Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-26 · Administracinė byla Nr. AS-556-669-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-26
Bylos Nr.
AS-556-669-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS556 - 669/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos kontoros advokatei M. S., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) 2010 m. rugsėjo 13 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1. Atnaujinti terminą skundui paduoti; 2. Panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10; 3. Įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą grąžinti advokatei M. S. pateiktus dokumentus susijusius su administracinės bylos Nr. II- 13-162/2010 nagrinėjimu; 4. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 litų žalos atlyginimo.

Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. spalio 26 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierė surašė nepagrįstą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Šį nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir buvo pradėta administracinė byla Nr. II-13-162/2010. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje ir 2009 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą ir ją teikti skyrė advokatę M. S. Pareiškėja nurodė, kad dėl advokatės veiksmų bendravimas buvo neįmanomas ir pasinaudojant advokatės melagingu pranešimu 2010 m. sausio 10 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-9-10 antrinės teisinės pagalbos teikimą nepagrįstai nutraukė. Siekdama savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, 2010 m. sausio 25 d. pateikė skundą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo. Ginčų komisija vilkino skundo nagrinėjimą ir jo įstatymo nustatyta tvarka per 14 dienų neišnagrinėjo. Nuo 2010 m. liepos 1 d. apskrities administracinių ginčų komisija likviduota, bet jokio pranešimo apie skundo išnagrinėjimą negauta. Tik kreipusis į Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą gavo informaciją, kad turi kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Dėl šių aplinkybių priversta kreiptis į teismą, kadangi teisinės pagalbos teikimo klausimas neišspręstas ir prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jį yra praleidusi.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo skundui dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo paduoti atmetė. Teismas pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti. Teismas nutarė įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ginčydama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-10, pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka 2010 m. sausio 25 d. pateikė skundą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai. Skundo priėmimo metu iš administracinės bylos Nr. II-13-162/2010 prijungti įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija šį pareiškėjos skundą gavo 2010 m. sausio 25 d. (Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos gavimo spaudo žymuo ir registracijos Nr. 1.4-4(2.31). Atitinkamai, pareiškėjos skundas administracinių ginčų komisijoje turėjo būti išnagrinėtas iki 2010 m. vasario 8 d. įskaitytinai. Tačiau įstatymo nustatytu terminu (per keturiolika dienų nuo pareiškėjos skundo gavimo) Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija šio skundo nagrinėjimo termino nepratęsė, jo neišnagrinėjo ir sprendimo dėl jo nepriėmė. Tai patvirtina Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos 2010 m. vasario 24 d., 2010 m. balandžio 13 d., 2010 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikti atsakymai. 2010 m. liepos 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos likvidatorius raštu Nr. LS-75 nurodė, kad likviduojama Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija grąžino pareiškėjai jos skundus, ir skunduose keliamais klausimais patarė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai laiku neišnagrinėjus pareiškėjos skundo, pareiškėja vadovaudamasi ABTĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis įgijo procesinę teisę kreiptis į teismą per du mėnesius nuo tos dienos, iki kurios turėjo būti priimtas administracinių ginčų komisijos sprendimas (per du mėnesius nuo 2010 m. vasario 8 d.) t. y. iki 2010 m. balandžio 9 d. Pareiškėja į teismą skundu kreipėsi 2010 m. rugsėjo 13 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nebuvo jokių kliūčių kreiptis skundu į teismą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai iki 2010 m. vasario 8 d. įskaitytinai neišnagrinėjus jos skundo. Pagal ABTĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatas skundas turėjo būti paduotas per du mėnesius nuo tos dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Teismas akcentavo, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. apskričių administracinių ginčų komisijos yra panaikintos, jos šiuo metu nebeveikia ir jų funkcijos jokioms kitoms institucijoms nėra perduotos. Todėl ir dėl šio teisinio reguliavimo pareiškėja turėjo suvokti, jog jos skundas Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijoje nebegali būti išnagrinėtas. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Teismas pažymėjo, kad ji 2008 m. spalio 6 d. pavedimo sutartimi įgaliojo J. S. vesti civilines, administracines, baudžiamąsias bylas, todėl preziumuojama, jog pavedimo sutartimi asmuo prisiimdamas įsipareigojimus vykdyti pavedimo sąlygas žino teisinį reglamentavimą ir gali tinkamai realizuoti pavedimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys dėl aukščiau pateiktų argumentų negali būti laikomos svarbiomis ABTĮ 34 straipsnio taikymo prasme, nes buvo sąlygojamos ne objektyviomis aplinkybėmis, o pareiškėjos prisiimtu elgesio modeliu. Todėl teisinių prielaidų skundo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10 panaikinimo padavimo termino atnaujinimui nėra ir skundą dėl šio sprendimo panaikinimo teismas atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja ginčydama ir prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą reiškia ir išvestinius reikalavimus - įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą grąžinti advokatei M. S. pateiktus dokumentus susijusius su administracinės bylos Nr. II-13-162/2010 nagrinėjimu ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 30 000 litų žalos atlyginimo. Šie reikalavimai yra išvestiniai reikalavimai ir negali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku, nes teisinės pasekmes ir neturtinės žalos kilimą pareiškėja kildina būtent iš ginčijamo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-9-10, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas.

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas atsisakė atnaujinti terminą ir tokiu būdu užkirto kelią ginti pažeistus interesus teisme. Teismas konstatuoja faktines aplinkybes dėl Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos darbo aplinkybių, bet neatskleidžia šios institucijos ydingo neveikimo, kas ir iššaukė negatyvias pasekmes. Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija privalėjo veikti sutinkamai su Administracinių ginčų komisijos įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 13 straipsnis nurodo, kad administracinių ginčų komisijai paduoti skundai turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl jų priimti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo jų gavimo. Neišnagrinėjus įstatymo nurodytu terminu skundo, skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 14 dienų. Kiek kartų komisija gali pratęsti skundo nagrinėjimo terminus nepasisakyta. Bet kuriuo atveju Ginčų komisija privalėjo priimti sprendimą dėl ginčo ir jį įteikti pareiškėjai, bet to padaryta nebuvo. Pareiškėja domėjosi skundo nagrinėjimo eiga, bet gaudavo tik žodinę informaciją, kad nėra sukomplektuota Ginčų komisija. Tai reiškia, kad nėra kam priimti sprendimo, reikalinga laukti. Tokiu būdu Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija kaip ir neegzistavo, bet pačios institucijos veikimas nebuvo sustabdytas ar panaikinta jos veika. Susidarė situacija nepriklausanti nuo pareiškėjos valios, todėl akivaizdu, kad pareiškėja turėjo tikėtis ir galėjo tikėtis, kad Ginčų komisija spręs klausimą sutinkamai su jos įstatyminėmis funkcijomis, o po to pareiškėja priims sprendimus sutinkamai su gautais iš Ginčų komisijos procesiniais dokumentais. Todėl šiose aplinkybėse teismo pozicija, kad pareiškėja turėjo atlikti kokius nors kitus veiksmus, yra neobjektyvi. Dėl išdėstytų aplinkybių kaltinti pareiškėją neapsisprendimu nėra jokių objektyvių pagrindų. Teismas turi objektyviai vertinti abiejų šalių teises ir pareigas bei priimti objektyvią išvadą. Teismas šiuo atveju gina valstybės interesus, tai nesąžininga teismo pozicija. Ginčų komisija informuodavo tik teismą, o pareiškėjos įstatyminės procesinės teisės gauti pranešimus, procesinius dokumentus buvo ignoruojamos. Teismas konstatavo faktą, kad Klaipėdos apskrities viršininko administratorius 2010 m. liepos 30 d. raštu Nr. LS-75 informavo Klaipėdos apygardos administracinį teismą, jog ji tariamai grąžino pareiškėjai skundus, patarė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, bet tai neištirta ir nepagrįsta jokiais įrodymais, kad pareiškėja iš tikro buvo kaip nors informuota teismo nurodytomis aplinkybėmis. Net nebuvo priimti jokie teisės aktai šiuo atžvilgiu, kurių pagrindu pareiškėja galėjo vadovautis ir apsispręsti. Teismas subjektyviai nurodo, kad pareiškėja turėjo vadovautis ABTĮ 32 straipsnio norma bei kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo. Šioje įstatymo normoje kalbama, kad šalis gali teikti skundą dėl Administracinių ginčų komisijos sprendimo. Bet Ginčų komisija nebuvo priėmusi sprendimo ar kito procesinio dokumento, kuris duotų pagrindą kreiptis į teismą be rizikos, kad ji galės įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises. Kitu atveju ABTĮ 32 straipsnio 2 dalyje konstatuotina galimybės teisė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, bet kaltinti pareiškėją, kad yra jos kaltė šiose aplinkybėse - nesąžininga. Tam buvo reikalinga informacija tuo metu, kuri yra žinoma šiuo metu, tai negali būti kaltė asmeniui, kuris neturi jokio teisinio išsilavinimo ir kuri yra iškėlusi klausimą dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos gavimo. Teismo prielaidos, kad turėjo pareiškėjai visus klausimus išspręsti tretieji asmenys - yra ir nesąžiningos ir subjektyvios. Teismas nutartyje nurodo dar vieną subjektyvią aplinkybę, kad pareiškėja turėjo galimybę žinoti teisinį reguliavimą, nes ji buvo įgaliojusi J. S. vesti administracines bylas, todėl teismas preziumuoja, jog asmuo prisiimdamas įsipareigojimus vykdyti pavedimo sąlygas, žino teisinį reglamentavimą ir gali tinkamai realizuoti pavedimą. Tai teismo prielaidos ir samprotavimai, kurie nepagrįsti ir jokiais pagrindais netaikytini pareiškėjai. Teismas iš esmės netyrė ir objektyviai neištyrė byloje esančių įrodymų bei aplinkybių ir priėmė subjektyvią nutartį, tokiu būdu užkirsdamas skundo nagrinėjimui eigą. Nutartis neobjektyvi, nepagrįsta, nemotyvuota, todėl naikintina.