- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-545-425/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00284-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- K. J., R. J.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-545-425/2016
Virginijus Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00284-2016-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-374-783/2016 pagal pareiškėjų K. J. ir R. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. J. ir R. J. Kupiškio rajono apylinkės teismui 2016-03-26 pateikė pareiškimą dėl santuokos, sudarytos 2008 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukimo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Pareiškėjai paaiškino, kad jau daugiau nei metai laiko gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, turi nepilnametę dukrą A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nurodė, kad abu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, todėl bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka labai apsunkintų procesą dėl didelių kelionės bei laiko sąnaudų.
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjams K. J. ir R. J. 30 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, pateikę pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, nenurodė savo gyvenamosios vietos. Jie nurodė savo deklaruotas gyvenamąsias vietas, tačiau tai neatitinka CPK 111 str. 2 d. 2 p. reikalavimo, numatančio, kad kiekvieno dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti nurodoma gyvenamoji vieta. Iš pareiškėjų pareiškimo, jame nurodytų aplinkybių dėl gyvenamosios vietos, darbo, sutartyje dėl santuokos nutraukimo išdėstytų sąlygų (išlaikymą pareiškėjas įsipareigoja mokėti į Jungtinės Karalystės banką) matyti, jog pareiškėjų gyvenamoji vieta, tikėtina, yra ne Lietuvos Respublikoje, bet Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjai, prašydami patvirtinti santuokos nutraukimo sutartį, prašo išspręsti klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, bendravimo su vaiku tvarka, o bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, jurisdikciją turi tos valstybės narės teismai, kurios teritorijoje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų pareiškimo, pridėtų įrodymų negali konstatuoti, jog klausimai, susiję su vaiko gyvenamąja vieta, bendravimo tvarka, yra teismingi Lietuvos Respublikos teismams, o ne Jungtinės Karalystės kompetentingam teismui. Teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjai teigtų, jog jų gyvenamoji vieta yra ne Jungtinėje Karalystėje, bet Lietuvos Respublikoje, jie šalindami trūkumus turėtų pateikti su tuo susijusius įrodymus (pažymas apie darbą Lietuvos Respublikoje arba registraciją darbo biržoje, vaiko priežiūros Lietuvos Respublikoje įrodymus ir kita).
Pareiškėjai K. J. ir R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjų K. J. ir R. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo ir prašymą priimti. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumą, nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino faktinius duomenis apie šalių nuolatinę gyvenamą vietą, todėl klausimas buvo išspręstas neteisingai. Pareiškėjai pažymėjo, kad pagal ES teisės aktus (Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003) bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta ar vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų pastovi gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet Jungtinėje Karalystėje, kadangi pareiškėjų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, čia pareiškėjai turi registruoto nekilnojamojo turto. Apeliantai nurodė, kad didžiąją gyvenimo dalį pragyveno Lietuvoje ir ketina į ją grįžti gyventi, savo nuolatine gyvenamąja vieta laiko Lietuvą. Be to, ginčas teismingas Lietuvai ir dėl to, kad abu pareiškėjai yra Lietuvos piliečiai. Pareiškėjų mažametės dukters A. J. gyvenamoji vieta yra su vienu iš tėvų, su kuriuo nepilnametė daugiausiai gyvena, t. y. su motina pareiškėja K. J., kurios gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl byla yra teisminga Lietuvos teismams. Apeliantai taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nusprendė santuoką nutraukti šalių susitarimu, tarp šalių nėra ginčo dėl turto padalijimo, vaiko išlaikymo, ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl nėra pagrįsta santuoką nutraukti toje valstybėje, kurioje pareiškėjai neturi turto ir jokių asmeninių interesų, dėl kurių reikėtų užsienio valstybės teismų įsikišimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, numatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta (Reglamento 3 straipsnis). Pagal Reglamento 8 str. jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, turi tos valstybės narės teismai, kurios teritorijoje yra nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion. Kadangi Reglamentas nenumato nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimo, jis nustatoma pagal vidaus teisę. CK 2.12 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. CK 2.14 str. įtvirtina, kad nepilnamečio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jo tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta, ar, jei tėvai bendros gyvenamosios vietos neturi, to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, gyvenamoji vieta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjai gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl byla yra teisminga būtent šios valstybės narės teismams. Pareiškėjai su tokiais teismo motyvais nesutinka, nurodo, kad jie išvykę tik laikinai.
CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose; tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 str. 2 d.). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjų gyvenamosios vietos Gyventojų registre deklaruotos Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, pareiškėjai Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d., 10 str. 2 d. numatyta tvarka nėra deklaravę išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad pareiškėjui R. J. priklauso statiniai ir žemės sklypai, esantys Tauragės rajone. Pareiškėjai nurodo, kad savo asmeninių socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko Lietuvą, o Jungtinėje Karalystėje gyvena ir dirba laikinai, ketina grįžti į Lietuvą. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai yra laikinai išvykę dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau šiuo atveju sprendžiant dėl pareiškėjų nuolatinės gyvenamosios vietos matyti, kad pareiškėjai ne tik patys savo nuolatine gyvenamąja vieta laiko Lietuvos Respublikoje esančius adresus, tačiau ir viešai tai deklaruoja, čia turi nekilnojamojo turto. Šalių dukra jų pačių nurodymu gyvena kartu su pareiškėja K. J., todėl yra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti pareikštas pareiškėjų nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, tai yra Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjų K. J. ir R. J. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.