Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos AS Aktiva Portfolio pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Jonaitis, T. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Jonaitis per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui T. M. įteikti 2023 m. vasario 23 d. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo teismui nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie teismo posėdį informuoti tinkamai 2023 m. kovo 15 d. viešo paskelbimo būdu tinklapyje www.teismai.lt ir pranešimais (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje pradėtas vykdyti išieškojimas pagal 2022 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo išduotą įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 296,63 Eur skolos pagal 2020 m. sausio 19 d. su pirminiu kreditoriumi AS Inbank filialu (buvusiu UAB „Moki lizingas“) pasirašytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 44,56 Eur sutarties mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo (2021 m. kovo 10 d.), 44,24 Eur. pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 214,69 Eur delspinigių, paskaičiuotų po 0,05 proc. už 180 dienų, 5 procentų metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, ir 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (15,00 Eur žyminio mokesčio, 35,00 Eur už advokato teisinę pagalbą) išieškojimo. Nustatyta, kad T. M. buvo sudaręs santuoką su A. M., kuri 2018 m. lapkričio 30 d. mirė. Su ja T. M. vedybų sutarties nebuvo sudaręs (išrašas apie asmens vedybų sutartį, gautas iš vedybų sutarčių registro).

2018 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr, (duomenys neskelbtini) pagrindu, būdami santuokoje T. M. ir A. M. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2022 m. lapkričio 10 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas turtas buvo areštuotas. Antstolis 2023 m. sausio 9 d. patvarkymu dėl paveldimo turto Nr. (duomenys neskelbtini), informavo skolininką T. M., jog po skolininko buvusios sutuoktinės A. M. mirties, yra likęs paveldimas turtas, dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ha bendro ploto adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 9 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlyta suiinteresuotoms šalims pareiškimu per 30 dienų kreiptis į teismą dėl skolininkui T. M. tenkančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe (šiuo atveju A. M.) nustatymo.

Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnis). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat 3 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai.

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, yra būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vadovaujantis CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-123-585/2021).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Nagrinėjamu atveju antstolis nustatė, kad skolininko buvusi sutuoktinė A. M. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau po jo mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, kad po A. M. mirties jos palikimo niekas nepriėmė. Nustatęs šias aplinkybes, antstolis siūlymo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, niekam nesiuntė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolis 2023 m. sausio 9 d. pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko T. M. turto dalies, esančios bendra nuosavybe su buvusia sutuoktine A. M., nustatymo.

Pareiškėja, nepraleisdama antstolio siūlyme nustatyto termino, 2023 m. sausio 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Teismas, patikrinęs Testamentų registro duomenis ir Teismų informacinę sistemą (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad šiai dienai teismuose nėra nagrinėjama jokių bylų, susijusių tu palikėjos A. M. turto paveldėjimu, dėl palikimo priėmimo į notarą taip pat niekas nesikreipė.

Taigi, šiuo atveju yra susidariusi laike neapibrėžta situacija, kuomet išieškotojas negali įgyvendinti savo teisių vien dėl to, kad niekas neįgyvendina savo teisių priimti palikimą po palikėjos A. M. mirties.

Tokia situacija ženkliai pažeidžia išieškotojos teises, nes CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Vadovaujantis minėta teisės norma, darytina išvada, kad išieškotojai vieneriems metams užkertamas kelias įgyvendinti savo, kaip išieškotojos teises, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu šiuo atveju svarbu, kad skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo (dėl skolos) įvykdymą be nepagrįstų delsimų (pagal Konvencijos 6 straipsnį teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, ji apima ir teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas) nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokią teismų sprendimų vykdymo sistemą, kad ji būtų teisiškai ir praktiškai veiksminga bei užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais (žr., pvz.,Fuklev v. Ukraine, no. 71186/01, par. 86, 7 June 2005, Zagrebačka Banka D. D. v. Croatia, no. 39544/05, 12 December 2013, par. 199-200).

Minėta, kad antstoliui areštuojant visą skolininko turtą, jis nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši aplinkybė kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šioje byloje nepaneigta.

Sutuoktinių turto teisinį režimą, jeigu jis nenustatytas vedybų sutartimi, reglamentuoja CK 3.87–3.100 straipsniai. Pagal bendrąją taisyklę įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkės ir jos mirusios buvusios sutuoktinės vardu viešame registre yra registruota bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į žemės sklypą. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, mirus vienam iš sutuoktinių, jį pergyvenęs sutuoktinis paprastai įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y. mirusiojo sutuoktinio dalis, yra padalijama pagal paveldėjimo teisės normas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-866-464/2021).

Teismui pateiktu pareiškimu būtent ir prašoma nustatyti, kad skolininkui T. M. priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrai priklauso su skolininko buvusia sutuoktine, tačiau bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė šiai dienai yra pasibaigusi (CK 3.100 straipsnio 1 punktas).

Byloje nėra duomenų, jog iki skolininko sutuoktinės mirties buvo paneigta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, t. y. kad sutuoktiniai kažkokiu būdu buvo pasidalinę turtą ar jis buvo padalintas teismų sprendimais, taip pat byloje nėra duomenų, jog skolininko T. M.. santuoka iki A. M. mirties buvo nutraukta. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra svarbu, kam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po skolininko buvusios sutuoktinės mirties, nes šiai dienai nėra paneigta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skolininkui T. M. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnis).

Teismas turėjo 26,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jos viršija minimalią valstybei priteistiną sumą (5,00 Eur), todėl, tenkinus pareiškimą, yra priteistinos iš suinteresuoto asmens (skolininko) T. M. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos AS Aktiva Portfolio, juridinio asmens kodas 16013522, pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš suinteresuoto asmens T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.