Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui, nuteistajai L. V., nuteistosios gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. V., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutraukta. L. V. pagal laidavimą perduota laiduotojai G. K., nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. V. atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones 1(vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. L. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktos nepakeistos iki įsiteisės nuosprendis. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas 2017-05-26 taikytas į automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

L. V. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent: ji, 2017 m. gegužės 26 d., apie 9.29 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 17, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. V. priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio.

Šiais veiksmais L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Trakų rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nustatęs, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamosios L. V. vyrui, sprendė, kad šio straipsnio nuostatos netaikytinos.

II. Apeliacinio skundo argumentai.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir remiantis BK 72 str. 2 d., 5 d., iš L. V. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1190 Eur. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos - 1190 Eur iš L. V. valstybės naudai, neteisingai pritaikė BK normas dėl turto konfiskavimo, todėl prokuroras mano, kad šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. l p.).

Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagal BK 72 str. 1 ir 2 d. konfiskuotinas, t y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi, pasak prokuroro, turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 str. nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvardintą automobilį A. V. įgijo 2013-11-26, o santuoką su L. V. sudarė 2015-08-21, t.y. A. V. šį automobilį įgijo iki santuokos sudarymo ir šio automobilio negalima traktuoti kaip bendro sutuoktinių turto, dėl ko negalima jo konfiskuoti. Tačiau pažymima, kad tai galima traktuoti kaip turtą, kuris priklauso trečiajam asmeniui, t.y. A. V., todėl, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., konfiskuojama šio turto vertę atitinkanti pinigų suma. Prokuroras akcentuoja, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Pasak prokuroro, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui.

Prokuroras akcentuoja, kad byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad L. V. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatyta BK 281 str. 7 d., vairuodama automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės L. V. objektyviai nebūtų galėjusi atlikti jai inkriminuotų veiksmų, šiame kontekste automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri buvo tiesiogiai panaudota šiai nusikalstamai veikai padaryti. Automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, BK 72 str. nuostatos numato imperatyvią pareigą teismui laikyti turto konfiskavimą visa apimtimi, visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. Prokuroras akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-18 teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą, apžvalgoje Nr. AB-32-1 yra nurodęs, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Prokuroro vertinimu teismo nurodyti argumentai, kad pagrindo konfiskuoti priklausantį automobilį šioje byloje nenustatyta, kadangi, automobilis priklauso L. V. vyrui, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo taikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų, yra nepagrįstas, nes sprendžiant šį klausimų minėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, baudžiamasis įstatymas tokių išimčių nenumato.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu prokuroras, palaikydamas apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nuteistoji L. V. ir jos gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti ir netaikyti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl baudžiamojo poveikio priemonės, turto konfiskavimo, taikymo. Likusi nuosprendžio dalis neskundžiama. Pasak prokuroro, teismas nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio nuostatų, tai yra iš L. V. neišieškojo konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, kuri, bylos duomenimis, yra 1190 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą asmeniui padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad L. V. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekelia, nes L. V. pripažinta kalta už tai, kad ji 2017 m. gegužės 26 d., apie 9.29 val., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo A. V. priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą padarius tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus turi būti sprendžiama dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Bylos duomenimis nustatyta, jog L. V. vairuojamas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y. A. V., kuris automobilį įgijo iki santuokos sudarymo.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo suformuota atsižvelgus į tai, kad automobilis priklauso L. V. vyrui, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo taikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų. Tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos, jos taip pat nėra kokios nors išskirtinės, kurios reikštų, kad taikant turto konfiskavimą reglamentuojančias įstatymo normas teisingumo principas būtų pažeistas ar šios priemonės taikymas būtų neproporcingas. Šiuo atveju L. V. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tyčinių nusikaltimų padarymas turi kaltininkui sukelti atitinkamus padarinius, priešingu atveju, asmeniui būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat sudarytos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, bus įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais ir kitais nurodytais atvejais. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti ne tik kaltininko asmeninius, bet ir valstybės prioritetus ir tik tuomet spręsti dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės (ne) skyrimo.

Remiantis išdėstytu, prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas skirti L. V. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą tenkinamas, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Bausmės tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas, o įvertinus tai, kad nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonės – automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galima, bet ir būtina, todėl iš L. V. išieškotina konfiskuotino automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, bylos duomenimis, yra 1190 eurų (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teisminio nagrinėjimo metu gynyba pateikė teismui skelbimus iš skelbimų portalų Autogidas.lt. Šiuose skelbimuose užfiksuota, kad parduodami Chrysler Voyager, pagaminti 1997 metais, vienu atveju už 220 eurų, o kitu atveju už 400 eurų. Nuteistoji prašo tuo atveju, jeigu prokuroro prašymas bus tenkinamas, sumažinti konfiskuotiną sumą, t.y. ginčija prokuroro pateiktą pažymą dėl vidutinės automobilio vertės.

Prokuroras pateikė pažymą dėl vidutinės automobilio kainos Lietuvoje, nurodoma, kad kaina yra 1190 eurų. Abejoti šiais duomenimis nėra pagrindo. Nuteistosios pateikti duomenys apie parduodamų analogiškų automobilių vertę rodo konkrečių atskirų automobilių vertę, kuri dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali būti mažesnė ar didesnė už vertę to automobilio, kurį vairavo nuteistoji. Tačiau šie duomenys nepaneigia prokuroro pateiktos informacijos apie vidutinę Chrysler Voyager , pagaminto 1997 metais, vertę Lietuvoje. Todėl ir šioje dalyje nuteistosios prašymas netenkinamas ir konfiskuojama prokuroro pažymoje nurodyta piniginė automobilio vidutinę vertę atitinkanti suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Viniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu paskirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškoti iš L. V. konfiskuotino turto – automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1190 (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt) eurų.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.