Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui V. T. dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnis numato, kad, sprendžiant vaikų klausimus, reikia vadovautis šiuo principu: visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, juos išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.55 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nustatyta, kad nepilnamečio M. T., gimusio (duomenys neskelbtini) motina yra E. M., tėvas yra V. T., tai patvirtina įrašai vaiko gimimo liudijime.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kada teismas gali apriboti tėvų valdžią. Šių sąlygų sąrašas yra baigtinis: kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Atsakovas su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad jis visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų M. T. atžvilgiu, išlaikymo vaikui neteikia ir nesiekia nieko keisti.

Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės padarė išvadą, kad atsakovas V. T. neatlieka pareigos auginti ir auklėti savo vaiką, visiškai juo nesirūpina, su reikalavimu dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo sutinka, todėl nebegalima tikėtis teigiamų pokyčių ateityje. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir didžiausia atsakomybė už tai tenka tėvams (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 27 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Būtent tokių gyvenimo sąlygų atsakovas savo vaikui nesuteikia, todėl ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo M. T. atžvilgiu tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnis, 178 straipsnis).

Neterminuotai apribojus tėvo valdžią atsakovui V. T. sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su vaiku, reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su juo) ir turtinės (paveldėti jo turtą pagal įstatymą, teisės būti jo išlaikomam ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovui V. T. neterminuotas tėvo valdžios apribojimas M. T. atžvilgiu gali būti panaikinamas, jei jis įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Atsakovo tėvo valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio M. T. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina E. M., kadangi tai geriausiai atitinka vaiko interesus, nes jis nuo gimimo gyvena su motina (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinio pagrindinius reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei.

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti bylos eigoje. Ieškovė ir jos atstovai į teismo posėdį neatvyko, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančių dokumentų nepateikė. Išnagrinėjus bylą iš esmės buvo gautas ieškovės atstovo prašymas priteisti 937,74 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai. Prašomos priteisti ieškovės patirtos 937,74 Eur bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, kadangi prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas (CPK 98 straipsnis).

Nuo žyminio mokesčio – 75,00 Eur (100,00 Eur x 75 procentai) ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis ir 17,88 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Žyminis mokestis sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį.

Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį.

Teismo sprendimas vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 496 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. T. gyvenamąją vietą su motina E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. T. 75,00 Eur žyminį mokestį ir 17,88 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.

Teismo sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, tačiau skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo.