kad atsakovas daugiau nei 2 metai neteikia materialinio išlaikymo sūnui. Ieškovė viena rūpinasi ir užtikrina jo poreikius.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui.Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šioje byloje turi būti taikomas 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (Toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“). Vadovaudamasis Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis bei ieškovės pateiktais dokumentais – santuokos liudijimu, duomenimis apie darbo ir gyvenamąją vietą, padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovas dar nuo 2006 m. nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl reikalavimas dėl santuokos nutraukimo nėra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Nustatinėdamas vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) formuojama praktika dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo valstybėje narėje, taip pat rėmėsi minėto teismo nustatytais kriterijais, padedančiais nagrinėjančiam bylą teismui nustatyti vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą valstybėje narėje. Remdamasis turimais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad vaiko įprastinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje – jis ten gimė, ieškovė nurodė, kad gyvena kartu su vaiku savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kokių nors įrodymų, kad sūnus gyventų Lietuvoje, čia lankytų mokyklą ar butų susijęs bent kokiais pastoviais, nuolatiniais socialiniais ryšiais, nepateikė. Todėl ir reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, skirtas daliai šeimos turtinių santykių, t. y. ir išlaikymo klausimams, spręsti. Reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo gali būti pareiškiamas kaip vienas iš teisme spręstinų reikalavimų santuokos nutraukimo byloje. Kadangi santuokos nutraukimo byla neteisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, jame negali būti nagrinėjamas ir vaiko išlaikymo klausimas.Kadangi nei vienas iš pareikštų reikalavimų nėra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teisme gautas apeliantės atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 nutarties. Apeliantė prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Klaipėdos miesto apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl bylos teismingumo netinkami taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK, CPK) VE dalies LIX skyriaus nuostatas (LR CPK 784, 785 str.), prilygindamas Apeliantės laikinąją gyvenamąja vietą Apeliantės nuolatinei gyvenamajai vietai. Teismas taip pat netinkamai taikė 2003-11-27 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/200“;Remiantis išrašu iš Gyventojų registro tarnybos, Apeliantė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), ši vieta ir turi būti laikoma jos nuolatine gyvenamąja vieta. Išvykimo į užsienį faktas, remiantis LR CK 2.12 straipsnio 4 dalimi, nelaikomas asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu. Pagal LR CK 2.12 straipsnio 4 dalį, asmeniui išvykusiam laikinai dirbti i užsienio valstybe, jo nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia. Tokiais atvejais teismas turi nustatyti aplinkybes, patvirtinančias asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą, pvz.: užsienio valstybės pilietybės įgijimas, nekilnojamojo turto įsigijimas užsienio valstybėje, stojimas kitos valstybės tarnybon ir pan. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą apie Apeliantės nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimą.Apeliantė atkreipia dėmesį, kad išvykimo fakto iš Lietuvos Respublikos deklaravimas sietinas su siekiu užsidirbti, o ne pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir visam laikui įsikurti Jungtinėje Karalystėje. LR CK 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, apeliantė didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno Lietuvos Respublikoje ir ketina į ją grįžti artimiausiu metu. Tą patvirtina ir byloje esanti apeliantės sudaryta 2016-03-09 gyvenamojo būsto nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad apeliantė išsinuomojo būstą tik metams laiko, nes ketina grįžti į Lietuvą ir gyventi savo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu. Neteisingas yra ir teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad „ieškovė ir atsakovas dar nuo 2006 m. nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje“. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė išvykimą iš Lietuvos deklaravo tik 2010-07-30.Kadangi apeliantės nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma Lietuvos Respublika, todėl byla yra nagrinėtina Lietuvos Respublikos teismuose. Kreditoriaus, kuris šioje byloje yra apeliantės ir atsakovo mažametis sūnus, nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatoma remiantis LR CK 2.14 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad nepilnamečio fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta. Apeliantės nepilnametis sūnus gyvena su apeliante, o šios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliantė teigia, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir dėl to byla dėl santuokos nutraukimo yra teisminga Lietuvos teismams (Klaipėdos miesto apylinkės teismui), tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, jog apeliantės nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, o ne Lietuvos Respublikoje. Šią išvadą pagrindžia toliau dėstomi argumentai.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (Toliau – Reglamentas „Briuselis II bis“). Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: - yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba - yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba - yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta. Kadangi Reglamentas nenumato nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimo, ji nustatoma pagal vidaus teisę (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-545-425/2016). CK 2.12 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.CK 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose; tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, jog iš apeliantės į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog apeliantė dirba Jungtinėje Karalystėje, nors apeliantė teigia, jog jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2016-03-07 išduota Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-450-1 informacija, gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje apeliantė deklaravo 2009-02-26, tačiau 2010-07-30 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų deklaravusi grįžimą į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, jog faktą, kad apeliantės socialiniai ryšiai labiau susiję su Jungtine Karalyste, negu su Lietuva patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: apeliantės santuoka sudaryta Jungtinėje Karalystėje, sūnus yra gimęs Jungtinėje Karalystėje, tai patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikta vaiko paso kopija, sūnaus gimimo liudijimas išduotas Jungtinėje Karalystėje. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, jog apeliantės ir atsakovo sūnus mokyklą lanko Jungtinėje Karalystėje (apeliantė į bylą pateikė mokėjimo kvitą už priežiūros po mokyklos paslaugas). Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog metams sudaryta būsto nuomos sutartis patvirtina aplinkybę, kad apeliantė artimiausiu metu planuoja grįžti į Lietuvos Respubliką nėra pakankamas pagrindas konstatuoti minėtą aplinkybę. Pažymėtina, jog teismui nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog apeliantė anksčiau gyvenamąjį būstą būtų nuomojusis ilgesniam laikui, t. y. teismui nėra žinoma, ar ne tokia praktika nuomojantis gyvenamąjį būstą buvo nuolatinė. Taip pat apeliantė išlaikymą reikalauja mokėti į Jungtinės Karalystės banko sąskaitą. Visos išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog apeliantės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Dėl to atskirojo skundo argumentas, jog apeliantės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, atmestinas kaip neįrodytas.Pažymėtina, jog aplinkybė, kad apeliantė turi Lietuvos pilietybę nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje (Lietuvoje), kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta (Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Byloje nėra duomenų apie atsakovo pilietybę, todėl, sprendžiant apeliantės ir atsakovo santuokos nutraukimo klausimą, apeliantės Lietuvos pilietybės turėjimas nėra pagrindas spręsti, jog byla teisminga Lietuvos teismams.Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Apeliantė teigia, taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog nepilnametis vaikas, kuriam prašoma priteisti išlaikymą, gyvena su apeliante. Kadangi yra nustatyta, jog apeliantė gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl pagal Reglamentą „Briuselis II bis“ byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neteisminga Lietuvos teismamsPažymėtina, kad tiek 2008-12-18 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas spręsdamas vaiko išlaikymo klausimo teismingumą, tiek 2000-12-22 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo, kuriuo prašydama priteisti vaiko išlaikymą atskirajame skunde remiasi apeliantė, bylos teismingumas atitinkamos valstybės teismams nustatomas atsižvelgiant į nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijų. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek apeliantės, tiek jos ir atsakovo sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme negali būti nagrinėjamas vaiko išlaikymo klausimas.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 nutartį palikti nepakeistą.