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – priežasčių, dėl kurių pareiškėja praleido terminą kreiptis į pirmosios instancijos teismą, pagrįstumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina nustatyti, ar pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis skundu į pirmosios instancijos teismą, gali būti laikomos pagrindu atnaujinti praleisti terminą skundui paduoti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja pirmiausia siekė išspręsti ginčą neteisminėje institucijoje įstatymo nustatyta tvarka 2010 m. sausio 25 d. pateikdama skundą Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija kaip ir neegzistavo, bet pačios institucijos veikimas nebuvo sustabdytas ar panaikinta jos veika. Susidarė situacija nepriklausanti nuo pareiškėjos valios, todėl akivaizdu, kad pareiškėja turėjo tikėtis ir galėjo tikėtis, kad apskrities administracinių ginčų komisija spręs klausimą sutinkamai su jos įstatyminėmis funkcijomis, o po to pareiškėja priims sprendimus sutinkamai su gautais iš apskrities administracinių ginčų komisijos procesiniais dokumentais. Todėl teismo pozicija, kad pareiškėja turėjo atlikti kokius nors kitus veiksmus, yra neobjektyvi. Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija informuodavo tik teismą, o pareiškėjos įstatyminės procesinės teisės gauti pranešimus, procesinius dokumentus buvo ignoruojamos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios pareiškėjos aukščiau nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra išskirtinai svarbios sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Susidarius neapibrėžtai teisinei situacijai, nepriklausančiai nuo pareiškėjos valios, Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai neišnagrinėjus pareiškėjos skundo ir nepriėmus sprendimo dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo (nesant išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo), šios aplinkybės turėtų būti vertintinos pareiškėjos naudai. Tačiau taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar pareiškėja ir (ar) jos atstovas žinojo ar buvo informuoti apie tai, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. bus panaikintos apskričių administracinių ginčų komisijos, kad pareiškėjos skundas bus nenagrinėjamas Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijoje, ar buvo išaiškinta teisė tiesiogiai su skundu kreiptis į teismą.

Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2010 m. liepos 28 d. rašto Nr. LS-75 matyti, kad juo Klaipėdos apygardos administracinis teismas informuojamas, jog likviduojama Klaipėdos apskrities viršininko administracija grąžino pareiškėjai jos skundus, pateiktus Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai, ir skunduose keliamais klausimais patarė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, ar būtent pareiškėja ir (ar) jos atstovas žinojo ar buvo informuoti apie aukščiau nurodytas aplinkybes, ir kada buvo informuoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra išskirtinai svarbios sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, todėl vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį neištyręs aukščiau aptartų aplinkybių viseto ir nesurinkęs bylai reikšmingų įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui. Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismas privalo įvertinti šių aplinkybių galimą įtaką skundo padavimo terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius