Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovui J. (J.) I. dėl nusikalstama veika Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui J. I. įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Kadangi ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, VSDFV Panevėžio skyrius iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau ir – Utenos AVPK Visagino PK Veiklos skyrius), sužinojęs apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (Nr. 01-1-36512-23), 2023-10-24 pareiškė civilinį ieškinį „Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36512-23 (nukentėjęs asmuo – A. Š.)“ (Nr. (1.14E) DV_S-62542). Žala VSDFV Panevėžio skyriui atsirado, pagal apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu A. Š. nedarbingumo pažymėjimą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), priskaičiavus ir išmokėjus, 63,39 Eur dydžio ligos išmoką, kuri buvo išmokėta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau ir – Fondo) biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo (Nr. 01-1-36512-23) metu Fondui padaryta 63,39 Eur žala buvo atlyginta, todėl VSDFV Panevėžio skyrius pareikštą civilinį ieškinį 2024-02-12 atsiėmė (Nr. (1.14E) DV_S-10932). 2023-10-26 Utenos AVPK tyrimo išvadoje dėl „Nelaimingo atsitikimo, kurio metu traumą patyrė Utenos AVPK Visagino PK reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. Š.“ (Nr. 89-IS3-6-(5.18E) pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) įvykis, kurio metu buvo sužalotas Utenos AVPK Visagino PK reagavimo skyriaus tyrėjas A. Š., yra nelaimingas atsitikimas tarnyboje ir šis įvykis pripažintas draudžiamuoju. VSDFV Panevėžio skyrius 2024-04-15 sprendimu nusprendė A. Š. (duomenys neskelbtini) įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Atsižvelgiant į tai, 2024-04-15 A. Š. ligos išmoka už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo perskaičiuota ir papildomai A. Š. dėl nelaimingo atsitikimo darbe priskaičiuota 95,09 Eur ligos išmoka.

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024-02-20 baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. e1-166-1147/2024) nusprendė pripažinti J. I. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje. Teismas nustatė, kad J. I., (duomenys neskelbtini) panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam tyrėjui A. Š. ir nežymiai jį sužalojo. J. I. savo kaltę pripažino visiškai. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad minėtas baudžiamasis įsakymas 2014-06-26 įsiteisėjo. VSDFV Panevėžio skyrius 2024-07-12 raštu Nr. (1.16) DV_S-48265 bei 2024-09-17 pakartotiniu raštu Nr. (1.16) DV_S-62756 kreipėsi į atsakovą, ragindamas sumokėti Fondo biudžetui padarytą žalą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui padarytą 95,09 Eur žalą, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad dėl atsakovo J. I. neteisėtų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta A. (A.) Š. sveikata, dėl ko asmuo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas. Konstatuotina, kad nukentėjusio asmens nedarbingumas nurodytu laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais. Ieškovas už laikinojo nedarbingumo laikotarpį A. Š. papildomai išmokėjo 95,09 Eur ligos išmoką. Ieškovas, išmokėjęs ligos išmoką nuketėjusiam asmeniui, iš viso patyrė 95,09 Eur dydžio nuostolių ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimo, nurodytų aplinkybių dėl žalos atsiradimo priežasčių bei jos dydžio neginčijo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui būtų atlyginęs žalą, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo 95,09 Eur žalos atlyginimą (CK 6.263 straipsnis, 6.290 straipsnis).

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 22 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Byloje susidarė mokėti 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. (J.) I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95,09 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 09 ct) žalos atlyginimą ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, juridinio asmens kodas 191674724, naudai.

Priteisti iš atsakovo J. (J.) I. 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.